Vaistai nuo mažakraujystės Mažiau...

Jus domina vaistai nuo mažakraujystės? Kapsulės, geriamieji tirpalai ir kiti receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Siūlome kruopščiai atrinktų gamintojų vaistus, kuriems naudojamos patikimos veikliosios medžiagos. Užtikriname patogų apsipirkimą ir greitą prekių pristatymą visoje Lietuvoje. Pasirūpinkite savo ir savo artimųjų gera savijauta, būkite sveiki ir stiprūs! Platus vaistų nuo mažakraujystės asortimentas, prieinama kaina ir patogus apsipirkimas internetu – kaip tik Jums!

Daugiau...

Įvairūs vaistai nuo mažakraujystės  

Įvairūs vaistai nuo mažakraujystės su veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip geležies (II) fumaratas ir folio rūgštis, askorbo rūgštis - „MANO vaistinėje“. Įvairių pavidalų (kietosios kapsulės, geriamasis tirpalas ir pan.) vaistai gali būti skiriami tik gydytojo nurodymu. Dažnai klientai klausia, kokie yra geriausi vaistai nuo mažakraujystės – atsakome, kad geriausi yra tie, kuriuos paskyrė gydytojas.  

 

Vaistai nuo mažakraujystės | MANO Vaistinė

 

Kaip atsiranda mažakraujystė?  

Mažakraujyste laikoma būklė, kuri pasireiškia, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių ir (arba) hemoglobino kiekis. Kai tai nutinka, jūsų organams ir audiniams sunkiau gauti deguonies. Raudonieji kraujo kūneliai turi daug geležies turinčio baltymo, vadinamo hemoglobinu. Pastarasis jungiasi su deguonimi, todėl kraujo kūneliai gali pernešti deguonį ir tiekti jį visame kūne. Mažakraujyste laikoma, kai vyrų hemoglobino kiekis yra mažiau nei 130 g/l , o moterų -– 120 g/l. Eritrocitų gamyba gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: nepakankamo maistinių medžiagų, reikalingo raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kiekio. Geležis, vitaminas B12 – būtini eritrocitų gamybai. Ši liga gali išsivystyti dėl autoimuninių ligų, infekcijų, uždegimų, tam tikrų vaistų vartojimo, toksinų. Mažakraujystė gali būti lėtinė arba ūminė. Ūminė atsiranda dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų sumažėjimo. Lėtinė vystosi be žymesnių simptomų.

 

Kokie yra mažakraujystės požymiai?  

Sergant mažakraujyste gali kamuoti nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, dusulys. Sergantieji skundžiasi blyškia oda, šąlančiomis rankomis ir kojomis, greitu ir nereguliariu širdies plakimu, krūtinės skausmais, gali pasireikšti alpimas, plaukų slinkimas.  

 

Kaip sumažinti riziką?

Siekiant sumažinti mažakraujystės riziką svarbu užtikrinti pilnavertę mitybą. Į racioną įtraukti geležies turinčių produktų, tokių kaip jautienos kepenys, jautiena, jūros gėrybės, avižos, špinatai, pupelės. Vitaminas C gerina geležies absorbciją, todėl siūloma įtraukti į mitybą ir vitamino C turinčių maisto produktų: citrusinių vaisių, braškių, brokolių, pomidorų. Folio rūgštis padeda palaikyti normalią kraujodarą. Jos yra špinatuose, lęšiuose, šparaguose, kiaušiniuose. Vitaminas B12 padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, jo galima rasti žuvyse, kiaušiniuose, paukštienoje.  

 

Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.