Aktualu ir naudinga Ketvirtadalis nėščiųjų neatsisako rūkymo. Kas laukia jų kūdikių?
Neigiama rūkymo nėštumo metu įtaka gali pasireikšti ne tik vaisiui, naujagimiui, bet ir lydėti žmogų visą gyvenimą. Tuo pačiu tai yra nuo motinos priklausomas koreguojamas rizikos veiksnys, kurį galima pašalinti. Taip būtų užkirstas kelias galimoms komplikacijoms ir pasekmėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad 35 – 75 proc. rūkančių moterų atsisako šio žalingo įpročio dar nepasibaigus nėštumui. Vaistiniai prepratai rūkymui mažinti ir kiti.
Kaip rūkymas veikia nėštumo metu?
Kaip informuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos srities, profesorė Rūta Nadišauskienė, rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Tarp jų yra priklausomybę sukeliantis nikotinas, deguonies pernešimą ir nuolatinį deguonies badą sukeliantis anglies monoksidas (dar kitaip vadinamos smalkės), radioaktyvus polonis 210 bei ypač toksiški ciano junginiai.
Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kuo mažiau deguonies ir maisto medžiagų gauna vaisius, tuo labiau sutrinka normalus jo vystymasis. Anglies monoksidas tiesiogiai sutrikdo deguonies pernašą vaisiui, todėl jis gyvena nuolatinėmis deguonies stygiaus sąlygomis.
Rizikuojama naujagimio gyvybe
Tokio dalyko, kaip „saugus motinai ir jos vaisiui surūkomo cigarečių skaičiaus“ paprasčiausiai nėra. Nepavykus mesti rūkyti iki nėštumo, moteris tai gali padaryti nėštumo metu. Geriausių rezultatų pasiekiama, jei nėščioji neberūko jau nuo pirmojo trimestro, tačiau mesti rūkyti niekada nevėlu. Vis tik, jei moteris neįstengia to padaryti – reikėtų siekti sumažinti surūkomų cigarečių skaičių.
Rūkymas padidina persileidimo, vaisiaus apsigimimų, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo netgi naujagimio žūties riziką. Taip pat, kūdikis gali gimti per mažo svorio. Labiausiai tai įtakoja rūkymas trečiajame nėštumo trimestre. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti ir normalus.Priešingu atveju, naujagimis turi 1,5 – 3,5 karto didesnę tikimybę būti mažesnio gimimo svorio.
Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkymas neigiamai įtakoja ir žindymą. Tai pasireiškia mažesniu išsiskiriančio pieno kiekiu, mažesniu jo maistingumu ir trumpesne žindymo trukme. Be to, rūkant ir maitinant krūtimi naujagimis gauna toksines medžiagas ir nikotiną.
Rūkančių tėvų vaikai po gimimo dažniau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, astma ir ausų uždegimais. Vėliau mokyklinio amžiaus vaikai dažniau susiduria su skaitymo ir rašymo sunkumais. Lyginant su nerūkančių tėvų vaikais, jie prasčiau koncentruoja dėmesį, yra hiperaktyvūs bei pasiekia prastenių mokymosi rezultatų. Be to, jie turi didesnį imlumą priklausomybes sukeliančioms medžiagoms paauglystėje.
Kaip mesti rūkyti
Nėštumas dažnai priverčia moteris susimąstyti ne tik apie savo, bet ir apie savo būsimo naujagimio sveikatą, todėl nėščiosios dažnai ieško pagalbos. Nėščioji visada gali kreiptis į savo bendrosios praktikos slaugytoją, šeimos gydytoją ar akušerę. Motinai ir būsimam kūdikiui palankiau būtų, jei moteris iš karto mestų rūkyti. Tačiau, jei tai pasirodo per sunku, moteris galėtų mažinti surūkomų cigarečių kiekį po truputį. Nėštumo metu pakaitinė nikotino terapija turėtų būti naudojama tik prižiūrint gydytojui ir išbandžius nemedikamentinius metodus.
Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių. Šis poveikis pasireiškia padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar mažesnio gimimo svorio tikimybe.