Aktualu ir naudinga Pavasarinei alergijai suvaldyti – įpročių ir gyvenimo būdo korekcija
Žmonėms, kurie alergiški žiadadulkėms, nereikia žiūrėti į kalendorių, kad sužinotų, ar atėjo pavasaris. Apie tai praneša užgulta nosis, čiaudulys, sloga, paraudusios, ašarojančios akys, perštinti gerklė, kosulys, dusulys, galvos skausmas. Saulėtos, vėjuotos dienos tampa tikru išbandymu, o bundančią gamtą tenka stebėti pro langą. Ir jokių pavasarinių žiedų vazose. Tačiau neskubėkite pirkti dirbtinių gėlių, pirmiausia išbandykite taktikas, kurios gali padėti suvaldyti situaciją.
Sėkmės dalis – rasti alergeną
Alerginė reakcija kyla, kai jautrūs žiedadulkėms asmenys jų įkvepia. Žiedadulkės, patekusios į kvėpavimo takų gleivinę, išskiria vandenyje tirpius baltymus, kuriuos mūsų organizmas klaidingai palaiko kenksmingais ir reaguoja gamindamas tam tikrus antikūnus. Jie skatina cheminės medžiagos histamino, dėl kurio ir pasireiškia alergijos simptomai, gamybą.
Ypač pablogėja sergančiųjų astma būklė, jie pradeda kosėti, pasunkėja kvėpavimas, trūksta oro. Be jau minėtų simptomų gali atsirasti ir odos sudirgimų, bėrimų – dilgėlinė, egzema. Jeigu žiedadulkių patenka į virškinimo sistemą su maistu, kai kuriems žmonėms pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, prarandamas apetitas. Tačiau tokie požymiai nėra dažni.
Įtariant pavasarinę alergiją pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kokio augalo žiedadulkėms esate alergiškas. Tokių augalų yra keli šimtai, bet kai kurie alergines reakcijas sukelia dažniau. Lietuvoje labiausiai alergizuojančiu poveikiu pasižymi beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, taip pat ambrozijos genčių ir miglinių bei kiparisinių augalų šeimų žiedadulkės.
Tai gali nustatyti gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai, atlikę kraujo tyrimus, odos dūrio arba lopo mėginius ir remdamiesi paciento apklausa, stebėjimu. Žinant, kokio augalo žiedadulkės yra alergenas, galima iš anksto prognozuoti, kada atsiras ligos simptomai ir susiplanuoti priemones, kurios padės išvengti sąlyčio su alergenu, o kartu ir nemalonių pojūčių.
Įpraskite susiplanuoti iš anksto
Išankstinis planavimas, kada galima išeiti į lauką, atima spontaniškumo malonumą, tačiau tai nėra didelė kaina, palyginus su varginančiais negalavimais, keliančiais didelį diskomfortą. Pagrindinė taisyklė – nebūti gryname ore sausomis, vėjuotomis dienomis. Geriausias laikas pasivaikščiojimui, darbui ar veikloms lauke – po stipraus lietaus, kuris išvalo orą nuo žiedadulkių. Tikslinga dėvėti apsaugines kaukes, nes jos sušvelnina alergijos simptomus. Padeda ir akiniai nuo saulės.
Kai kurių darbų protingiau iš viso atsisakyti: pavyzdžiui, patiems nepjauti žolės, neravėti, negenėti medžių ar krūmų, netvarkyti gėlynų arba tai daryti su respiratoriumi. Jei gyvenate nuosavame name, turite sodybą, pasirūpinkite, kad žolė būtų nupjauta kuo trumpiau, nesodinkite žydinčių medžių, krūmų, gėlių, jei žinote, kokio augalo žiedadulkėms esate alergiškas – venkite būtent tos rūšies.
Ruošiantis pasivaikščioti į miestą, jeigu gyvenate Vilniuje ar planuojate kelionę į sostinę, pasitikrinkite praėjusiais metais pradėjusioje veikti oro kokybės stebėjimo sistemoje, kokia yra žiedadulkių koncentracija. Ši sistema ją fiksuoja kas valandą. Interaktyviame žemėlapyje galima matyti duomenis, gaunamus iš 34 sensorių, išdėstytų įvairiose miesto vietose. Jie rodo, kokia yra alksnio, lazdyno, beržo, miglinių augalų, kiečio, ambrozijos žiedadulkių koncentracijos informacija.
Dar vienas informacijos šaltinis – tinklalapis www.polleninfo.org, kuriame galite pasitikrinti, kokie augalai žydi, kokios žiedadulkės sklando realiu laiku Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Vilniaus universiteto mokslininkai sukūrė mobilią programėlę „Pasyfo“, kurią galima parsisiųsti į telefoną, ji pateikia trijų ateinančių dienų alergijos žiedadulkėms rizikos prognozę.
Susikurkite kasdieninę rutiną
Jeigu vis dėl to teko išeiti į lauką, kai ore buvo didelė žiedadulkių koncentracija, ypač tų, kurioms esate alergiški, sugrįžus svarbu neatidėliojant persirengti, vilkėtus drabužius išskalbti, nuvalyti batus arba palikti lauke, nusiprausti po dušu ir išsiplauti galvą. Atkreipkite dėmesį, kad skalbinių tomis dienomis, kai siaučia žiedadulkių audra, jokiu būdu negalima džiovinti kieme ar balkone.
Namuose verta įsirengti oro kondicionierių, neužmirškite jo įsijungti ir automobilyje, laiku atlikti jų techninę priežiūrą. Praverstų ir oro valytuvas su specialiais filtrais, pašalinantis iš namų oro alergenus, dažnai jie turi ir drėkinimo funkciją. Vanduo suriša pačias smulkiausias žiedadulkių daleles, todėl jis ypač naudingas. Pirkdami dulkių siurblį taip pat rinkitės modelį su specialiu filtru, užtikrinančiu žiedadulkių, grybelio sporų filtravimą.
Langus ir duris patartina laikyti uždarytus, bent jau dienos metu ir anksti ryte, kai žiedadulkių koncentracija didžiausia. Išeitis – įmontuoti į juos tankius tinklelius, nepraleidžiančius 20-30 mikrometrų dydžio alergijos sukėlėjų. Reikia ne rečiau kaip kartą per savaitę siurbti grindis, kilimus, minkštuosius baldus, drėgnai valyti grindis ir kitus paviršius, langus, rėmus. Kartą per savaitę vertėtų keisti ir patalynę, taip pat išplauti užuolaidas, bent kambaryje, kuriame miegate.
Gydytojai alergologai pataria, kad kenčiantiems nuo pavasarinės žiedadulkių alergijos minėtus namų tvarkymo darbus reikėtų patikėti kitiems šeimos nariams arba valymo įmonėms, jei yra tokia galimybė. Namuose geriau neapsikrauti daiktais, nes žiedadulkės, patekusios į patalpas pro langus, duris nusėda ant jų, o nuolatos visko išvalyti neįmanoma. Kuo mažiau jų bus, o ypač kilimų, minkštų baldų, interjero detalių, tuo geriau.
Savijautą pagerins natūralios priemonės
Jei alergijos simptomų išvengti nepavyko, galima išbandyti natūralius būdus savijautai pagerinti. Vienas iš jų – nosies praplovimas vandens ir druskos tirpalu. Jis palengvina būklę, kai vargina alerginė sloga, nosis užgulta, nes taip apvaloma nosies gleivinė, pašalinami į ją patekę alergenai. Tirpalą galima pasidaryti patiems, arba naudoti jūros vandens nosies purškalą. Tais atvejais, kai pavasarinė alergija sudirgina ir gerklę, ją taip pat galima praplauti vandens ir druskos tirpalu.
Mitybos specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į mitybą, net nedideli pokyčiai gali būti veiksmingi. Pavyzdžiui, ryte vietoje kavos pabandykite gerti žaliąją arbatą, kurios sudėtyje yra natūralių antihistamininiu poveikiu pasižyminčių medžiagų. Geriau atsisakyti labai aštraus maisto, nes jis gali paskatinti nosies gleivių išsiskyrimą, ašarojimą, gerklės skausmą ir kosulį.
Sveika, subalansuota dieta taip pat padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą, o sveikas imunitetas lengviau susitvarko su alergenais, organizmas ne taip stipriai į juos reaguoja. Svarbu gauti pakankamai visų reikiamų maistinių medžiagų, mineralų ir vitaminų, kurių atsargos pavasarį neretai būna išsekusios, todėl neužmirškite pasirūpinti jas papildyti valgydami daugiau šviežių vaisių ir daržovių, riebios žuvies, grūdų, ypač pilno grūdo, pieno produktų, sėklų, augalinių aliejų.
