Vitaminai pavasarį

Atšilus orams ir vis dažniau ilgesingai žvilgčiojant pro langą, nederėtų pamiršti, kad tai toks laikotarpis, kai vieną dieną, rodos, su šiltu paltu jaučiamės lyg pirtyje, o kitą – staigus šaltukas kone nevalingai sukelia Kalėdų nuotaikas. Tačiau orai nebūtinai gali kisti skirtingomis dienomis. Neretai pasitaiko tokių atvejų, kai dieną sušilę ir apžavėti malonių ryškios saulės spindulių visai pamirštame, kad nereikėtų tiesiogine to žodžio prasme girti dienos be vakaro ir pasitikėti šilumos noru pasilikti vakarėjant. Nesame šamanai ir niekada negalime būti 100 proc. tikri, kokius drabužius rinktis, o gamta lyg specialiai krečia eibes ir juokiasi iš mūsų. Dažnai tokios išdaigos gali sukelti perkaitimą ar peršalimą, kurie šypsenos tikrai nesukels.

Vitaminai pavasarį

Ankstyvą pavasarį ypač svarbūs tampa vitaminai ir maisto papildai, kurie praturtina kasdienį maistą. Pavasarį vartojame daržoves, kurios dar nuo rudens saugotos sandėliuose praranda vitaminus ir kitas maistingąsias medžiagas, kurių dabar taip reikia. Jokia paslaptis, kad tai ką suvalgome, galiausiai nulemia ir sveikatą, ir savijautą. Tad jei jaučiatės prasčiau nei norėtumėte, pagalvokite ar maitinatės pilnaverčiai. Taip pat galite kreiptis į gydytoją, o šis gali paskirti atlikti kraujo tyrimus, kurie, be ligų požymių, gali atskleisti ir kokių medžiagų jūsų kūne yra pakankamai, o kurioms, vis dėlto, reiktų skirti didesnį dėmesį. Šiuo metų laiku išsitirti organizmą verta, mat žiemą mūsų kūnas tarsi „užmiega“, todėl dažniau pastebimas vieno ar kito vitamino stygius, o kartais net ir deficitas (dažnas toks atvejis siejamas su vitaminu D, mat saulės spinduliuotė žiemą žymiai pasyvesnė). Dar viena tendencija, mūsų organizmui daranti įtaką pavasarį, yra ta, kad drėgmės ir šilumos kombinacija kelia stresą ir mūsų organai turi labiau „stengtis“, kad tinkamai veiktų. Taigi, šiame straipsnyje išvardinsime tokius vitaminus, kuriuos patartina vartoti pasibaigus šaltajam metų sezonui.

Vitaminas A

Vitaminas A (dar kitaip žinomas kaip retinolis) yra randamas tik gyvūninės kilmės produktuose. Pagrindinis maistas, pasižymintis didele retinolio koncentracija, yra jaučio kepenys, ėriuko kepenys, kepeninė dešra, menkių kepenų aliejus, karališkoji skumbrė, lašiša, paprastasis tunas, žąsų kepenėlių paštetas, mėlynasis sūris, grietinėlė, ikrai, ožkos sūris, Limburgerio sūris, Rokforo sūris, kamamberas, čederis, feta bei kietai virtas kiaušinis.

Šis vitaminas aktyviai prisideda prie organizmo būklės palaikymo:

padeda palaikyti normalią geležies apykaitą;
padeda palaikyti normalią gleivinių bei odos būklę;
padeda išsaugoti normalų regėjimą;
padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą;
atlieka tam tikrą funkciją ląstelių specializacijoje.

Vitaminas B

Vitaminas B turi būti vartojamas kaip papildas jau vien dėl tos priežasties, kad šiltu oru jo lengvai netenkama dėl padidėjusio prakaitavimo. Vitamino B rūšių yra daug ir įvairių: B1 (tiaminas) B2 (riboflavinas), B3 (niacinas), B5 pantoteno rūgštis, B6 (piridoksinas), B7 (biotinas), B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminas). Šis vitaminas randamas paukštienoje, kiaulienoje, jautienoje, lašišoje, ankštiniuose augaluose, pilno grūdo produktuose, sojos pupelėse, mielėse.

Pagrindinės šio vitamino atliekamos funkcijos:

padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą;
padeda palaikyti normalią homocisteino apykaitą;
padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją;
padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą;
padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą;
padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį;
atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese;
padeda palaikyti normalią cisteino sintezę;
padeda palaikyti normalią energijos apykaitą;
padeda palaikyti normalią baltymų ir glikogeno apykaitą;
padeda reguliuoti hormonų aktyvumą.

Vitaminas C

Vitaminas C atsakingas už šilumos valdymą organizme, tad, pakilus temperatūrai, jam turi būti skiriamas didelis dėmesys. Jis yra natūralus antioksidantas bei antihistaminis preparatas, galintis apsaugoti nuo padidėjusios aktyvumo saulės spinduliuotės žalos. Be to, daugelis žmonių, pavasarį kankinamų šienligės simptomų, vartoja vitamino C papildus. Jis taip pat gali padėti apsisaugoti nuo šilumos smūgių ar nepageidaujamų bėrimų. Šio vitamino gausu greipfrutuose, citrinose, manguose, kiviuose, Briuselio kopūstuose, bulvėse, ananasuose, brokoliuose, papajose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, apelsinuose, pomidoruose, raudonuosiuose pipiruose, gvajavose.

Pagrindinės funkcijos, kurias atlieka šis vitaminas:

padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą intensyvaus fizinio krūvio metu ir po jo;
padeda palaikyti normalų kolageno, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių, kaulų, kremzlių, dantenų, odos, dantų funkcijai, susidarymą;
padeda palaikyti normalią energijos apykaitą;
padeda palaikyti normalią nervų bei imuninės sistemos veiklą;
padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją;
padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos;
padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.

Vitaminas D

Vitaminas D (dar kitaip žinomas kaip saulės vitaminas) – taip pat viena reikalingiausių medžiagų, kuriomis derėtų aprūpinti savo kūną net ir pasibaigus žiemai, mat mūsų lietuviško klimato dėka jo gamybai užtenka tik tokios saulės, kuri šviečia nuo gegužės iki rugsėjo. Ne itin ilgai, ar ne? Kadangi natūraliu būdu pasisavinti šios medžiagos šansų nėra daug, verta vartoti vitaminą D papildų pavidalu. Taip pat jo galima rasti kai kuriuose maisto produktuose ir juos valgant pasisavinti medžiagą dar greičiau. Vieni tokių maisto produktų yra kiaušinio trynys, jaučio kepenys, sardinės, apelsinų sultys, menkių kepenų aliejus, lašiša, kardžuvė bei tunas.

Reguliariai vartojant šį vitaminą, galimas pastebimas pokytis, mat jis:

padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir (arba) įsisavinimą
padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje;
padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę;
padeda palaikyti normalią raumenų funkciją;

Vitaminas E

Vitaminas E iš dalies savo atliekamomis funkcijomis labai panašus į vitaminą C. Jis taip pat gali padėti apsaugoti odą nuo saulės žalos. Taip pat pastebima, kad jis gali padidinti ištvermę, bet atlikti organizmo „valymą“. Jo gausu tofu, riebioje žuvyje, saulėgrąžų aliejuje, moliūguose, migdoluose, špinatuose, žemės riešutuose, žąsienoje, lašišoje, avokaduose, manguose, kiviuose, sraigėse, aštuonkojuose, omaruose, pistacijose, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse ir gervuogėse.

Cinkas

Cinkas gali padėti palengvinti alergijos, kilusios dėl žiedadulkių, simptomus. Įrodyta, kad tie asmenys, kurių organizme trūksta šios medžiagos, yra labiau linkę į įvairias pavasarines alergijas. Cinkas geriausiai pasisavinamas skystu (lašiukų ar purškalo) pavidalu, nes organizmui nereikia papildomai stengtis jo įsisavinti, kaip įprasta vartojant kapsules. Šios medžiagos gausu moliuskuose, ankštiniuose augaluose, raudonoje mėsoje, sėklose, riešutuose, pieno produktuose, kiaušiniuose, pilno grūdo kultūrose, bulvėse, juodajame šokolade.

Cinko žmogaus organizmui atliekamos funkcijos:

padeda palaikyti normalią angliavandenių apykaitą;
padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją;
padeda palaikyti normalią DNR bei baltymų sintezę;
padeda palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją;
padeda palaikyti normalią maistinių makromedžiagų, riebalų rūgščių, vitamino A apykaitą;
padeda palaikyti normalią kaulų, plaukų, nagų, odos būklę.

Reguliariai vartojant šiuos vitaminus galima nesunkiai užpildyti mitybos spragas ir išvengti tam tikrų medžiagų trūkumo ar deficito. Jei išsirinkti sunku, visuomet galite kreiptis į „MANO vaistinės“ farmacininkus telefonu ar tiesiog užsukę į artimiausią „MANO vaistinę“. Tinkamai parinkti maisto papildai, padės mėgautis atbundančios gamtos kvietimu vis daugiau laiko praleisti lauke.