Aktualu ir naudinga Kepenų suriebėjimas: klastinga liga be specifinių požymių, apie kurią dažnai sužinome atsitiktinai
Aut. Teodora Vaitkutė
Kai kuriems žmonėms kepenų ląstelėse ima kauptis riebalų perteklius ir dėl to gali prasidėti šio organo uždegimas, jo negydant gresia pavojingos komplikacijos. Šis sutrikimas gali būti dviejų tipų – alkoholinis kepenų suriebėjimas ir nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga. Nors juos sukėlusios priežastys skirtingos, veikia tas pats mechanizmas, nesiskiria ir pasekmės. Abiem atvejais specifiniai simptomai nepasireiškia, todėl labai svarbu reguliariai atlikti profilaktinius kepenų tyrimus.
Vis dar gajūs nepagrįsti mitai
Įvairių šaltinių duomenimis, nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga nustatoma vienam iš 4 Europos gyventojų ir šiuo metu yra viena labiausiai paplitusių kepenų ligų. Tačiau nemaža dalis visuomenės tiki, kad ji susijusi tik su nesaikingu alkoholio vartojimu, ir, kadangi jaučiasi gerai, tikrintis neskuba. Specialistai įspėja: susirgti gali ir sveikai gyvenantys asmenys, visai atsisakę alkoholio, net vaikai. Kas sukelia kepenų suriebėjimą tokiais atvejais – iki šiol nėra tiksliai žinoma.
Mokslininkai išsiaiškino, kad taip dažniau atsitinka esant dideliam antsvoriui ar nutukimui, sergant antrojo tipo diabetu, hipertenzija, padidėjus cholesterolio koncentracijai, esant prediabetinei būklei, metabolniam sindromui, badaujant, naudojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, priešuždegiminius (kortikosteroidus) ar skirtus gydyti onkologinėms ligoms, užsikrėtus hepatito B ir C infekcija, organizmą veikiant tam tikriems toksinams. Vienas rizikos faktorių yra ir vyresnis amžius.
Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga gali būti kelių skirtingų formų – pirmoji, kai kepenyse susikaupęs daugiau nei 10 proc. kepenų svorio riebalų kiekis, bet dar nėra uždegimo, kepenų ląstelės pažeidimų, ir antroji, kai ne tik padidėjęs riebalų kiekis kepenyse, bet ir prasidėjęs uždegimas, pažeistos kepenų ląstelės, dėl to ilgainiui gali prasidėti komplikacijos, tokios kaip kepenų fibrozė, kepenų cirozė, kepenų nepakankamumas, arba susergama kepenų vėžiu.
Alkoholinis kepenų suriebėjimas nustatomas tiems pacientams, kurie gausiai vartoja alkoholį ilgą laiką. Tai yra pirmoji alkoholinio kepenų pažeidimo stadija, po kurios jau eina alkoholinė kepenų liga ir kepenų cirozė. Žinoma, ne visi geriantieji suserga alkoholine kepenų liga. Tyrimai rodo, kad ji diagnozuojama apie 15–20 procentų geriančių žmonių, kurie be to, kad piktnaudžiauja alkoholiu dar turi ir genetinį polinkį, nesveikai maitinasi, yra fiziškai neaktyvūs, dažniau moterims nei vyrams.
Sergantieji ilgai nieko blogo neįtaria
Kol kas nėra pakankamai duomenų, kaip kepenys suriebėja, koks procesas vyksta. Tikėtina, kad jos ima kaupti riebalus dėl to, kad jų iš žarnyno pasisavina daugiau nei įprastai. Taip pat manoma, kad dėl nežinomų priežasčių kepenys praranda gebėjimą sintetinti riebalus – paversti juos tokiomis medžiagomis, kurias organizmas galėtų įsisavinti arba pašalinti, todėl jie jose ir kaupiasi. Nustatyta, kad riebėjant kepenims jos palaipsniui didėja, prasčiau atlieka savo funkcijas.
Funkcijų kepenys turi labai daug, priskaičiuojama net apie 500: kepenys iš kraujo pašalina toksinus, tokius kaip vaistai ir alkoholis, šalutinius medžiagų apykaitos produktus. Jos perdirba maisto, kitas bioaktyvias medžiagas ir aktyviai dalyvauja virškinime – gamina tulžį, kuri skaido riebalus ir sugeria riebaluose, vandenyje tirpstančius vitaminus, mineralus. Be to, kepenys atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant gliukozės, cholesterolio bei kai kurių hormonų kiekį kraujyje. Kartu jos yra svarbi imuninės sistemos dalis.
Kepenyse nėra skausmo receptorių, tad ilgą laiką žmogus nieko blogo nejaučia, jo nevargina jokie negalavimai. Kepenų riebėjimas ir jį lydinčios komplikacijos gali likti nepastebėti ištisus dešimtmečius. Tik jiems progresuojant gali atsirasti tokių požymių kaip nuovargis, svorio mažėjimas, virškinimo sutrikimai, diskomfortas skrandžio, pilvo srityje. Dažniai pacientai į gydymo įstaigas kreipiasi dėl geltos požymių: kai pagelsta akių obuoliai, oda, patamsėja šlapimas, atsiranda odos niežulys.
Kepenų suriebėjimas vis dar dažnai nustatomas tiriant pacientus dėl kitų ligų, sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, atliekant pilvo organų echoskopiją pastebima, kad kepenys padidėjusios. Deja, daugeliu atvejų kepenų suriebėjimas tada jau būna pažengęs. Diagnozei patvirtinti daromi kepenų fermentų tyrimai, kepenų elastograma, kuri leidžia nustatyti, ar neprasidėjusi fibrozė (surandėjimas), gali prireikti kepenų biopsijos, kepenų kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų.
Pakeitus įpročius kepenys gali atsistatyti
Laimė, kad kepenys yra bene vienintelis mūsų organas, turintis unikalų gebėjimą regeneruotis, jei sudarysime tam palankias sąlygas. Todėl ir kepenų suriebėjimas – grįžtamas procesas: taikant tikslingą gydymą, laikantis gydytojų rekomendacijų, sveikatai palankios mitybos ir gyvensenos principų, atsisakius žalingų įpročių, jos gali atsistatyti. Tai bus sunkiau, ilgiau užtruks, jei bus prasidėjusios komplikacijos. Susirgus kepenų vėžiu gerų prognozių tikimybė žymiai sumažėja.
Kaip rodo tyrimai, kepenų suriebėjimui turi įtakos tai, ką valgome. Todėl nustačius šią būklę reikia vengti produktų, turinčių daug rafinuotų angliavandenių, didelį pridėtinio cukraus, fruktozės kiekį. Ypač žalingi saldūs gėrimai, pirmiausia gazuoti, taip pat sultys, kompotai, limonadai ir pan. Rekomenduojama atsisakyti saldumynų, baltų miltų kepinių ir kitų jų gaminių. Keptas, riebaluose virtas maistas kaip ir transriebalai, gyvūniniai riebalai turėtų būti pašalinti iš valgiaraščio. Ši taisyklė galioja ir alkoholiui.
Reikia atsisakyti greitojo, perdirbto, konservuoto maisto, valgyti kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, žuvies, viso grūdo gaminių, rinktis neapdorotus produktus, augalinį aliejų. Patartina mažinti ir druskos kiekį. Gydytojai pabrėžia, kad labai svarbu nepersivalgyti, nes gausus maisto kiekis, suvartotas per trumpą laiką, yra didelis krūvis kepenims. Be to, tai skatina nutukimą. Geriausia valgyti 4–5 kartus per dieną, reguliariai, po nedaug. Tai leidžia kepenims darbuotis optimaliu režimu.
Tačiau negalime užmiršti, kad normaliai kepenų funkcijai užtikrinti kepenims būtina gauti pakankamą kiekį įvairių medžiagų – ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių, taip pat visų reikiamų vitaminų, mineralų ir mikroelementų. Todėl joms kenkia itin griežtos, alinančios dietos, jau nekalbant apie badavimą – atkreipia dėmesį dietologai. Tausojant kepenis turime nepiktnaudžiauti vaistais, vartoti juos tik tada, kai būtina, paskyrus gydytojui ar su juo pasitarus, nesigydyti savarankiškai. Kai kuriais atvejais gali būti vartojami ir maisto papildai kepenims, kurių sudėtyje randamas vitaminas C, cinkas, selenas, B grupės vitaminai, artišokų ekstraktas, tikrųjų margainių ekstraktas ir kitos medžiagos.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamų papildų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
