Sugadintas pavasaris arba sezoninės alergijos klastos

Nosis bėga, akys ašaroja, gerklę graužia, ima čiaudulys. Ir taip kone kaskart išėjus į lauką. O juk pavasaris, norisi pasidžiaugti saule, žaluma, pirmaisiais žiedais. Deja, sergantiems šienlige gali tekti įkalinti save namuose, ir šie gyvenimo džiaugsmai bus neprieinami. Šiltasis metų laikas išbandymu gali tapti 10–30 proc. gyventojų, maždaug tiek jų kenčia nuo sezoninės alergijos. Lietuvoje šis sveikatos sutrikimas vargina apie 15 proc. žmonių.

Sąsajos su šienu – nepagrįstos

Šiais laikais šis sveikatos sutrikimas paprastai vadinamas sezonine alergija, nes su šienu neturi nieko bendro. Šis mitas išsklaidytas dar 19 a. pradžioje, kai žinomas britų gydytojas James Bostock, kurį kiekvieną vasarą kankino sloga ir ašarojimas, įsitikino, kad šienas čia niekuo dėtas ir pavadino šią nežinomą ligą vasaros kataru. Taip pat jis pastebėjo, kad savijauta žymiai pagerėdavo nuvykus ilsėtis prie jūros.

Su augalų žiedadulkėmis šiuos negalavimus pirmasis 1859 m. susiejo britų mokslininkas Charles Blackley, po to, kai ėmė baisiai čiaudėti pauostęs puokštę lauko gėlių – mėlžolių. Jis suprato, kad dėl to kaltos žiedadulkės, ypač kai jas į orą pakelia ir paskleidžia vėjas. Apie imuninės sistemos vaidmenį alerginių reakcijų mechanizme tada dar niekas nežinojo, manyta, kad dėl to kaltos žiedadulkėse esančios toksinės medžiagos.

Šiandien dėl to jokių abejonių nebekyla: moksliniais įrodymais pagrįsta, kad kai kurių žmonių imunitetas perdėtai reaguoja į tam tikrų rūšių žiedadulkes ir ima elgtis taip, tarsi jos būtų virusai, su kuriais reikia kovoti. Tai sukelia tam tikras organizmo reakcijas ir pasireiškia alergijos simptomai. Jie nesukelia pavojaus gyvybei ar rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau ligonių gyvenimo kokybė labai pablogėja.

Trukdo dirbti, mokytis ir vairuoti

Juo labiau kad tikrai efektyvaus gydymo, kuris palengvintų ligos naštą, iki šiol nėra. Todėl sezoninė alergija pripažinta globalia sveikatos problema, su kuria susiduria Europos gyventojai. Negydoma arba gydoma netinkamai ji kelia daug problemų, sergantiesiems atsiranda sunkumų darbe, mokykloje, kadangi pablogėja miego kokybė, kognityvinės funkcijos, nuotaika. Netgi vairuoti tampa sudėtingiau.

Vieniems pacientams simptomai būna lengvesni, kitiems – labai sunkūs. Pirmieji dažniausiai skundžiasi čiauduliu, jiems užsikemša ar bėga nosis, akys ašaroja, jas graužia, degina, gerklė būna lyg išdraskyta, gali užgulti ausis. Antruosius vargina ir galvos skausmas, svaigimas, gali trūkti oro, imti kosulys, dusulys. Dalis sergančiųjų kenčia ir nuo astmos, jiems sezoninė alergija gali išprovokuoti astmos priepuolį.

Simptomų pasireiškimas priklauso nuo imuninės sistemos, jei ji stipri, jie švelnesni, mažiau varginantys, o kai kuriems gali iš viso neišryškėti. Gali sureaguoti ir oda, dažniausiai tokiais atvejais atsiranda bėrimų ant veido, kaklo. Alergijos žiedadulkėms negydant ar gydant netinkamai, gresia įvairios komplikacijos – sinusitas, konjunktyvitas, bronchinė astma. O tai – jau rimtos ligos, kurių gydymas gali užtrukti.

Jautrūs ne visoms žiedadulkėms

Kai sezonine alergija sergantis žmogus įkvepia žiedadulkių, ant jo kvėpavimo takų gleivinės susiformuoja tam tikros rūšies baltymai. Jie nėra pavojingi, tačiau kai kurių asmenų organizmas juos klaidingai atpažįsta kaip kenksmingas medžiagas ir ima gaminti antikūnus, kurie prisitvirtina prie ląstelių, o šios tuomet išskiria medžiagą vadinama histaminu, atsakingą už alergines reakcijas.

Dažniausiai alergija pasireiškia ne visų augalų žiedadulkėms, o tik kai kurių rūšių. Jeigu simptomai išryškėja ankstyvą pavasarį, greičiausiai asmuo yra alergiškas tuomet žydinčių medžių žiedadulkėms, jeigu vasarą – žolėms ir piktžolėms, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje – ambrozijų šeimos augalams. Jeigu liga vargina visus metus, reikėtų pagalvoti apie namų aplinkoje esančius alergenus.

Išsiaiškinti, kokio augalo žiedadulkėms esate jautrus, labai svarbu. Tai padės išvengti sąlyčio su konkrečiu alergenu, pavyzdžiui, nesodinti savo sode to augalo, nemerkti jo į vazas namuose, nevykti į gamtą, nebūti lauke, kai jis žydi. Tiksliai nustatyti, koks medis, žolė ar gėlė sukelia alergiją, galima specialiais tyrimais. Tai naudinga žinoti ir dėl imunoterapijos, kuria sėkmingai gydoma alergija žiedadulkėms.

Alergija skirtingoms augalų rūšims | Mano Vaistinė

Efektyvus gydymas tebėra iššūkis

Pirmiausiai sergantiems alergine sloga pacientams skiriami antihistamininiai vaistai ar hormoniniai preparatai. Juos gydytojai alergologai klinikiniai imunologai rekomenduoja pradėti naudoti ne tada, kai prasideda alergija ir pasireiškia simptomai, bet prieš dvi savaites iki prognozuojamo žiedadulkių, kurioms esate jautrus, koncentracijos padidėjimo. O jei konkretaus alergeno nežinote, likus porai savaičių iki sezoninės alergijos sezono pradžios.

Pats veiksmingiausias gydymo metodas šiuo metu yra specifinė imunoterapija, kai sergančiajam tam tikrais laiko intervalais leidžiami nedideli alergeno kiekiai. Ji gali padėti užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę, po šio gydymo organizmo reakcija į alergeną su juo susidūrus būna žymiai mažesnė. Jos poveikis gali tęstis ir dešimtmetį, tačiau šiuo gydymu taip pat reikia pasirūpinti iš anksto, geriausia, dar rudenį, likus keliems mėnesiams iki augalų žydėjimo pradžios.

Lengvesniais sezoninės alergijos atvejais padeda ir simptominis gydymas: skiriami purškalai į nosį, mažinantys uždegimą, paburkimą ir užgulimą. Svarbu žinoti, kad ne tik įvairūs vaistai nuo alergijos, bet taip pat ir prevencinės priemonės yra labai veiksmingos. Jeigu žinote, kokioms žiedadulkėms esate alergiški, atidžiai sekite informaciją, kada jų koncentracija ima didėti. Ji skelbiama tinklalapyje www.polleninfo.org, galima įsigyti ir specialias mobiliąsias programėles.

Ši informacija padės iš anksto susiplanuoti atostogas, išvykas, šventes, kad jų neapkartintų alergijos simptomai. Tomis dienomis būdami namie neatidarinėkite langų ir durų, pasirūpinkite jų sandarumu. Dažniau valykite paviršius – grindis, baldus ir pan., į lauką eikite tik tada, kai būtina, dėvėkite respiratorius. Sugrįžę nepatingėkite nusiprausti po dušu, išsiplaukite galvą, persirenkite ir išsiskalbkite lauke dėvėtus drabužius.

Primename, kad:

Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos genčių, miglinių, kiparisinių šeimų augalų žiedadulkės.
Apie penktadalį medynų užima beržai, kurie žydi kovą gegužę. Juose esantis alergenas įjautrina dažniau nei kitų pavasarį žydinčių augalų.
Tarp aktyviausių alergenų yra ąžuolo žiedadulkės, kiečio ir pelyno, kurie žydi vasarą.
Dažniausiai ši liga pirmą kartą pasireiškia paauglystėje, tačiau gali būti diagnozuojama ir suaugusiems, ir netgi senyvo amžiaus žmonėms.
Alergiškų žiedadulkėms žmonių daugėja ir tai siejama su padidėjusia oro tarša. Prie jos priskiriamos ir žiedadulkės, sklandančios ore nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Jos susimaišo su kitais oro teršalais, todėl dar labiau dirgina kvėpavimo takus, ypač miestuose, kur tarša didesnė.