Saugus elgesys saulėje: nuo blakstienų iki kojų pirštų galiukų

Daugelis žmonių vis dar tinkamai nepasirūpina apsauga nuo saulės. Kai kurie apsauginių priemonių iš viso nenaudoja, daugelis jomis išsitepa ne visą kūną, arba tik kartą per dieną, per mažu kiekiu, pasirenka netinkamus kremus ar losjonus, nepaiso kitų saugaus elgesio saulėje taisyklių. O jų sąrašą mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai kasmet papildo naujais punktais. Tad dar sykį apie tai, kas turėtų tapti kasdienės kūno priežiūros rutinos dalimi, ir kokios apsauginės priemonės nuo saulės turi būti naudojamos.

Neapsigaukime, sveiko įdegio nebūna

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tokia sąvoka, kaip sveikas įdegis, neegzistuoja. Tiesa, kad saulės veikiama mūsų oda gamina pigmentą, melaniną, kuris apsaugo ją nuo dar didesnių pažeidimų, stipresnių nudegimų. Deja, ilgalaikiui neigiamam ultravioletinių spindulių poveikiui tai neužkerta kelio. Tiesa ir tai, kad nedidelis saulės kiekis organizmui reikalingas ir būtinas, nes jam veikiant gaminasi vitaminas D. Tačiau nesaikingos saulės vonios yra vienas iš pagrindinių odos vėžio rizikos faktorių, taip pat gali sukelti ir kitas odos ligas, sudirgimus, pažeisti akis, prisideda prie pigmetinių dėmių atsiradimo.

Sergamumas odos vėžiu, tarp jų ir melanoma, auga visame pasaulyje ir yra siejamas su žalingu saulės poveikiu. Ypač pavojingas ilgas buvimas saulėje, kai vaikystėje nebuvo tinkamai naudojamos apsauginės priemonės nuo saulės. Dermatologai ir onkologai įspėja, kad trumpalaikė, tačiau intensyvi saulės ekspozicija, pavyzdžiui, per atostogas ar savaitgaliais, kelia dar didesnę melanomos riziką, tai patvirtina didesnis šios ligos paplitimas tarp dirbančių uždarose patalpose asmenų.

Kitos onkologinės odos ligos, tokios kaip bazalioma, kuri sudaro daugiau nei 80 proc. ne melanomos atvejų, dažniausiai atsiranda atvirose kūno vietose, kurios mažiausiai apsaugotos nuo saulės – ant veido, kaklo, dilbių. Jomis dažniau suserga žmonės, dirbantys lauke, tai rodo, kad svarbiausią vaidmenį šiuo atveju vaidina ilgalaikė suminė viso gyvenimo saulės ekspozicija. Sergančiųjų bazaliomomis skaičius per pastaruosius du dešimtmečius drąstiškai išaugo.

Akis taip pat turime saugoti nuo saulės, priešingu atveju galime susirgti fotokeratitu, skausminga uždegimine liga, sutrikdančia regėjmą. Trumpas, bet intensyvus UV spindulių poveikis gali pažeisti rageną, sukelti laikiną aklumą. Katarakta, amžinė makulos degeneracija irgi siejamos su saulės poveikiu. Kaip ir junginės pakitimai, tokie kaip sparninė plėvė, užauganti ant ragenos, pingvekula (guzelis po jungine). O kur dar akių vokų vėžys ar tinklainės, kitų lokalizacijų akies melanoma, kuri laikoma itin pavojinga liga.

Ar pagaliau išmoksime daugybos lentelę?

Odos apsaugos nuo saulės abėcėlės mokomės daugiau nei tris dešimtmečius, bet pasigirti gerais rezultatais dar negalime. Tik 10 proc. amerikiečių apsauga nuo saulės tepasi kasdien, 47 proc. iš viso jų nenaudoja. Jungtinėje Karalystėje 67 proc. gyventojų naudoja nepakankamą kiekį ar nepakankamo stiprumo apsaugą. Tik apie 14 proc. Europos šalių populiacijos laikosi tinkamos apsaugos nuo saulės taisyklių. 13 proc. nenaudoja jokių apsauginių priemonių, 40 proc. nenaudoja jų ne atostogų metu, 46 proc. saugosi tik saulėtomis dienomis.

Kokios dažniausios klaidos, kurias vis darome ir niekaip iš jų nepasimokome? Viena taisyklė, kurios neturėtume užmiršti – jokios apsaugos priemonės, kaip dažnai jomis besitepsime, 100 proc. nepanaikina žalingo UV poveikio, tik jį sumažina. Pagal naujausias dermatologų rekomendacijas kūnui reikėtų naudoti ne silpnesnį nei 30 SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) kremą, o veidui ir rankoms – 50 SPF. Vaikams visuomet visam kūnui būtina naudoti apsaugą su 50 SPF.

Taip pat turėtume rinktis plataus spektro apsaugos priemones, saugančias tiek nuo UVA spindulių, kurie daro didžiausią įtaką odos senėjimui ir didina odos vėžio riziką, tiek nuo UVB, kurie sukelia odos nudegimą, kitus sudirgimus. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nors daugumos veido odos priežiūros priemonių sudėtyje yra pakankamas kiekis SPF – nuo 30 iki 50, jos negali pakeisti specialių nuo saulės saugančių kremų, pienelių, losjonų vasarą, kai lauke praleidžiame daug laiko.

Žmonės linkę apsaugą nuo saulės tepti nepakankamu kiekiu priemonės, ypač svarbu apsaugoti odą aplink akis, nes čia šioje veido vietoje ji yra plona, jautri. Reikia tepti specialias priemones iki pat blakstienų, neaplenkiant vokų, nepamiršti saulės akinių, blokuojančių iki 99 proc. UV spindulių. Be jų galima apsieiti tik šaltuoju metų laiku, ar kai gryname ore būname iki valandos.

Šešių šaukštelių ir dviejų valandų taisyklė

Britų dermatologai, įvertinę faktą, kad daugiau nei 44 proc. šalies gyventojų naudoja dvigubai mažiau apsauginio saulės kremo nei reikėtų, sugalvojo paprastą šešių šaukštelių taisyklę. Į juos telpa 36 gramai nuo saulės apsaugančios priemonės – tiek jos reikia visam vidutinio sudėjimo suaugusio žmogaus kūnui ištepti pakankamai storu sluoksniu. Specialistų manymu, tokia vizualizacija padeda geriau suvokti šį kiekį.

Veido sričiai patariama sunaudoti ne mažiau nei pusę šaukštelio. Rankoms prireiks maždaug vieno šaukštelio, o kiekvienai kojai skirkite po vieną šaukštelį, torso zonai (kaklui, krūtinei, pilvui, nugarai, pečiams ir sėdmenims) – pusantro. Pasak sveikatos priežiūros specialistų, dažniausiai užmirštamos kūno vietos yra ausys, daugelis nepastebi tarpelio tarp akių ir nosies, neapsaugoti dažnai lieka ir padai su kojų pirštais.

Dažnai suklaidina užrašas ant pakuotės „atsparus vandeniui“. Iš tiesų vandeniui ar prakaitui visiškai atsparių apsauginių priemonių nėra. Deja, paprastai gerokai mažesnėmis raidėmis užrašytos pastabos, kurioje nurodoma, po kiek laiko reikia juo teptis pakartotinai išsimaudžius ar suprakaitavus, nepastebime. Nepagalvojame, kad didžioji dalis kremo nusivalo šluostantis, vartantis ant pakloto. Rekomenduojama apsauginę priemonę tepti kas dvi valandas

Kalbant apie tinkamą kūno apsaugą nuo saulės verta įsidėmėti dar vieną svarbų skaičių, taip pat dvejetą. Tai yra ultravioletinės saulės spinduliuotės indeksas (UVI), jeigu jis didesnis nei du, specialios odos apsauginės priemonės ir akiniai nuo saulės būtini, nepriklausomai nuo to, kad danguje nesimato nė debesėlio, ar diena apniukusi, ar ankstyvas pavasaris, ar šiltas spalis, kokia oro temperatūra. Įpraskite kasdien šį rodiklį patikrinti, jis skelbiamas kartu su kitais meteorologiniais parametrais.

Kaip papildomos apsaugos priemonės nereikėtų nuvertinti drabužių, ypač kai tenka užsiimti kokia nors veikla lauke vasarą, tuo metu, kai saulės aktyvumas didžiausias (nuo 10 iki 16 valandos). Galima įsigyti specialių drabužių, kurių sudėtyje yra apsaugančių nuo UV spindulių medžiagų. Svarbus ne audinio storis, o jo tankumas, rinkitės šviesias spalvas, sugeriančias mažiau UV spindulių, šia savybe pasižymi ir ryški geltona, tačiau venkite ryškiai raudonos. Įdomu, kad sintetika mažiau pralaidi ultravioletinei spinduliuotei nei natūralūs audiniai. Dažnas klausimas, ar reikia teptis apsauga nuo saulės, jei esate patalpų viduje? Nustatyta, kad UVA tipo spinduliai gali prasiskverbti pro stiklą ir pažeisti ne tik odos paviršių, bet ir gilesnius sluoksnius, todėl rekomenduojama būnant namuose veidą ir kitas atviras kūno vietas, kurias gali pasiekti pro langus plūstantys saulės spinduliai, apsaugoti specialiomis odos priežiūros priemonėmis.

Rekomendacijas keičia nauji faktai ir aplinkybės

Atlikti apsauginių saulės priemonių tyrimai atskleidė, kad kai kurios jų sudėtyje esančios cheminės medžiagos per odą gana lengvai patenka į kraują. Tai sukėlė nerimą, nes neaišku, koks šių medžiagų bendras poveikis organizmui. Ekspertai ragina gamintojus atlikti papildomus šių produktų saugumo tyrimus, o dermatologai pataria kol kas be reikalo nepanikuoti ir toliau naudoti apsaugančius nuo ultravioletinės saulės spinduliuotės kremus.

Ekspertų teigimu, tokiais atvejais pirmiausiai visuomet reikia pasverti galimą žalą ir naudą. Kol realus pavojus sveikatai nepatvirtintas moksliniais tyrimais, abejojama, ar protinga didinti riziką susirgti odos ar akių vėžiu, kitomis ligomis. Be to, yra alternatyvų, galima rinktis mineralų pagrindu pagamintas apsaugos nuo saulės priemones, koreguoti elgesį atsižvelgiant į saulės ultravioletinę spinduliuotę, kitus rizikos faktorius - metų, dienos laiką, geografinę padėtį ir pan.

Įdomūs faktai

Jau prieš tūkstančius metų odos apsaugai nuo saulės buvo naudojama cinko oksido pasta. Senovės graikai tepė ant odos alyvuogių aliejų, egiptiečiai augalų ekstraktus.
Apsauginio saulės kremo formulė sukurta 1936 m., vokiečių chemiko Eugene’ as Schuller’ is.
1938 m. austrų chemikas Franz’ as Greiter’ is sukūrė pirmąjį apsaugos nuo saulės produktą „Gletscher Crème“, kurio SPF buvo 2.
1962 m. F. Greiter’ is pasiūlė standartizuoti apsauginius kremus ir įvedė naują terminą - apsaugos nuo saulės faktorių SPF. JAV Maisto ir vaistų administracija jį patvirtino ir leido naudoti 1978 m.
JAV apsaugantis nuo saulės kremas pasirodė 1944 m., jį sukūrė lakūnas ir farmacininkas Benjamin’ as Green’ as specialiai kariškiams, kurie kariaudami tropinėse šalyse kentėjo nuo didelės saulės ekspozicijos.
Vandeniui atspari apsauginė saulės priemonė pasirodė 1977 m., o 1980 m. sukurti ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spindulių apsaugantys kremai.
Apsaugos priemonės gali būti cheminės, juose esančios tam tikros medžiagos sugeria UV spindulius, arba mineralinės, kuriose esančios mineralinės medžiagos, dažniausiai cinko oksidas arba titano dioksidas, UV spindulius atspindi.