Aktualu ir naudinga Ir po nubrozdinimų gali likti randai, jei darysime klaidas suteikdami pirmąją pagalbą
Nė vienas vaikas neužauga be nubrozdinimų: kol išmoksta gerai vaikščioti, keliai ir alkūnės ilgai neužgyja. Belakstant kieme dažnai susipina kojos ar nugriūvama susistumdžius, važiuojant dviračiu, gainiojant kamuolį. Suaugusiems aktyviai leidžiant laisvalaikį gryname ore, darbuojantis sode ar sodyboje irgi neretai pasitaiko nusibrozdinti. Į asfaltą, akmenukus ar medį nutarkuota oda bjauriai peršti, niežti, tačiau šios paviršinės žaizdelės suteikus tinkamą pirmąją pagalbą greitai užsitraukia.
Gali būti trijų skirtingų tipų
Nubrozdinimu vadinamas odos pažeidimas, atsiradęs jai trinantis ar atsitrenkus į šiurkštų paviršių. Tai viena labiausiai paplitusių vasaros traumų. Dažniausiai nukenčia alkūnės, dilbiai, delnai, keliai, blauzdos, kulkšnys, rečiau – kakta, galva, nugara. Jeigu nubrozdinamas didesnis odos plotas, gali būti skausminga, tačiau šio tipo žaizdos kraujuoja nesmarkiai, būna neitin gilios, todėl jas galima gydyti savarankiškai.
Išskiriami keli nubrozdinimų tipai, kurie priklauso nuo paviršiaus, į kurį atsitrenkėte šiurkštumo, aštrumo ir smūgio stiprumo. Pirmojo laipsnio nubrozdinimas – kai pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis epidermis. Tokie nubrozdinimai dar vadinami įbrėžimais ar įdrėskimais. Jie beveik nekraujuoja. Dažniausiai jie atsiranda stipriai brūkštelėjus per grubios tekstūros sieną ar nukritus nuo dviračio ant asfalto.
Antrojo laipsnio nubrozdinimais vadinami šiek tiek gilesni odos pažeidimai, kai pasiekiami gilesnis, dermos sluoksnis, šiuo atveju galimas nedidelis kraujavimas. Paprastai jie patiriami eismo įvykių metu važiuojant dviračiu atsitrenkus į nedideliu greičiu judančią transporto priemonę ir nukritus, ar iškritus iš automobilio, meistraujant, intensyviai sportuojant, treniruočių metu, vaikams žaidimų aikštelėse.
Trečiojo laipsnio nubrozdinimas, dar gilesnis, pasižymi ypač dideliu skausmu. Be to, galimas stipresnis kraujavimas, žymiai ilgesnis gijimo laikotarpis, o netinkamai gydant gali likti randai. Todėl tokais atvejais rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Toks stiprus nubrozdinimas būdingas eismo įvykiams. Jeigu nuborzdinimas nėra gilus, bet apima didelį plotą, taip pat pravers medikų pagalba.
Kaip apsisaugoti nuo infekcijų?
Nesvarbu, kokio laipsnio yra nubrozdinimas, odos vientisumas pažeidžiamas, todėl susidaro sąlygos į žaizdelę patekti infekcijai. Pirmiausia reikia nusiplauti rankas, po to švelniai kūno temperatūros ar vėsesniu vandeniu nuvalyti ar nuplauti pažeistą vietą, nusausinti ir dezinfekuoti antiseptiniu skysčiu. Jei pateko purvo ar smulkių dalelių – pavyzdžiui, akmenukų, medienos atplaišų, stiklo šukių būtina jas pašalinti.
Ant kraujuojančio nubrozdinimo jį nuplovus ir dezinfekavus reikia uždėti tvarstį ar švaraus audinio ir lengvai prispausti, palaikyti, kol nustos kraujuoti. Jeigu nukentėjo galūnė, galima ją pakelti. Vėliau galima žaizdą patepti geliu ar kremu, kuris ir dezinfekuoja, ir skatina gijimą, o galiausiai uždėti tvarstį ar pleistrą, tinka ir skaidri plėvelė žaizdoms. Jei baiminatės, kad liks randai, yra specialių priemonių, apsaugančių nuo jų susidarymo
Pleistrą ar tvarstį reikia keisti bent kartą per dieną, o sušlapus ar išsitepus – dažniau. Taip pat patartina apžiūrėti, ar žaizda, oda aplinkui ją neparaudusi, nepatinusi, nekaršta, nesimato pūlingų išskyrų, ar nejaučiate stipresnio skausmo. Pastebėjus bent vieną šių požymių, nieko nelaukdami keliaukite į sveikatos priežiūros įstaigą, kad žaizdą apžiūrėtų gydytojas ir įvertintų, ar neprasidėjo infekcija.
Nedideli pirmojo ar antrojo tipo nubrozdinimai sugyja per 7 – 10 dienų. Tačiau yra specialių tepalų, gelių ir kitų išorinių priemonių, pagreitinančių gijimo procesą. Tai aktualu, kai nubrozdinimas yra matomoje vietoje, arba trukdo judėti dirbant, sportuojant. Galima pasitelkti ir specialius absorbcinius ir kitų rūšių inovatyvius tvarsčius, impregnuotus gijimą skatinančiomis medžiagomis.
Kai nubrozdinimas nešlapiuoja, geriau nebintuoti ir neklijuoti ant jo pleistro. Išskyrus atvejus, jeigu šie pažeidimai yra nepatogiose vietose, kurios kliūva užsiimant kasdiene veikla arba gali užsiteršti. Užtenka žaizdą išvalyti, dezinfekuoti ir palikti, kraujui sukrešėjus neužilgo susiformuoja šašas, sudarantis natūralų apsauginį barjerą. Svarbu jo nedraskyti, o palaukti, kol pats nukris, net jei ir nieži.
Mini vaistinėlė – visada su savimi
Šiltuoju metų laiku gydytojai rekomenduoja susikomplektuoti ir visur su savimi nešiotis ar vežiotis mini vaistinėlę su pirmosios pagalbos priemonėmis, kurios reikalingos ne tik nusibrozdinus, bet ir patyrus kitas smulkias traumas – įsipjovus, įsidūrus, įsibrėžus ar susidraskius ir pan. Viskas, ko reikia tikrai tilps į nedidelę kosmetinę ar dėžutę, kurią patogu nešiotis rankinėje, kuprinėje.
Neužmirškite jos ir vykdami iškylauti į gamtą, ir keliaudami į paplūdimį, ir išsiruošę pasivaikščioti į parką su vaikais, ir nusprendę pasivažinėti dviračiu. Būtinai turėkite ir kelionėje. Beje, automobilio vaistinėlėje tokioms smulkioms traumoms kaip nusibrozdinimas pirmosios pagalbos priemonių nerasite. O paslysti, užkliūti ir pargriūti gali pasitaikyti visur ir visada, kad ir kokie atsargūs esate.
Į šią vaistinėlę įsidėkite skysčio žaizdoms plauti, antiseptinį purškalą, tepalą žaizdoms, įvairių dydžių pleistrų rinkinį, mažų paprastų tvarsčių, tvarsčių, impregnuotų antiseptinėmis medžiagomis tiems atvejams, jei žaizdelės buvo užterštos, binto, elastinio binto, drėgnų servetėlių žaizdoms, vaistų nuo skausmo, pincetą, žirklutes. Taip pat skysčio rankoms dezinfekuoti, vienkartines pirštines.
Taip iš anksto pasirengę išvengsite nemalonių netikėtumų, nereikės blaškytis ieškant pirmosios pagalbos priemonių, jų skolintis, skubėti į artimiausią vaistinę ar grįžti į namus. Tinkamai sutvarkę nubrozdintą vietą galėsite toliau ramiai iškylauti, pramogauti ar sportuoti, planai nebus sugadinti, o nubrozdinimas greičiau užgis, bus pasaugotas nuo infekcijų.
Naudingi patarimai
- Ant nubrozdintų vietų, kol jos neužgis, geriau nedėti alkūnių, kelių apsaugų, kurios rekomenduojamos važinėjant riedlentėmis, paspirtukais, riedučiais, dviračiais.
- Nenaudokite žaizdoms dezinfekuoti kvepalų, alkoholio, nes jie gali žaizdas dar labiau sudirginti ir nudeginti.
- Taip pat netiks rankoms skirti dezinfekavimo skysčiai, jie sulėtins žaizdos gijimą.
- Antimikrobinių tvarsčių ir antiseptinių tirpalų nereikėtų naudoti profilaktiškai ilgiau nei savaitę.
- Nepatariama valyti žaizdų vata, nes žaizdoje gali likti vatos plaušelių ir jį lėčiau gis.
- Kol nubrozdinimas nesugijo, nesimaudykite vandens telkiniuose, baseinuose, nes pro pažeistą odą gali patekti infekcija.
- Venkite buities ar ūkio darbų, laisvalaikio užsiėmimų, kurių metu tvarstis ar pleistras gali sušlapti, nukristi, į žaizdą gali patekti žemių ar kitų nešvarumų.
