Baltmė – nepavojinga, bet sekinanti psichologiškai liga

Aut. Teodora Vaitkutė

Menkas malonumas, kai odą išmargina šviesios dėmės. Taip atsitinka susirgus baltme arba vitiligo, liga, kuri pasireiškia dėl išnykusios odos pigmentacijos susidariusiais baltais ploteliais. Vieniems jų atsiranda vienas plotelis, kitiems išplinta beveik ant viso kūno. Žinoma, kad šis sutrikimas, nepavojingas sveikatai, tačiau sekinantis emociškai ir keliantis daug socialinių problemų, vargina apie 1 proc. pasaulio gyventojų. Deja, efektyvaus gydymo nėra.

Organizmas atakuoja pats save

Baltme susergama, kai odos ląstelės, atsakingos už tamsaus odos pigmento melanino gamybą – melanocitai – sunaikinamos arba jų veikla dėl kokios nors priežasties sutrinka. Šviesių plotelių, kurie ryškiai skiriasi nuo likusios odos spalvos gali būti tik vienas ar keli, bet jų gali būti ir daug, išsidėsčiusių skirtingose kūno vietose, abiejose jo pusėse ar apimantys tik tam tikra sritį. Pagal šį simptomą išskiriamos dvi baltmės formos – generalizuota ir lokali.

Priklausomai nuo to, kiek yra dėmelių, kaip jos išsidėstę, baltmė gali būti židininė, kai yra tik kelios dėmės. Arba veido ir galūnių, kai dėmės yra tik šiose kūno vietose. Jeigu yra daugybė visose kūno vietose išsimėčiusių odos pažeidimų, kurie išsidėstę labiau simetriškai – liga vadinama paprastąja. Gleivinių baltmė pažeidžia gleivines (dažniausiai burnos arba nosies), o segmentinė išsiskiria specifiniu dėmių išsisdėstymu tam tikrose anatominėse vietose.

Pastebėta, kad baltmė yra linkusi atsirasti saulės veikiamose vietose, kūno raukšlėse, burnos ar nosies gleivinėje, tačiau gali atsirasti ir bet kurioje kitoje kūno vietoje. Taip pat gali atsirasti žilų plaukų ploteliai galvos, antakių, blakstienų, barzdos, krūtinės srityse. Šia liga serga tiek vyrai, tiek moterys, ji gali pasiriekšti bet kokiame amžiaus tarpsnyje, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad dažniau tai atsitinka per pirmuosius du gyvenimo dešimtmečius.

Žinomos sąsajos su kitomis ligomis

Blogiausia, kad baltmės eiga sunkiai prognozuojama, bet kuriuo momentu ji gali suintensyvėti, o paūmėjimus sukeliantys rizikos faktoriai nežinomi. Dėl ko ja susergama, taip pat nėra tikslių duomenų. Manoma, kad tai autoimuninis sutrikimas, kuris prasideda imuninei sistemai suklydus ir pradėjus atakuoti organizmą, šiuo atveju – melanocitus. Nustatyta, kad sergančiųjų baltme pigmentinės odos ląstelės negeba kovoti su laisvaisiais radikalais, antioksidantais, ir dėl to žūsta.

Daugelis asmenų, kuriems diagnozuojama ši liga, yra visiškai sveiki, tačiau esama baltmės ir skydliaukės ligų, veiklos sutrikimų (sulėtėjimo ar suintensyvėjimo) sąsąjų. Rečiau, bet pasitaiko, kai ji nustatoma sergantiesiems pirmojo tipo diabetu, sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu, žvyneline. Įtakos gali turėti ir fizinė odos trauma, saulės nudegimai, stiprus stresas, uždegiminiai procesai, nėštumas, kontraceptinių medikamentų vartojimas, vitaminų trūkumas.

Baltmės diagnozę pativirtina gydytojai dermatologai. Dažnai jiems užtenka apžiūrėti pacientą nenaudojant jokios įrangos, tačiau kai oda labai šviesi, pasitelkiama Vudo lempa, kuri išryškina dėmes. Gali pririeikti atlikti ir odos biopsiją, siekiant išsiaiškinti, ar šviesesnėje vietoje yra melanocitų. Šis tyrimas reikalingas ir norint atmesti onkologinę ligą. Atliekami ir kraujo tyrimai, paprastai jie skiriami siekiant išsiaiškinti, ar nesergama kitomis ligomis, siejamomis su baltme.

Išgydyti negali, tik pagerinti būklę

Gydymo būdų yra nemažai, tačiau visiškai išgydyti baltmės kol kas neįmanoma. Dažniausiai pirmiausia skiriamas gydymas įvairiausiais tepamaisiais preparatais su hormonais ir imunomoduliatoriais, kurie slopina odos uždegimą ir grąžina prarastą pigmentaciją. Jie gali būti derinami su geriamaisiais hormoniais vaistais. Deja, rezultatai pastebimi tik po kelių mėnesių, pasak specialistų, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis veiksmingenis.

Gana sėkmingai baltmė gydoma fotoerapija. Veikiant baltas odos dėmes ultravioletiniais spinduliais, UVB 308 nm ir 311 nm bangomis, stimuliuojamas už odos pigmentaciją atsakingų ląstelių augimas. Jos seansus reikia kartoti mažiausiai tris kartus per savaitę, metus ar net kelis iš eilės. Procedūros atliekamos gydymo įstaigose, galima įsigyti ir buitinę fototerapijos įrangą, naudojamą savarankiškai, namuose. Ši terapija dažnai derinama su tepamais vaistais.

Kai liga labai išplitusi, o minėtos priemonės nepadeda, specialistai gali pasiūlyti chirurginį gydymą. Dėmės šalinamos naudojant kriodestrukcijos metodą, kai oda veikiama dideliu šalčiu, kai kuriems padeda lazerinis gydymas, galima netgi persodinti odą. Kai kuriose užsienio šalyse siūloma šiems pacientams paslėpti ligos pažeistą odą medicininėmis tatuiruotėmis. Sergantieji baltme dažnai kenčia nuo depresijos, tokiais atvejais gydymas papildomas psichoterapija.

Ar žinote, kad:

Sergant baltme apsauga nuo saulės: kūno kremai, veido kremai su SPF 50 ar dar didesniu apsauginiu filtru. Tai padės išvengti odos pažeidimų, dėl kurių gręsia odos vėžys, oda be pigmento ypač jautri UV spinduliams, be to, mažiau įdegsite, todėl ne taip jausis kontrastas tarp šviesių dėmių ir saulės įrudintos odos.

Kai kurių tyrimų duomenimis, baltme sergančio asmens organizme labai trūksta vitaminų B12 (kobalamino), C ir E. Taip pat nepakanka mikroelementų – vario, seleno ir cinko. Todėl tikslinga jais papildyti savo mitybą.

Atsirado nauja viltis

Pastaraisiais metais paskelbti kelių klinikinių tyrimų rezultatai suteikia vilties, kad baltmė artimiausioje ateityje gali būti sėkmingai gydoma medikamentais – vadinamaisiais JAK inhibitoriais, kurie veikia imuninę sistemą, mažina uždegimą skatinančių medžiagų, skatinančių ligos progresavimą koncentraciją ir kartu stimuliuoja melanocitų augimą. Ypač gerų rezultatų pasiekta derinant gydymą šiais vaistais su fototerapija. Iki šiol šis preparatas buvo naudojamas kai kurioms onkologinėms ligoms, artritui gydyti.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl kosmetikos priemonių pasirinkimo, turite klausimų papildų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.

Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.