Aktualu ir naudinga Burnos opelės mažos, o skausmas didelis
Aut. Teodora Vaitkutė
Skausmingos erozijos burnoje, po kurio laiko virstančios opelėmis ne tik kelia nemalonius piojūčius, bet ir trukdo valgyti, valytis dantis, kalbėti, net miegoti. Retkarčiais jų atsiranda daugeliui, tiek vaikams, tiek suaugusiems, tačiau jeigu šios žaizdelės vargina nuolatos, ilgai nepraeina, gilėja, jų skaičius didėja, reikėtų išsiaiškinti priežastį. Išopėjimai ant liežuvio, lūpų, skruostų vidinės pusės, dantenų, gomurio, ryklės gali būti ir vienas iš sunkių, pavojingų ligų simptomų.
Prieš pasirodant dilgčioja gleivinę
Šie dariniai vadinami aftomis, o bendras juos sukėlusios ligos pavadinimas – aftinis stomatitas. Opelės dažniausiai būna 5–10 milimetrų skersmens, apvalios ar ovalios, negilios, balkšvos, pilkšvos ar gelsvos spalvos centre, o jas rėminantis kraštelis paraudęs. Paprastai užgyja be jokio gydymo. Vienos atsiranda staiga ir greitai išnyksta, o kitos formuojasi pamažu ir vargina ilgai. Įprastai ilgiau nei dvi savaites išliekančios skausmingos žaizdelės vadinamos lėtinėmis.
Aftiniam stomatitui, kuriuo serga apie 20 proc. populiacijos, būdingos viena opa ar jų grupė, jos susiformuoja iš erozijų. Dar prieš joms pasirodant gleivinėje, prieš parą ar dvi, jaučiamas deginimas, dilgčiojimas. Be skausmo vargina bendras silpnumas, skauda galvą, graužia gerklę, kraujuoja dantenos, gali pakilti temperatūra, padidėti limfmazgiai, pagausėti seilių išsiskyrimas, mažėja apetitas. Tokie primenantys peršalimą simptomai ypač būdingi vaikams.
Liga gali būti skirtingų formų, priklausomai nuo to, kokios aftos susiformuoja. Dažniausiai pasitaiko mažosios, jų paprastai būna 1-5, paviršinės, neragėjančioje gleivinės dalyje – skruostų, lūpų vidinėje pusėje, ant liežuvio. Jos išnyksta nepalikdamos randų per kelias savaites. Didžiosios aftos (virš 10 mm) formuojasi pavienės ar grupėmis, dažniausiai lūpų, minkštojo gomurio, ryklės srityje. Gyja ilgai, apie pusantro mėnesio ir paprastai palieka randus.
Dėl vaistų ir mechaninių pažeidimų
Ūmių skausmingų žaizdelių gali atsirasti dėl kokio nors traumuojančio pažeidimo. Pavyzdžiui, nuskilus dančiui, aptrupėjus plombai, kai nuspaudžia, trina plokštelė, breketai ar kitos ortodontinės priemonės. Dantų protezai, jeigu nepakankamai gerai pritaikyti taip pat gali pažeisti gleivinę ir dėl to susiformuoja opelės. Taip gali atsitikti pernelyg uoliai valant dantis, liežuvį aštriu, kietu šepetėliu. Net netyčia įsikandus į skruostą ar liežuvį, po odontologijos procedūrų.
Dar viena kategorija – kontakto su šarmais, rūgštimis sukelti burnos gleivinės pažeidimai. Šių medžiagų yra ir burnos skalavimo skystyje, kituose burnos higienos produktuose, todėl juos reikėtų vartoti saikingai. Panašų poveikį turi ir kai kurie vaistai. Labai rūgštus ir aštrus, per daug karštas maistas, tabakas irgi gali būti kalti dėl skausmingų opelių burnoje susidarymo. Priklausomybėmis sergantiems asmenims aftos susiformuoja naudojant kai kurias psichotropines medžiagas.
Jos gali varginti sergant anemija (mažakraujyste), onkloginėmis kraujo ligomis – leukemija, limfoma, daugine mieloma, taip pat neutropenijomis (sutrikimas, kai kraujyje sumažėja neutrofilų kiekis). Įtakos gali turėti ir naudojami vaistai, dažniausiai skirti gydyti reumatui, hipertenzijai, kai kurie antibiotikai, medikamentai nuo uždegimo, bronchinės astmos, antiretrovirusiniai, chemoterapiniai preparatai, imunosupresantai, kiti silpninantys imunitetą vaistai.
Kartais sunku išsiaiškinti priežastį
Aftinį stomatitą gali sukelti virusinė ar bakterinė infekcijos. Vietinė infekcija burnoje gali prasidėti dėl įvairių virusų, pavyzdžiui, Epštein-Baro, kuris sukelia infekcinę mononukleozę, citomegalo, raudonukės, tymų ar kitų, bakterijų (aktinomikozės, gonorėjos, sifilio), taip pat grybelių – susirgus blastomikoze, kriptokokoze ar candida infekcija. Kai imuninis atsakas nuslopintas, lėtines burnos gleivinės opas gali sukelti citomegalo virusas.
Tokiu būdu gali pasireikšti ir alerginės reakcijos, dažniausiai po burnos gleivinės kontakto su tam tikromis medžiagomis, kurioms yra jautrus organizmas. Išprovokuoti aftinį stomatitą gali netinkama mityba ir su ja susijęs vitaminų, mineralų trūkumas, tokių kaip B grupės vitaminai, cinkas, geležis, folio rūgštis. Sutrikusi virškinimo, nervų sistema, hormonų pusiausvyros svyravimai taip pat gali sudaryti palankias sąlygas opelėms burnoje atsirasti. Įtakos turi ir stresas, įtampa, pervargimas.
Taip pasireiškia retos įgimtos lėtinės ligos, pavyzdžiui Krono, sisteminė uždegiminė virškinimo sistemą pažeidžianti liga, arba Becheto, pasireiškianti daugelio organizmo sistemų pažeidimais (regos, judamojo aparato, širdies ir kraujagyslių, neurologiniais sutrikimais ir kt.), burnos ertmės opos dažniausiai būna vienas pirmųjų jos simptomų. Nekrotizuojančiai sialometaplazijai, išsivystančiai dėl mažųjų seilių liaukų uždegimo, būdingos gilios ir didelės opos.
Kita lėtinė liga, pažeidžianti odą ir burnos gleivines – plokščioji kerpligė, taip pat autoimuninė liga paprastoji pūslinė, ja sergant pirmiausiai susidaro pūslės, o vėliau virsta opomis. Susirgus gleivinių pemfigoidu pūslės fomuojasi burnoje, gerklėje, skausmingi išopėjimai joms plyšus susidaro gomurio, dantenų srityje. Autoimuninė liga raudonoji vilkligė pasireiškia kraujuojančiais išopėjimais burnos gleivinėje. O kartais taip ir nepavyksta nustatyti aftinio stomatito priežasties.
Pagreitina gijimą ir sumažina skausmą
Nemaža dalis žmonių mano, kad stomatitą tiesiog reikia iškentėti, nes veiksmingo gydymo vis tiek nėra. Todėl nesikreipia į gydytojus, kankinasi, bet gydosi savarankiškai, naminėmis priemonėmis. Žinoma, lengvais ligos atvejais būklę gali pagerinti skalavimas sūriu vandeniu ar vandeniu su soda, dezinfekuojančiais vaistažolių nuovirais, tepimas medumi, sutrintais alijošiaus lapais ir pan. Tačiau kai pažeista didesnė burnos gleivinės dalis, opos gilios, jų nepakaks.
Sunkesniais ligos atvejais šeimos gydytojai ar odontologai gali skirti gydymą vietiškai ar sistemiškai veikiančiais hormoniniais preparatais. Papildomai paprastai skiriami medikamentai nuo skausmo. Specialūs skysčiai, geliai, kurie suformuoja apsauginę plėvelę ant gleivinės paviršiaus, taip pat veiksmingai mažina skausmą, malšina uždegimą ir spartina opelių gijimą. Jeigu įtariama, kad stomatitą išprovokavo vitaminų, mineralų trūkumas, rekomenduojami maisto papildai. Efektyvus gydymo metodas – lazerinė terapija, dažniausiai užtenka vienos procedūros ir paciento būklė palengvėja, opelės užgyja per kelias dienas.
Kol šie skausmingi darinukai neišnyko, venkite rūgštaus, aštraus, kieto, rupaus maisto, jį keiskite minkštesniu, dar geriau skystu arba trintu, prieš valgydami patiekalams leiskite pravėsti, kad dar labiau jų nesudirgintumėte. Jeigu vis tiek labai skauda, gerkite skysčius per šiaudelį, nekramtykite kramtomosios gumos. Burnai skalauti rinkitės skysčius be alkoholio, švelnesnę dantų pastą, minkštą dantų šepetuką. Burnos higienai skirkite daugiau dėmesio, nei esate įpratę.
