Aktualu ir naudinga Žiemą nušalimai yra dažni - svarbiausia laiku pastebėti ir tinkama pirmoji pagalba
Aut. Teodora Vaitkutė
Nušalti galime ne tik tada, kai lauke spaudžia speigas, bet ir esant nedideliam šaltukui ar net artimai nuliui temperatūrai, jeigu vėjuota, drėgna, žvarbu. Įtakos turi ir laikas, kiek prabūname tokioje aplinkoje. Stipriame šaltyje įmanoma nukentėti vos per keliolika minučių. Nušalimas gali pažeisti ne tik odą, bet ir gilesnius audinius, raumenis, kaulus, sausgysles, nervus. Ypač svarbu nepadaryti klaidų teikiant pirmąją pagalbą, nes būtent ji didele dalimi lemia, kokios bus pasekmės ir padeda išvengti blogiausio scenarijaus, kai tenka amputuoti nušalusius pirštus, jų dalis ar netgi galūnes.
Kraujagyslėse ir audiniuose formuojasi ledo kristalai
Veikiant šalčiui odos, galūnių, atsikišusių ir mažiausiai apsaugotų kūno dalių kraujotaka sulėtėja, kraujagyslės susiaurėja, susilpnėja audinių aprūpinimas šiluma, dėl to kraujagyslių sienelėse ir aplinkiniuose audiniuose formuojasi juos pažeidžiantys ledo kristalai. Kūnui patekus į šiltą aplinką, pro pažeistas kraujagysles į audinius patenka kraujas ir kiti skysčiai, tai sukelia patinimą, formuojasi pūslės. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, pėdos, plaštakos, šlaunys, nosis, kakta, ausys, skruostai.
Nušalimai pagal intensyvumą skirstomi į keturis tipus. Pirmojo laipsnio – kai pažeidžiama tik oda dėl grįžtamų kraujotakos sutrikimų. Nušalusi vieta pabąla, sušilusi tampa melsvai raudona, patinsta, niežti, dilgčioja, skausminga. Šie simptomai praeina per kelias dienas, tačiau nukentėjusi vieta gana ilgai lieka jautri žemai temperatūrai. Antrojo laipsnio nušalimui būdinga, kad oda yra melsvai raudona, atšilus tose vietose susiformuoja pūslės, vargina skausmas. Pažeidimai išnyksta tik po 2–3 savaičių.
Trečiojo laipsnio nušalimas pasireiškia tuo, kad nušalusi vieta yra pabalusi ir kartu pamėlusi, tarsi marmurinė, oda neelastinga, nes vystosi visų jos sluoksnių nekrozė.
Ant pažeistos odos apmirus audiniams iškyla pūslės, pripildytos tamsaus skysčio, vėliau žaizdos – nekrozės židiniai. Kai nušalimas yra paties stipriausio, ketvirtojo laipsnio, atsiranda giluminiai minkštųjų audinių ir kaulo pažeidimai, nušalusios kūno dalys lieka nejautrios, palaipsniui vystosi jų gangrena (audinio, kūno dalies žūtis).
Kokios pagalbos priemonės padeda ir kokios kenkia?
Jeigu įtariate, kad nušalote, stenkitės greičiau patekti į šiltą patalpą ar aplinką, pavyzdžiui, automobilį. Kitas žingsnis – atlaisvinti nušalusią kūno dalį ar vietą, jei tai rankos, nuimti spaudžiančius papuošalus, laikrodį, jei kojos – nuauti batus, nuvilkti drėgnus rūbus, perrengti sausais, laisvais. Jei nušalimas pirmojo laipsnio, nušalusią kūno dalį rekomenduojama atšildyti merkiant į kambario temperatūros (37–40 laipsnių) vandenį, galima dėti kūno temperatūros kompresus, laikant juos 15–30 min. Jei nėra tokios galimybės nušalusias rankas kiškite į pažastis ir šildykite savo kūno šiluma.
Atšildant nušalimą vandens vonelėmis ar tvarsčiais ir atsiradus pūslėms, procedūrą reikia tuoj pat nutraukti. Esant antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimui, nušalusios vietos negalima šildyti. Nukentėjusiajam reikia duoti gerti daug šiltų skysčių, tik ne alkoholio. Nušalusią vietą ar kūno dalį geriausia uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti (nušalę rankų ar kojų pirštai tvarstomi po vieną atskirai) ir suvynioti į antklodę ar kitą minkštą audinį. Galima šiltai apkloti ir visą kūną. Sumažinti patinimą nušalimo vietose, jei tai yra rankos ar kojos, padeda galūnių pakėlimas.
Gydytojai įspėja nušalusios vietos nemasažuoti, netrinti, nes taip galite dar labiau pažeisti nukentėjusius nuo šalčio audinius, odą. Taip pat jokiu būdu neprakirpinėti pūslių, nes atsivers žaizdos, į kurias gali lengvai patekti infekcija. Griežtai draudžiama nušalimų atšildymui naudoti elektros prietaisus, tokius kaip šildytuvus, pūtiklius, plaukų džiovintuvus, nušalusias galūnes ar vietas laikyti arti krosnelių, židinių, laužo ir pan. Taip pat negalima jų glausti prie radiatorių, guminių šildyklių. Nušalus sutrinka temperatūros pajutimas, todėl yra didelė rizika nusideginti.
Jeigu vargina stiprus skausmas gali būti vartojami skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai. Paprastas nužvarbas galima tepti minkštinančiais, drėkinančiais tepalais. Nušalimo vietoje susiformavus pūslėms ir joms pratrūkus, susidarius žaizdoms gali būti skiriami geriami antibiotikai. Žaizdos prižiūrimos ir gydomos įprastai – jas nuplovus ir dezinfekavus reikia uždėti tvarstį ar švaraus audinio ir palaikyti. Vėliau galima tepti geliu ar kremu, kuris dezinfekuoja, skatina gijimą, uždėti tvarstį arba pleistrą, juos keisti kartą per dieną, sušlapus ar išsitepus – dažniau. Negyvi audiniai šaltinami chirurginiu būdu.
Tikslinga prevencija – atsižvelgus į rizikos faktorius
Tam tikrų profesijų atstovai labiau rizikuoja patirti nušalimus – tai kariškiai, policininkai, lauke dirbantys žiemos metu statybininkai, kelininkai, avarinių tarnybų darbuotojai, ugniagesiai gelbėtojai ir pan. Dažniau nei kiti nuo nušalimų nukenčia žiemos sporto šakų entuziastai, tokie kaip slidininkai, snieglentininkai, ledo ritulininkai. Jautresni šalčiui yra vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai. Jie turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, kurios padėtų išvengti žalingo šalčio poveikio.
Atidesni turėtų būti ir sergantieji kai kuriomis ligomis asmenys. Pavyzdžiui, periferine arterine liga, nustatoma kai susiaurėja kojų kraujagyslės, Reino sindromu, kuris sukelia rankų, rečiau – kojų pirštų kraujotakos sutrikimus, diabetu, nes jis sutrikdo kojų kraujotaką. Be to, diabetikai dažnai kenčia nuo periferinės neuropatijos, kuri sumažina kojų, pėdų jautrumą, todėl žmogus gali nepajusti šalčio. Tai aktualu ir vartojantiems tam tikrus vaistus, skirtus padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti.
Nustatyta, kad daug greičiau nušąla tie, kurie yra pervargę, išsekę dėl prastos mitybos ar dietų. Šaltis pavojingas neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichotropinių medžiagų, nes jie jo nepajunta. Neretai nušalama tada, kai nepasirūpinama tinkama žiemos sezonui apranga, avalyne. Kai oras šaltas, reikia sluoksniuoti drabužius, jie neturi nei būti pernelyg aptempti, nei per daug laisvi. Geriausia, kad apatiniai drabužiai būtų iš sintetinio audinio, ant jų – natūralaus audinio, vilnos ar šilko drabužiai, o viršutinis sluoksnis – neperpučiamas vėjo.
Praktiniai patarimai
- Neužmirškite ausis ir kaktą dengiančios kepurės, šalikas turėtų dengti burną, mūvėkite kumštines pirštines.
- Avalynė turėtų būti pakankamai laisva ir nespausti, būti atspari drėgmei, pravartu mūvėti dvi poras kojinių, viršutines – vilnones.
- Suprakaitavus rekomenduojama kuo skubiau persirengti sausais rūbais, nes drėgni atšaldo kūną.
- Kai šalta ir žvarbu, neikite į lauką tik ką išsimaudę.
- Jeigu žinote, kad reikės ilgiau būti lauke, prieš tai verta sočiai pavalgyti, išgerti šilto gėrimo, užkandžių, termosą arbatos ar kavos pasiimti ir su savimi.
- Esant didesniam šalčiui reikia vengti ilgai būti lauke, stengtis visa laiką judėti, nestovėti vietoje, nesėdėti ant sniego, įšalusių paviršių.
- Jeigu šąla rankos reikia sukti jas ties alkūnėmis arba iš peties, tai pagerins kraujotaką ir plaštakos, pirštai sušils. Šąlančias kojas reikia pakelti ir padaryti keletą energingų „žirklių“ judesių.
Atpažinkite simptomus
Pasitaiko atvejų, kai žmones būdami lauke nepajunta, kad nušalo ir tai pastebi tik sugrįžę į namus. Todėl labai svarbu atpažinti pirmuosius nušalimo simptomus ir jų neignoruoti: tai odos paraudimas, deginimo, dilgčiojimo, tvinksėjimo, nutirpimo pojūtis, kurį po kurio laiko pakeičia sustingimas, skausmas.
Kada reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą?
- Jeigu pastebite, kad atšildžius nušalimą oda tampa pilka ar pabąla, įgauna gelsvą, melsvą atspalvį.
- Jeigu nušalusi vieta ir po atšildymo išlieka sustingusi, nejautri.
- Jeigu atsirado pūslių, tai rodo, kad pažeisti gilesni audinių sluoksniai.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl medikamentų vartojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamų priemonių pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
