Mano vaistinėVitamino D svarba vaikams ir suaugusiems
Vitaminas D yra svarbus padedant palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir įsisavinimą bei normalią kalcio koncentraciją kraujyje. Šis vitaminas taip pat padeda palaikyti kaulų, raumenų bei dantų būklę, palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
Kas nutinka, kai trūksta vitamino D?
Vitaminas D vaikams yra būtinas. Jo trūkstant organizme, vaikams gausiau prakaituoja galva, taip pat padidėja ir kūno prakaitavimas, gali skaudėti galvą, mausti raumenis ir kaulus, pasireikšti raumenų traukuliai. Taip pat vaikai greičiau pavargsta, blogiau miega, pabunda suirzę, greitai be priežasties supyksta, sunkiau išlaiko dėmesį, neturi apetito, dažniau serga virusinėmis infekcijomis, kartais pasireiškia mažakraujystė.
Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė, stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiems susilpnėja raumenys ir imunitetas. Jei vitamino trūksta ilgą laiką, suminkštėja kaulai, todėl vystosi osteoporozė, didėja griuvimo ir kaulų lūžių rizika. Taip pat susergama osteomaliacija, o susilpnėjus raumenims, gali pasireikšti raumenų skausmas, spazmai ir kiti nemalonūs simptomai, didėja rizika patirti traumų, pavyzdžiui, raumenų patempimą. Taip pat sumažėja atsparumas infekcijoms, todėl dažnai sergama kvėpavimo takų ligomis.
Pagrindiniai vitamino D šaltiniai
Šiek tiek vitamino D gaunama iš ultravioletinių saulės spindulių, skatinančių vitamino D gamybos procesą odoje, tačiau šio kiekio nepakanka. Dar kažkiek šio vitamino gauname su maistu. Vitamino D yra žuvyse: žuvų taukuose, riebioje lašišoje, silkėje, unguryje, menkės kepenyse, ikruose. Jo taip pat gausu pieno produktuose, kiaušinio trynyje, jautienos kepenyse ir kitoje mėsoje. Daug vitamino D turi graikiniai ir žemės riešutai, saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, javų ir miltų produktai. Vitamino gausu ir daržovėse: baklažanuose, morkose, burokėliuose, jūros kopūstuose, sojų pupelėse; grybuose, uogose (braškėse, avietėse), džiovintuose ir šviežiuose vaisiuose (citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuoliuose, kriaušėse). Tačiau su maistu gaunamas vitamino D kiekis sudaro tik mažą dalį - nuo 10 iki 20 proc. - reikalingo vitamino D kiekio, tad tikslinga papildomai vartoti vitaminą D ar maisto papildus, kuriuose jo yra.
Rekomenduojama vitamino D paros norma
Vaiko sveikatos informacinio centro specialistai pataria mamoms maitinti kūdikį krūtimi bent iki šešių mėnesių, racionaliai maitintis, o, prireikus, papildomai vartoti vitamino D. Rekomenduojama kūdikiams papildomai duoti 500–1 000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D per parą. Gydytojui paskyrus, kūdikiams galima duoti ir ilgo veikimo vitamino D, kuris vartojamas kartą per pusę metų. Neišnešiotiems kūdikiams vitaminą D reikia pradėti duoti nuo pirmosios savaitės.
Didžiausius vitamino D kiekius, kuriuos saugu vartoti kasdien, yra nustatę Europos maisto saugos tarnybos ekspertai. Rekomenduojama vitamino D paros norma kūdikiams nuo gimimo iki 6 mėnesių yra 400 TV, nuo 6 mėnesių iki vienerių metų 400–600 TV. Vaikui augant, vitamino D poreikis didėja. Vitamino D paros norma vaikams nuo vienerių iki 10 metų yra iki 2 000 TV per parą, o vaikams ir paaugliams nuo 11 iki 17 metų – iki 4 000 TV per parą. Suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, kai jų kūno svoris normalus, galima suvartoti iki 4 000 TV per parą, o esant per dideliam svoriui – 10 000 TV per parą. Besilaukiančioms kūdikio ir maitinančioms merginoms ir moterims – 4 000 TV per parą.
Jei nežinote, kokį vitaminą D geriau pasirinkti ir kaip jį vartoti, klauskite ,,MANO vaistinės“ specialistų.
