Aktualu ir naudinga Trumparegystės epidemija: ar tikrai ateityje nebeliks regėjimo sutrikimų neturinčių žmonių?
Prognozuojama, kad iki 2050 – ųjų pusė pasaulio gyventojų bus trumparegiai. Dabar tolimus daiktus ir objektus prasčiau mato apie trečdalis žmonių, o per pastaruosius penkis dešimtmečius jų skaičius išaugo dvigubai. Trumparegystė – viena iš akių gebėjimo laužti šviesos spindulio ydų yra paveldima arba įgyjama dėl mūsų gyvenimo būdo ir įpročių. Viena iš priežasčių – dienos šviesos ir oro trūkumas, nes daugelis žmonių kone pusę paros praleidžia patalpose prie išmaniųjų prietaisų ekranų.
Kas dėl to kaltas – jau nebekyla abejonių
Trumparegystė prasideda, kai akies obuolys būna pernelyg ilgas (pailgos formos), tuomet padidėja ir akies ašies ilgis arba kai ragena per daug iškilusi. Tokiais atvejais šviesos spinduliai susikerta dar prieš tinklainę ir ją pasiekia jau išsklaidyti, dėl to matomas neaiškus, neryškus, tarsi susiliejęs vaizdas.
Šis regos defektas gali būti nulemtas genetiškai, jei abu tėvai trumparegiai, tikimybė, kad jų vaikas taip pat bus trumparegis, yra apie 60 proc., o jei vienas iš tėvų – apie 30 proc. Dažniausiai trumparegystė nustatoma 7-12 metų amžiaus vaikams ir ji vadinama mokykline. Jos požymiai labiausiai jaučiami paauglystėje.
Lėtai progresuojanti trumparegystė padidėja mažiau kaip 1 dioptrija per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti sulaukus 18-20 metų. Tokiais atvejais komplikacijų beveik nebūna. Greitai progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1 dioptrija per metus. Net jei ji nustoja progresuoti, pakitimai akyse lieka labai žymūs.
Įgyta trumparegystė siejama su pernelyg didelių krūviu akims, kai apšvietimas nepakankamas, nesilaikoma rekomenduojamų atstumų skaitant, rašant, žiūrint į kompiuterio ekraną, pernelyg daug laiko praleidžiama prie išmaniųjų įrenginių. Trumparegiais dažniau tampa tie, kurie per mažai būna lauke, dienos šviesoje.
Šis plačiai paplitęs regėjimo sutrikimas siejamas ir su stresu – streso hormonai, cirkuliuojantys kraujyje neigiamai veikia akių veiklą, audinius, padidina akispūdį. Papildomu stresu akims gali tapti ir negydoma, nekoreguojama trumparegystė, tokiais atvejais ji dar greičiau vystosi, nes akys dar labiau apkraunamos.
Pavojingiausia – patologinė trumparegystė
Trumparegystė gali būti trijų laipsnių – silpna, kai siekia iki 3 dioptrijų, vidutinė – nuo 3 iki 6 dioptrijų ir stipri – didesnė nei 6 dioptrijos. Stipri trumparegystė įprastai pasireiškia, kai ji yra paveldėta. Jau vaikystėje ji gali siekti 5-6 dioptrijas ir daugiau, o su amžiumi, žmogui senėjant, dar labiau padidėja.
Šis regėjimo sutrikimas skirstomas į paprastą trumparegystę ir į patologinę. Pirmasis tipas nustatomas, kai akis yra visiškai sveika, o naudojant akinius ar kontaktinius lęšius regėjimas pakoreguojamas iki normos. Asmenys, kuriems diagnozuota patologinė trumparegystė, dar serga ir kitomis akių ligomis ar turi kitų regos defektų.
Paprastai jie paveikia tinklainę: tai gali lemti tinklainės suplonėjimas arba atrofija, kai sunykus ląstelėms tam tikros jos dalys neatlieka savo funkcijos. Dar viena priežastis – būklės, dėl kurių ant tinklainės susidaro randai, vėliau formuojasi aklosios dėmės. Patologinės trumparegystės nepavyksta pakoreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
Laikina trumparegystė gali atsirasti sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, diabetu arba kaip šalutinis kai kurių medikamentų poveikis. Dar viena rūšis – naktinė trumparegystė, ji susijusi su emetropija (būkle, kai akies ašies ilgis atitinka akies optinės sistemos laužiamąją galią), kuri atsiranda tamsoje ir dingsta didėjant apšvietimui.
Nustatyta, kad stipri trumparegystė padidina riziką susirgti tam tikromis akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma, katarakta, tinklainės atšokimas, makulopatija. Kai trumparegystė patologinė, pažengusi, žymiai dažniau gręsia apakimas. O kai kurios ligos gali paskatinti trumparegystės progresavimą – pavyzdžiui, diabetas, katarakta.
Kai kada gelbsti tik lęšiuko persodinimas
Trumparegystę galima įtarti, jei žmogui pasireiškia šie simptomai: vargina galvos skausmai, toliau esantys daiktai matosi neryškiai, liejasi vaizdas, į tolį imama žvelgti prisimerkus. Gali mirgėti akyse, jaustis skausmas judinant akies obuolį, padidėjęs akių nuovargis. Dar vienas būdingas simptomas – nuolatos išsiplėtę vyzdžiai.
Tai rodo, kad būtina apsilankyti pas gydytoją oftalmologą ir pasitikrinti regėjimą. Pasak jų, šį regėjimo sutrikimą reikia gydyti, nes tai gali padėti sustabdyti jo progresavimą. Dažniausiai trumparegiams išrašomi akiniai arba kontaktiniai lęšiai, kurie yra įgaubti. Lęšiai patogesni, neriboja matymo lauko, tačiau reikia kruopščiai laikytis naudojimo instrukcijų ir higienos vengiant infekcijų, uždegiminių reakcijų.
Trumparegystė šiuo metu sėkmingai gydoma atropino, vyzdžius plečiančio vaisto lašais. Moksliniai tyrimai rodo, kad atropino lašai gali sulėtinti trumparegystės didėjimą, nors jų veikimo mechanizmas kol kas dar nėra visai aiškus. Tai vienas iš pakankamai efektyvių trumparegystės kontrolės būdų. Gydymo būdą turi parinkti ir prižiūrėti gydytojas oftomologas.
Suaugusiems trumparegiams, nuo 18 iki maždaug 50 metų, kurių trumparegystė stabili, nėra kitų akies ligų, gali būti atliekama lazerinė akių operacija, kurios metu pakeičiama ragenos forma. Ji neskausminga, saugi, komplikacijų tikimybė minimali, jau po kelių dienų galima džiaugtis atsistačiusiu regėjimu, geru matymu ir tamsoje.
Kai šios refrakcijos ydos negalima koreguoti lazeriu, galima rinktis kitą alternatyvą – intraokulinę korekciją. Tai lęšio pakeitimo operacija, atliekama taip pat, kaip ir kataraktos, jos metu šalinamas nedrumstas natūralus žmogaus lęšiukas ir vietoje jo implantuojamas vieno židinio ar multifokalinis dirbtinis lęšis.
Dar viena gydymo galimybė – ortokeratologija. Naktį reikia dėvėti rageną plokštinančius kontaktinius lęšius, o dieną regėjimas būna geras ir be akinių. Šis būdas tinka nuo 8-10 metų, kai trumparegystė nesiekia 4-5 dioptrijas. Tiesa, pasitaiko komplikacijų, dažniausiai – bakterinis ragenos uždegimas.
Prevencinės priemonės – ne smulkmena
Pasirūpinkite ergonomika: skaitydami ir dirbdami pasirūpinkite teisingu darbo vietos apšvietimu, taisyklinga sėdėjimo padėtimi, tinkamu atstumu iki kompiuterio ekrano, sąsiuvinio ar knygos. Atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 30–40 cm. Svarbu, kad nuo ekrano nebūtų atspindžių.
Paskirstykite apkrovą: dienos bėgyje darykite pertraukas, kas 20 min. ir 20 sekundžių žiūrėkite į už bent 6 metrų esančius objektus, geriausia per langą. Žvilgsnio nereikia sufokusuoti į vieną daiktą, o vedžioti nuo vieno prie kito. Dirbdami nepamirškite dažniau pamirksėti.
Daugiau laiko praleiskite lauke: moksliškai įrodyta, kad buvimas lauke 2–3 valandas šviesiu paros metu atitolina trumparegystę. Manoma, kad natūrali šviesa veikdama per tinklainę mažina trumparegystės atsiradimo riziką. Kita teorija – kad UV spinduliai keičia molekulinę skleros ir ragenos struktūrą ir padeda palaikyti normalią jų formą.
Tai įdomu
Jungtinėje Karalystėje atlikta studija atskleidė, kad moterims 24 proc. dažniau nei vyrams trumparegystė išsivysto vaikystėje, ir 12 proc. rečiau palyginus su vyrais suaugus. Ta siejama su skirtingais hormonų pusiausvyros pokyčiais ir įpročiais.
Per pastaruosius 50 metų, padaugėjo žmonių, kuriems trumparegystė išsivysto suaugus. Tie, kuriems ji nustatoma vaikystėje, ji būna didesnio laipsnio ir kelia didesnę rimtų akių ligų riziką.
Nustatyta, kad trumparegystė labiau paplitusi kinų tarpe, jie ja dažniau suserga vaikystėje.
Pietryčių Azijoje serga 80-90 proc. populiacijos, tai Maroke ar Mongolijoje tik iki 6 proc. populiacijos. Vakarų šalyse, tarp kurių ir Lietuva, trumparegystės paplitimas siekia nuo 20 iki 40 proc.
Ryški tendencija, kad kuo labiau asmuo išsilavinęs, kuo daugiau metų praleido mokydamasis ir studijuodamas, tuo labiau jam gręsia trumparegystė.
Kompiuterių, televizorių, išmaniųjų telefonų ekranai spinduliuoja vadinamąją mėlyną šviesą, kuri dėl trumpo bangos ilgio neišsisklaido, be to, jos spinduliai yra skvarbūs. Patekusi į akį, ji prasiskverbia pro rageną, lęšiuką, pasiekia tinklainę ir pažeidžia jos ląsteles, gali paskatinti geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi.
