Aktualu ir naudinga Parazitas, kurio atsikratyti neįstengiame milijonus metų
Jokios šiuolaikinės technologijos ar inovacijos nepadeda įveikti utėlių – įkyraus sezamo sėklos dydžio vabzdžio. Jei jis tapo mūsų kūno įnamiu, apsigyveno galvoje, gaktos plaukuose ar drabužiuose, laukia ilgos ir nuobodžios higieninės procedūros. Tenka švarinti ne tik plaukus, odą, bet ir patalynę, baldus, drabužius. Užsikrėtus galvos utėlėmis dėl intensyvaus kasymosi atsiradus žaizdelių, šašų, gali išsivystyti antrinė infekcija. Drabužinės utėlės platina užkrečiamą ligą - grįžtamąją karšligę. Ji paplitusi Azijos ir Afrikos šalyse, bet su pabėgėliais pasiekia ir Europą.
Be žmogaus negalėtų išgyventi
Utėlės gyvuoja tiek pat laiko, kiek ir žmogus. Jų fosilijų mokslininkai rado ant dinozaurų, gyvenusiu prie 44 mln. metų, liekanų. Manoma, kad iš pradžių jos buvo tik vienos rūšies – galvos, tačiau prieš maždaug 100 mln. metų, kai mūsų protėviai pradėjo dengti kūną drabužiais, jos mutavo ir atsirado drabužinės utėlės, su kitokiomis kojelėmis, geriau prisitaikiusiomis pritvirtinti kiaušinius prie audinio, slidesnio nei plaukas. Nuo tada žmonija niekaip nesugeba jų atsikratyti.
Visų trijų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, bet gali tris dienas badauti. Šio vabzdžio gyvenimo trukmė – 27 – 38 dienos. Jo patelės deda kiaušinius vadinamus glindomis (1,00–1,5 mm dydžio) ir juos lipnia medžiaga tvirtina prie plaukų arti odos ar ant drabužių. Per savo gyvenimą jų padeda nuo 100 iki 300, 6-8 per dieną. Naujai išsiritusiai lervai (nimfai) per pirmas 24 val. būtina pasimaitinti krauju. Jos vystymasis iki suaugusios utėlės trunka 7-12 dienų.
Lervos neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis.
Drabužinės utėlės gyvena ir deda kiaušinius skalbinių ar drabužių raukšlėse, ypač mėgstama vieta – siūlės. Kiaušinius prilipina prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą. Įdomu, kad galvinės utėlės turi akis ir vengia šviesos, o kitų rūšių – neturi. Utėlės nešokinėja, juda greitai šliaužiodamos. Be žmogaus išorinėje aplinkoje jos išgyvena ne ilgiau 24 val.
Išduoda erzinantis įkyrus niežulys
Šį bjaurų įnamį sunku pastebėti, nes jo spalva artima odos spalvos tonui. Utelė yra labai maža, jai ropojant per odą dažniausiai irgi nieko nejaučiame. Pirmieji simptomai pasireiškia tada, kai vabzdys perkanda odą – tą vietą pradeda niežėti, tokią reakciją sukelia utėlių seilės. Tam tikros jose esančios medžiagos odą taip dirgina, kad sunku ištverti nesikąsius. Kai utėlių prisiveisia daug dėl to net gali sutrikti miegas. Kitas požymis, kurį irgi sunku aptikti dėl mažumo – glindos ant plaukų, rūbuose.
Jeigu įtariate, kad galite būti užsikrėtę, reikėtų kruopščiai iššukuoti plaukus tankiomis šukomis, geriausia – sudrėkintomis vandeniu. Nors glindos būna tvirtai prisiklijavusios prie plaukų, bent dalis jų išsišukuoja ir jas galima pamatyti. Kirkšnines arba gaktos utėles aptikti lengviau, nes šioje kūno vietoje plaukai ne tokie tankūs ir pačiam geriau matosi tiek glindos, jei jų yra, tiek patys parazitai. Drabužinių utėlių, jų kiaušinėlių reikia ieškoti ant apatinių rūbų, patalynės.
Šiais parazitais užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiu asmeniu metu, tai gali atsitikti net viešąjame transporte prisilietus prie jo plaukų ar drabužių, odos. Utėlėms plisti ypač palankios sąlygos darželiuose, mokyklose, stovyklose, globos įstaigose. Rizika išauga, kai keičiamasi drabužiais, patalyne, rankšluosčiais, šukomis, šepečiais, miegama toje pačioje lovoje, sėdima ant tos pačios sofos. Gaktos utėlėmis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, kartu miegant.
Išnaikinti prireiks daug pastangų
Kuo anksčiau pastebėsime, kad turime nemalonų įnamį, tuo mažiau teks vargti, kad jo atsikratytume, nes utėlės gal dar nebus spėjusios pridėti labai daug glindų, ir jų pačių bus mažiau. Todėl į be priežasties atsiradusį galvos, gaktos ar kitų kūno vietų niežulį nenumokite ranka, gerai apsižiūrėkite patys ar paprašykite artimųjų, apžiūrėkite savo vaikus, šeimos narius. Greičiausiai, jeigu jų turi vienas kuris nors, tai turės ir kiti kartu gyvenantys ar dažnai leidžiantys laiką kartu asmenys.
Naikinat šį parazitą jums bus reikalingi preparatai nuo utėlių, tokių kaip pedikuoliocidai. Jų galima įsigyti vaistinėje. Jeigu utėlės galvinės, preparatu griežtai laikantis instrukcijų ištepami ar išplaunami plaukai ir galvos oda, jeigu kirkšninės – gaktos plaukai ir oda. Reikia saugotis, kad priemonės nepatektų į akis, burną, ant gleivinių. Po poros dienų plaukus reikia kelis kartus gerai iššukuoti tankiomis šukomis. Procedūrą reikia kartoti po savaitės. Labai svarbu išsiaiškinti užsikrėtimo šaltinį, užkratą atnešęs asmuo taip pat turi naikinti utėles, kitaip neišvengsite pakartotinio užsikrėtimo.
Užsikrėtus drabužinėmis utėlėmis rūbus, rankšluosčius, patalynę efektyviausia yra išvirinti ar bent išskalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, po to išlyginti iš abiejų pusių, ypač kruopščiai - siūles. Būtina dezinfekuoti ir čiužinius, minkštuosius baldus, kilimus. Bent jau išvalyti dulkių siurbliu, o geriausia aprodoti specialiose dezinfekcijos kamerose. Šukas, kitas plaukų priežiūros priemones reikėtų išplauti karštu vandeniu ir pamirkyti 4-5 proc. acto tirpale bent pusvalandį.
Drabužinių utėlų platinama karštligė
Ja užsikrečiama, kai ligos sukėlėju užkrėsta utėlė sutraiškoma ant žmogaus kūno ir jis prasiskverbia pro sveiką gleivinę ir odą. Šiuo metu ši liga yra paplitusi ribotuose endeminiuose židiniuose Etiopijoje, Somalyje ir Sudane. Liga taip pat buvo nustatyta kaimiškoje Andų bendrijoje, Peru ir Kinijos šiaurėje.
Europoje riziką užsikrėsti ir sirgti utėlių platinama grįžtamąja karštlige turi benamiai ir prieglobsčio prašytojai iš šiaurės rytų Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų šalių. Antikūnai prieš jos sukėlėją aptikti 2002 m. benamių populiacijoje Prancūzijoje, Marselyje, manoma, tai rodo buvus nepastebėtą protrūkį jų tarpe.
Jei liga negydoma, mirštamumas gali siekti 10 iki 40 proc., gydant – 2-5 proc. Ji prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu šaltkrėčiu, prakaitavimu, galvos, raumenų, sąnarių skausmu, dažni simptomai yra pykinimas, vėmimas, eriteminis bėrimas, konjuktyvitas. Vėliau atsiranda širdies ir kvėpavimo organų pažeidimų, gali padidėti kepenys, blužnis, atsiranda neurologinės komplikacijos, meningitas. Gydoma antibiotikais.
Tai svarbu
- Norint įsitikinti, ar namo neparsinešėte nepageidaujamų gyvių, pirmiausia reikėtų apžiūrėti plaukus prie ausų, ant pakaušio ir kaklo srityje, ties plaukų augimo riba, nes būtent šiose vietose utėlės dažniausiai deda kiaušinius.
- Gaktos arba kirkšninės utėlės gali apsigyventi ant mūsų blakstienų ar antakių.
- Pastariaisias metais daugelyje šalių pastebimas utėlių atsparumas joms naikinti skirtiems medikamentams, todėl panaudojus vieną ir po kurio laiko įsitikinus, kad utėlių atsikratyti nepavyko, reikėtų išbandyti kitus.
Kaip apsisaugoti?
- Asmeninė higiena nevaidina lemiamo vaidmens, nes užsikrėtus neužteks rūpestingai švarinti galvos, drabužių, patalynės. Jums bus reikalingi preparatai nuo utėlių. Išskyrus tuos atvejus, kai jūsų galvoje, drabužiuose ar ant kūno apsigyveno vos vienas kitas vabzdys ir dėl to nepalaikomas jo dauginimosi procesas.
- Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų šalių dažniausiai utėlės plinta vaikų tarpe. Todėl vaikai neturėtų dalinti šukomis, galvos apdangalais, plaukų aksesuarais, drabužiais. Ši taisyklė naudinga ir suaugusiems.
- Jeigu mokykloje ar laisvalaikiu (sporto klubuose, būrelių ir kitų užsiėmimų metu) naudojamasi bendro naudojimo čiužiniais, šalmais ir pan., juos būtina dezinfekuoti, siurbti ar kitaip valyti kaskart panaudojus.
- Rekomenduojama kasdien valyti ir šiose įstaigose esančius minkštus baldus, kilimus.
- Galvos apdangalus, šalikus bendro naudojimo patalpose (rūbinėse ir pan.) patartina laikyti viršutinių drabužių rankovėse.
