Aktualu ir naudinga Visavertės mitybos taisyklių dar tik mokomės
Sveika mityba prasideda nuo mažų kasdienių pasirinkimų – nuo to, ką dedame į lėkštę ir kokį požiūrį į maistą perduodame vaikams. Maistas dažnai tampa šeimos ritualu, bendrumo ir rūpesčio išraiška. Mitybos ekspertai pabrėžia – įpročius paveldime, todėl sveikos mitybos pagrindus reikia ugdyti nuo pat vaikystės. Kuo anksčiau formuojame supratimą apie subalansuotą mitybą, tuo lengviau šie įpročiai išlieka visam gyvenimui.
Nors visuomenėje vis dažniau kalbama apie sveikos mitybos svarbą, daugelis žmonių vis dar linkę laikytis senų įpročių. Mitybos pokyčiai vyksta lėtai – dažnai prireikia laiko, kol nauji įpročiai tampa kasdienybės dalimi. Tiesa, pastaraisiais metais pastebima, kad vis daugiau žmonių domisi subalansuotu maistu ir sveikesniais pasirinkimais, tačiau šie pokyčiai vis dar nedideli.
Mitybos tradicijos formuoja mūsų įpročius
Maisto ruošimui vis dažniau pasirenkami augalinės kilmės riebalai, o ne gyvūniniai, tačiau tokių produktų kaip sviestas ar riebesni pieno gaminiai daugelis vis dar neatsisako. Ekspertai pastebi, kad riebalų kiekis kasdienėje mityboje vis dar viršija rekomenduojamas normas. Šiuolaikiniai mitybos įpročiai glaudžiai susiję su ankstesnių kartų tradicijomis. Tarpukariu žmonių mityboje dominavo gyvūninės kilmės riebalai – lašiniai, riebios dešros, riebesni mėsos patiekalai. Tokios tradicijos išliko iki šių dienų. Vis dėlto anuomet žmonės vartojo daugiau daržovių – morkų, kopūstų ir kitų sezoninių gėrybių, buvo fiziškai aktyvesni, o sunkus fizinis darbas padėjo organizmui sudeginti perteklines kalorijas. Dėl to riebesnė mityba nesukeldavo tokios žalos sveikatai, kaip dabar. Šiandien viskas pasikeitė – daržovių valgoma mažiau, o riebus maistas iš daugelio kasdienio raciono vis dar niekur nedingo.
Antioksidantų trūkumas
Daržovės – dažnesnis pasirinkimas miesto žmonių racione
Įdomu tai, kad miestuose gyvenantys žmonės dažniau renkasi daržoves nei kaimo vietovėse. Kodėl taip nutinka – vieno atsakymo nėra. Manoma, kad kaimuose dažniau valgoma mėsos, pieno produktų, kiaušinių, o miestiečiai labiau seka sveikos mitybos rekomendacijas ir domisi, ką deda į savo lėkštę. Vis dėlto verta prisiminti, kad šviežios daržovės – visavertiškesnės, o raugintos ar konservuotos, nors ir turi savo privalumų, praranda dalį natūralių vitaminų. Mitybos klaidos neatsiskleidžia iš karto. Ilgainiui jos tyliai veikia organizmą ir lemia lėtines ligas, kurias sustabdyti daug sunkiau nei užkirsti joms kelią. Todėl kalbėti apie subalansuotą mitybą verta nuo pat vaikystės – kad sveikata taptų įpročiu, o ne priminimu iš gydytojo kabineto.
Pietų lėkštėje pasigendama žuvies
Daugelis maisto produktų mūsų kasdienėje mityboje vartojami ne taip dažnai, kaip rekomenduojama. Pieno ir jo produktų kiekis lietuvių racione išlieka stabilus, tačiau žuvies vartojimas, ypač riebios žuvies, kelia nerimą. Net du trečdaliai žmonių riebios žuvies nevalgo visai arba renkasi ją rečiau nei kartą per savaitę. Panaši situacija ir su neriebia žuvimi – jos nevartoja arba valgo rečiau nei kartą per savaitę trečdalis gyventojų. Tuo tarpu omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu riebioje žuvyje, yra ypač svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai bei smegenų veiklai. Ekspertai pabrėžia, kad žuvį ar jūros gėrybes reikėtų valgyti bent 2–3 kartus per savaitę, nes esant dabartiniam vartojimo lygiui, omega-3 organizmas negauna pakankamai. Jeigu visavertės mitybos užtikrinti nepavyksta, o tyrimai rodo tam tikrų vitaminų ar mineralų trūkumą, tuomet gali būti vartojami maisto papildai.
