Aktualu ir naudinga Trigliceridai organizmui gyvybiškai būtini, bet perteklius gali pakenkti
Jeigu apie cholesterolį daugelis žmonių yra bent jau girdėję, tai trigliceridai dažnai tebėra incognito. Taip vadinami riebalai, kurių yra mūsų riebaliniame audinyje, dalis jų cirkuliuoja kraujyje. Ši medžiaga yra energijos šaltinis raumenims ir širdžiai. Tačiau kai trigliceridų per daug, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kasos uždegimo rizika. Todėl kiekvienas sveikata besirūpinantis asmuo turėtų žinoti, kokia jo trigliceridų koncentracija. Tam nebūtina kaskart eiti į gydymo įstaigą, kad gautum siuntimą tyrimui ir jį pasidarytum. Galima įsigyti trigliceridų testą vaistinėje ir atlikti jį patiems, namuose.
Reikia, bet ne per daug
Iš esmės trigliceridai yra organizmo atsargos – jais virsta valgant gaunamos perteklinės kalorijos, kurių mes nesunaudojame energijos gamybai. Pavalgius kraujyje trigliceridų kiekis padidėja, su juo jie nukeliauja į riebalinį audinį ir ten yra saugomi, kol prireiks. Tarkime, kai esant didesnėsm pertraukoms tarp valgymų pritrūksta energijos. Trigliceridai sudaro apie 60-85 proc. riebalinio audinio masės. Skylant trigliceridams, organizme išsiskiria dvigubai daugiau energijos nei skylant angliavandeniams. Be to, jie yra svarbiausias riebalų rūgščių, būtinų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, šaltinis. Taigi, jie mums labai reikalingi, problemų kyla, kai jų susikaupia per daug.
Trigliceridai susideda iš glicerino, susijungusio su trijų skirtingų rūšių sočiosiomis ir nesočiosiomis riebalų rūgštimis. Organizmas prisotintas riebalų rūgštis pasigamina pats – jos sintetinamos kepenyse, riebaliniame audinyje, plonųjų žarnų gleivinėje ir raumenyse. Šių rūgščių trigliceriduose yra diioji dalis. Tuo metu polinesočiosios rūgštys gaunamos su maistu – sviestu, aliejumi, margarinu, kitais gyvuliniais riebalais ir produktais. Be jų mes neišgyventume, bet esant pernelyg dideliam kiekiui labiau rizikuojame susirgti išemine širdies liga, ateroskleroze, gręsia ir metabolinis sindromas, kuris padidina insulto ir infarkto tikimybę.
Pasikeitęs vertinimas
Anksčiau trigliceridų tyrimas buvo rekomenduojamas tik nustačius padidėjusį bendrojo cholesterolio kiekį, tačiau pastaraisiais metais požiūris pasikeitė. Tigliceridų koncentraciją kraujyje svarbu žinoti ir visiškai sveikiems, bet rizikos grupėms priskiriamiems asmenims net ir tais atvejais, kai bendrojo cholesterolio kiekis atitinka normas. Todėl suaugusiems žmonėms maždaug kas penkerius metus reikėtų atlikti visų kraujo riebalų – bendrojo cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų DTL ir mažo tankio lipoproteinų MTL cholesterolio bei trigliceridų tyrimą. Jei visi šie tyrimai atliekami kartu, jis vadinamas lipidograma ir leidžia įvertinti visa lipidų apykaitą.
Vaikams trigliceridų ir kitų kraujo riebalų tyrimus siūloma atlikti sulaukus 9-11 metų, esantiems rizikos grupėje dar anksčiau, 2-8 metų tarpsnyje. Dažniau šiuos rodiklius pasitikrinti pravartu rūkantiems, turintiems antsvorį ar nutukusiems, nesilaikantiems sveikos mitybos principų, fiziškai neaktyviems. Taip pat svarbus amžiaus faktorius, vyresni nei 45 – erių metų vyrai ir vyresnės nei 55 – erių metų moterys turėtų dažniau pasitikrinti, ar trigliceridų kiekis nėra padidėjęs. Kaip ir žmonės, sergantys hipertenzija, kitomis širdies ligomis ar jas įtariant, turintys šeimos narių, kurie anksti susirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, cukriniu diabetu.
Gali padidėti 5-10 kartų
Trigliceridų koncentracija gali stipriai padidėti ūmaus pankreatitio (kasos uždegimo), alkoholizmo ar nesaikingo alkoholio naudojimo atvejais. Tai gali būti kai kurių genetinių sindromų, sutrikdančių lipidų apykaitą, skydliaukės veiklos sutrikimų, kasos ar inkstų ligų, sisteminės raudonosios vilkligės, cukrinio diabeto požymis. Trigliceridų kiekis gali viršyti normą ir naudojant kai kuriuos medikamentus, pavyzdžiui, kontraceptinius preparatus, kortikosteroidus, beta adrenoblokatorius, skirtus ŽIV ligai gydyti. Neretai taip atsitinka vien dėl to, kad nesveikai matinamės, dėl mažo fizinio aktyvumo, žalingų įpročių. Juos koreguojant trigliceridų kiekį galima sumažinti.
Svarbu įsidėmėti šiuos skaičius: trigliceridų koncentracija kraujyje neturi viršyti 2,3 mmol/l. Trigliceridų kiekiui padidėjus iki 11,0 mmol/l stipriai išauga pankreatito (kasos uždegimo) rizika. Tai labai sunki ir pavojinga gyvybei liga. Normalus triacilglicerolių kiekis nevalgius yra mažesnis nei 1,70 mmol/l. 1,7-2,2 mmol/l kiekis yra laikomas padidėjusiu, o 2,3-5,6 mmol/l – per dideliu. Koncentracijos, viršijančios 5,6 mmol/l, laikomos labai didelėmis. Trigliceridų koncentracija kraujyje gali padidėti net 5-10 kartų, jei asmuo prieš tyrimą valgė. Dėl šių priežasčių, tyimą reikėtų daryti nevalgius, geriausia 14 valandų, taip pat bent 3 dienas vengti alkoholio.
Savikontrolei – testai
Diagnostiniai testai, kuriais galima savarankiškai pasitikrinti, ar nepadidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje ypač naudingi tiems, kurie priklauso rizikos grupei. Juos galima kartoti dažnai ir tokiu būdu nepražiopsoti momento, kai trigliceridų koncentracija ima augti. Tai pastebėjus galima suskubti laiku kreiptis į specialistus, kurie padės išsiaškinti priežastį ir ją pašalinti, o prireikus skirs trigliceridų kiekį mažinančius vaistus. Tai padės išvengti pavojingų komplikacijų. Gydymo metu taip pat naudinga laikas nuo laiko atlikti testus, kad būtų lengviau kontroliuoti gydymo efektyvumą, koreguoti mitybą siekiant su maistu gauti mažiau prisotintų rūgščių.
Trigliceridų testų matavimo ribos yra nuo 0,56 iki 5,6 mmol/l. Testo rinkinį sudaro matuoklis, trigliceridų tyrimo juostelės ir sterilūs vienkartiniai lancetai su automatiniu dūrio mechanizmu kapiliarinio kraujo paėmimui iš piršto. Atmintyje saugomi iki 500 tyrimų rezultatų su data ir laiku. Rezultatai gaunami per 1 min. Matuoklyje įdegta speciali programinė įranga, kuri buvo sukurta remiantis vyrų ir moterų kraujo charakteristikomis bei atsižvelgiant į kraujo sudėties skirtumą prieš ir po valgio. Tokia sistema padidina rezultato tikslumą.
Jis priklauso ir nuo to, ar taisyklingai testą atliksite, todėl reikia laikytis instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Svarbu teisingai naudoti ir juosteles. Jos jautrios šviesai ir drėgmei, todėl laikykite originalioje pakuotėje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, tinkamoje temperatūroje. Juosteles galima laikyti ir naudoti nuo 10 °C ar 14–15 °C iki 35 °C arba iki 40 °C temperatūroje, nenaudoti pasibaigus galiojimui. Dažniausios klaidos yra netikamai praduriamas pirštas, kai adatėlė yra atbukusi, rankos šlapios, nešvarios. Taip pat kai paimamas per mažas kraujo lašas.
