Aktualu ir naudinga Pavojingas bučinys: herpes virusas – visam gyvenimui
Aut. Teodora Vaitkutė
Herpes simplex virusas, sukeliantis pūslelinę – apsukrus ir gudrus mikroorganizmas. Į žmogaus kūną jis patenka lengviausiu keliu, per burnos, nosies ar lyties organų gleivines. Tačiau ten ilgai neužsibūna ir susiranda patogų prieglobstį nervų sistemoje. Čia tyliai tūno tol, kol gyvas šeimininkas, retkarčiais primindamas apie save. Tada ant lūpų arba genitalijų iškyla skausmingos, šlapiuojančios pūslelės, vėliau virstančios žaizdelėmis ir šašais. Taip atsitinka nusilpus imuninei sistemai, patiriant stresą, sergant kai kuriomis ligomis.
Nuo pūslelių iki sunkių komplikacijų
Daugiau nei du trečdaliai pasaulio populiacijos yra Herpes Simplex viruso nešiotojai, bet maždaug pusė apie tai net neįtaria. Šis virusas yra dviejų rūšių – 1 ir 2 tipo. Pirmasis dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, juo paprastai užsikrečiama nuo žmogaus, kurio burna ar lūpos pažeistos, per seiles, pūslelių skystį, oro lašiniu keliu. Tačiau jis gali sukelti ir lytinių organų pūslelinę. Antrasis atakuoja varpą, makštį, gimdos kaklelį, odą apie išeinamąją angą, tiesiąją žarną, juo užsikrėsti gresia lytinių santykių ar gimdymo metu kūdikiui nuo mamos.
Pirmojo tipo virusas HSV-1 paplitęs labiau, juo užsikrėtę keli milijardai žmonių, antrojo tipo virusu HSV-2 – apie pusė milijardo. Pirminė infekcija dažnai pasireiškia gingivostomatitu: burnos gleivinėje atsiranda pūslelės, opos, eriteminės dėmės, išsilaikančios 2-3 savaites. Jas lydi karščiavimas, seilėtekis, apetito netekimas, išsiplečia kaklo limfmazgiai. Pasikartojus infekcijai dažniau išberiamos lūpos, veido sritis trišakio nervo įnervavimo vietose, prieš formuojantis pūslelėms odą skauda, degina, peršti, po poros dienų jos trūksta, virsta žaizdelėmis, šašais.
Pūsleliniai bėrimai, išopėjimai genitalijų zonoje skausmingi šlapinantis, tuštinantis. Dažniausiai jie atsiranda ant lytinių organų, rečiau ant sėdmenų, prie išangės, tiesiojoje žarnoje. Gali padidėti kirkšnių limfmazgiai, pakilti temperatūra, varginti galvos, raumenų skausmai, silpnumas. Daliai užsikrėtusiųjų virusas gali pažeisti akis, jie suserga herpes keratitu ir gali apakti. Tie, kurių imuninė sistema pažeista, gali susirgti smegenų uždegimu. Naujagimiams virusas gali sukelti pavojingus sisteminius organizmo pažeidimus, smegenų uždegimą. Tačiau tokie atvejai reti.
Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti ir kada?
Užsikrėtęs asmuo gali ir visai nieko nepajusti, arba simptomai nepasireiškia, arba yra tokie neryškūs, kad lieka nepastebėti, taip atsitinka kone 99 proc. atvejų. Tačiau kiekvienas, į kurio organizmą patenka Herpes Simplex, tampa jo nešiotoju ir gali užkrėsti kitus. Didžiausia rizika, kad tai įvyks yra tada, kai virusas yra aktyvioje stadijoje, atsiradus klinikiniams požymiams – pūslelėms. Vieniems jis pasireiškia vos kartą kitą per visą gyvenimą, kitus vargina kasmet ar dar dažniau. Net trečdaliui sergančiųjų lyties organų pūslelinė kartojasi šešis kartus per metus.
Pirmojo tipo virusu dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, kai sergantys suaugę artimieji elgiasi neatsakingai ir turėdami pūslelių, žaizdelių bučiuoja vaikus, naudojasi tais pačiais rankšluosčiais, kosmetika, indais. Grėsmė užsikrėsti antrojo tipo virusu atsiranda suaugus, pradėjus lytinį gyvenimą, ir didėja su amžiumi. Galima sirgti ir abiejų tipų infekcija, kuri pasireiškia panašiais klinikiniais požymiais. Užsikrėtusieji vienu tipu rizikuoja užsikrėsti ir kitu. Moterys labiau imlios HSV, nes jų išorinių lyties organų gleivinė labiau pažeidžiama nei vyrų genitalijų oda.
Yra naujų įrodymų, kad HSV-1 gali sukelti lyties organų, o HSV-2 – burnos ir lūpų srities pūslelinę. Taip pat nustatyta, kad HSV užsikrečiama kontaktuojant ne tik su pažeistomis užsikrėtusio žmogaus burnos ar lyties organų gleivinėmis, skysčiais, bet ir oda. Manoma, kad odos raginiame sluoksnyje turi būti mikroabrazijų, kad virusas prasiskverbtų pro jį. Mokslininkams tebėra mįslė, kodėl šeimininko imuninio atsako nepakanka virusui pašalinti. Žinoma, kad HSV geba nuo jo apsisaugoti, nes susilpnina ląstelių antivirusines savybes.
Efektyvaus gydymo nėra, vakcina kuriama
Vaistų, kurie sunaikintų virusą ir leistų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Lengvesniais atvejais gali būti naudojami vaistai burnos ertmės ligoms: specialūs tepalai nuo lūpų pūslelinės, kremai, pleistrų lūpų pūslelinei, kurie sumažina nemalonius pojūčius. Antivirusiniai preparatai skiriami tiems pacientams, kuriems pūslelinė kartojasi dažnai, labai išplinta, bet jie gali tik padėti sumažinti simptomų sunkumą, trukmę ir pasireiškimo dažnį, atkryčių tikimybę. Kartu naudojamos ir įvairios imunitetą stiprinančios priemonės. Kol kas nėra ir vakcinos, kuri mus apsaugotų nuo šio atkaklaus ir įkyraus įnamio.
Jau du dešimtmečius jos kūrimas yra vienas didžiausių iššūkių pasaulio mokslininkams. Šiuo metu įvairios farmacijos kompanijos kuria net penkias skirtingas vakcinas, tiek terapines, stabdančias viruso išsiskyrimą organizme, tiek apsaugančios nuo užsikrėtimo juo, tačiau darbas dar toli gražu neužbaigtas. Po sėkmingų bandymų su gyvūnais vykdomi klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Tiriamas vakcinų saugumas ir efektyvumas, pirmieji rezultatai teikia vilčių, kad po kelių metų galbūt turėsime efektyvų įrankį, leisiantį kontroliuoti šią infekciją.
Dar viena naujiena šioje srityje – atliekami eksperimentai, kurių metu pasitelkus genų redagavimo technologiją CRISPR-Cas9 siekiama paveikti viruso DNR. Juos vykdantys Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai teigia, kad tai gali užkirsti kelią šio viruso replikacijai ir netgi jį pašalinti iš organizmo. Jų komandai pavyko aptikti jo Achilo kulną ir tai jau yra gera pradžia, nors ateityje laukia dar daug darbo. Vienas didžiausių galvosūkių – kaip genų redagavimo terapiją perkelti į neuronus, kuriuose slepiasi Herpes Simplex virusas ramybės būsenoje.
Faktai, kurių negalima ignoruoti
- Žmonės, gyvenantys su HSV-2 infekcija, tris kartus labiau rizikuoja užsikrėsti ŽIV. Moterys yra imlesnės tiek HSV-2, tiek ŽIV infekcijai.
- Herpes virusų grupei priklauso apie 100 skirtingų viruso tipų.
- Užsikrėtę pirmojo tipo virusu, kuris sukelia lūpų pūslelinę, būkite atsargūs ir pačiupinėję šlapiuojančią pūslelę ar žaizdelę gerai nusiplaukite rankas. To nepadarius ir jomis palietus genitalijas, galite pernešti infekciją į savo lytinius organus. Tokie atvejai nedažni, tačiau jų pasitaiko. Palietus akis, padidėja rizika susirgti herpes keratitu, teigia Amerikos oftalmologų asociacija.
- Dalis užsikrėtusių šiuo virusu dieną ar kelias valandas prieš atsirandant pūsleliniam bėrimui jaučia išankstinius simptomus – tose vietose, kuriose jos iškils odą dilgčioja, niežti, degina. Ši būsena vadinama prodromu. Tai svarbu užfiksuoti sergant sunkiomis pūslelinės formomis, anksti pradėjus gerti antivirusinius vaistus, liga ne taip išplinta, simptomai susilpnėja.
- Pūslelinės paūmėjimą išprovokuoja įvairūs veiksniai: viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ultravioletiniai spinduliai, aukšta temperatūra, šaltis, peršalimas, karščiavimas, odos traumos, nerimas, stresas, menstruacijos, medikamentų vartojimas, nervo pažeidimai, lazerinė terapija, imuniteto nepakankamumas.
- Užsikrėtus HSV formuojasi humoralinis ir ląstelinis imuninis atsakas, tačiau virusas turi įvairių apsaugos mechanizmų, leidžiančių išlikti nervų ląstelėse ir vėl aktyvuotis.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite klausimų dėl tinkamo jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
