Aktualu ir naudinga Lėtinis nuovargis – mūsų energijos vagis
Lėtinis nuovargis - paslaptingiausių sveikatos sutrikimų, kurio priežastys iki šiol neaiškios, efektyvaus gydymo taip pat nėra. Lėtinio nuovargio sindromo simptomai nespecifiniai, todėl dažnai priskiriami kitoms ligoms, kai kurie nuo jo kenčiantys pacientai iš viso nesulaukia pagalbos arba nedrįsta kreiptis į medikus, bijodami, kad jų skundai bus palaikyti išsigalvojimu. Nors skeptikų net ir tarp gydytojų netrūksta, šis negalavimas neseniai pripažintas atskiru susirgimu. Specialistai jį vadina mialginiu encefalomielitu arba sisteminiu įtampos netoleravimu.
Smegenų rūkas ir kiti iššūkiai
Lėtinio nuovargio sindromas apibūdinamas kaip ne trumpiau nei šešis mėnesius užsitęsęs didžiulis nuovargis, kurio nepadeda įveikti poilsis, ir jį lydinti papildomų simptomų, jaučiamų pusę metų, grupė. Pastebėta, kad daugeliui žmonių ši liga prasideda staiga, dažnai po persirgtos gripą primenančios infekcijos arba po psichologinės ar fizinės traumos epizodo, tokio kaip operacija, kokios nors nelaimės, netekties. Kitais atvejais susirgimas prasideda ir vystosi palaipsniui.
Tyrimai atskleidė, kad lėtinis nuovargio sindromas gali tęstis daugelį mėnesių ar net metų, ir tik nedidelė dalis asmenų nuo jo visiškai pasveiksta. Gyvenimas sergant šia liga tampa tikru išbandymu, nes kasdien tenka kovoti su visa puokšte nemalonių pojūčių. Vienas iš jų, vadinamas smegenų rūku, itin sekinantis – jis pasireiškia nesugebėjimu susikaupti, pakrikusiomis mintimis, sutrikusiomis kognityvinėmis funkcijomis – gali būti sunku kalbėti, suprasti skaičius, skaityti.
Nemažai nuo šio sutrikimo kenčiančių individų skundžiasi chronišku viso kūno skausmu, raumenų, sąnarių sustingimu ir skausmingumu. Jis apima staiga, be jokios priežasties, po kurio laiko praeina, bet gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Sutrikęs miegas – dar vienas šios ligos palydovas. Paradoksas, nors ligonis jaučiasi išsekęs, jam sunku užmigti, dažnai prabunda naktį, ryte atsikėlęs jaučia susierzinimą ar pyktį. Kai kurie miega ilgai, ir dieną, bet vis tiek nepailsi.
Galvos sukimasis, svaigimas – taip pat dažnas požymis. Jį lydi pykinimas, spengimas ausyse, silpnumas, regėjimo sutrikimai – vaizdas atrodo neryškus, padūmavęs. Būdingas ir nesiorientavimas aplinkoje, pacientai dažnai atsitrenkia į daiktus, griuvinėja, praranda pusiausvyrą. Kai kada padidėja jautrumas tam tikriems garsams ir kvapams. Staiga pasigirdęs triukšmas ar stiprus garsas, ryškus vaizdas gali ne tik suerzinti, bet ir įsiutinti, sukelti galvos skausmus, vėmimą.
Kita simptomų grupė susijusi su odos jautrumu, gali būti jaučiamas dilgčiojimas, kutenimas, aptirpimas, deginimas be jokios priežasties. Būdingi ir virškinimo sutrikimai, tokie kaip pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas, pilnumo jausmas skrandyje, kai kurie juos jaučia tik suvalgę tam tikrų produktų, tarkime mėsos ar žalių daržovių. Būdingas ir ortostatinis netoleravimas, tai yra nesugebėjimas ilgai išlaikyti vertikalią kūno padėtį. Pacientus nuolatos traukia atsisėsti ar atsigulti.
Tiriamas ryšys su imunine sistema
Daugėja įrodymų, kad lėtinio nuovargio sindromas yra susijęs su imuninės sistemos veikla. Tačiau mokslininkai dar neišsiaiškino, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Tyrimai atskleidė, kad šia liga sergančių pacientų imunitetas būna nusilpęs, todėl jie dažniau serga peršalimo ligomis, juos dažniau atakuoja virusinės ir bakterinės infekcijos. Greičiausiai tai lemia prastas miegas. Kai kurių mokslinių studijų rezultatai rodo, kad šiems žmonėms išauga ir autoimuninių ligų rizika.
Pastebėtas dėsningumas, kad lėtinis nuovargio sindromas kai kuriems asmenims išsivysto po persirgtos infekcinės ligos ar kokio nors kito imuninės sistemos pažeidimo. Londono Kings College Psichiatrijos, psichologijos ir neuromokslų instituto tyrėjai pastebėjo, kad sergantieji hepatitu C, kuriems buvo taikomas gydymas alfa interferonu, imuninę sistemą veikiančiu panašiai kaip infekcija, jo metu jautė lėtinio nuovargio sindromui būdingus simptomus.
Kai kuriems jie nepraėjo ir baigus gydymą tęsėsi dar pusmetį. Šie pacientai skundėsi nuovargiu, kognityvinių funkcijų sutrikimu, sąnarių ir raumenų skausmais. Tyrimo metu nustatyta, kad jų imuninės sistemos atsakas į gydymą alfa interferonu buvo žymiai stipresnis. Prieš šį gydymą lėtiniu nuovargiu jie nesiskundė. Tyrėjai daro išvadą, kad lėtiniu nuovargio sindromu linkę sirgti tie, kurių imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į ligų sukėlėjus.
Tiriant dvi savanorių grupes – vieną sudarė sergantys lėtiniu nuovargio sindromu, o kitą sveiki, užfiksuotas skirtinga tam tikros medžiagos, vadinamos interleukinu, koncentracija. Pirmosios grupės atstovų organizme ji buvo žymiai didesnė. Tačiau išvadas daryti dar anksti, tam reikia papildomų molekulinių tyrimų, teigia mokslininkai. Dar viena jų tyrimų kryptis – išsiaiškinti, kodėl kai kurių žmonių imuninė sistema po persirgtos infekcijos ilgą laiką elgiasi taip, tarsi jie dar sirgtų.
JAV Stanfordo universiteto mokslininkai skelbia atradę biožymenį, kuris leis tiksliai diagnozuoti lėtinio nuovargio sindromą. Jis nustatomas atliekant kraujo tyrimą pacientams, kuriems įtariamas šis sutrikimas. Tyrimo metu fiksuojama imuninių ląstelių reakcija į dirbtinai sukeltą stresą. Nustatyta, kad sergančių lėtiniu nuovargiu asmenų kraujas į dirbtinius dirgiklius reaguoja labiau nei sveikųjų. Tai įrodo, kad jų imuninės sistemos kitaip reaguoja į tam tikrus dirgiklius. Šis tyrimas gali tapti proveržiu ne tik diagnizuojant šią ligą, bet ir ieškant efektyvaus gydymo.
Pagalbos sulaukia tik maža dalis
Manoma, kad nuo lėtinio nuvargio sindromo kenčia apie 2 proc. pasaulio populiacijos. JAV skelbiama, kad apie 2,5 mln. šalies gyventojų serga šiuo sutrikimu. Deja, tik trečdalis sulaukia tinkamos pagalbos. Dalis net nesikreipia į gydytojus, nes turi neigiamos ankstesnės patirties, arba netiki, kad jų nusiskundimai bus įvertinti rimtai. Tai patvirtina šalyje atliktas tyrimas, kurio metu sergantieji lėtiniu nuovargio sindromu dalijosi patirtimi gydymo įstaigose.
Nemaža dalis teigė, kad gydytojai, į kuriuos kreipėsi, jų negalavimus priskyrė psichosomatiniams neįsigilinę į esmę. Kai kurie išsakė nuomonę, kad šių simptomų priežasties reikia ieškoti pacientų galvoje ir rekomendavo kreiptis į psichiatrus. Kita vertus, teisingas diagnozės nustatymas dar nieko nereiškia, kadangi specifinio gydymo nėra. Skiriami vaistai, palengvinantys simptomus, rekomenduojama daugiau ilsėtis, pakeisti aplinką, gyvenimo būdą, vengti streso.
Lėtiniu nuovargio sindromu besiskundžiantiems pacientams dažniausiai atliekami bendri tyrimai – kraujo, šlapimo, elektrolitų, geležies, skydliaukės hormonų. Neradus jokių nukrypimų nuo normų, gali būti skiriami profilaktiniai vidaus organų tyrimai. Siekiant atmesti kitų ligų diagnozę, dažnai tiriama širdis, plaučiai, skiriami tyrimai, galintys patvirtinti ar paneigti autoimunines, endokrininės sistemos, onkologines, neurologines, kai kurias infekcines ligas, depresiją.
Po to lieka du pagrindiniai kriterijai, kurie yra vertinami – nuovargis, išsekimas, jaučiami ilgiau nei 6 mėn., ir jį lydintys tiek pat laiko trunkantys požymiai iš dažniausiai pasitaikančių sąrašo – kognityviniai, miego, virškinimo sutrikimai, skausmas, galvos sukimasis ar svaigulys, pusiausvyros problemos. Be simptominio gydymo neretai skriami papildai organizmui stiprinti, rekomenduojama koreguoti gyvenseną - didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių.
Kitose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, ne viena dešimtmetį lėtinio nuovargio sindromui palengvinti buvo skiriama ir šio sutrikimo gydymo auksiniu standartu laikyta kognityvinė elgesio terapija, derinama su kitomis relaksacijos, psichoterapijos technikomis. Tačiau neseniai oficialiai paskelbta, kad ji pripažinta visiškai neefektyvia. Įdomu, kad šiuos metodus išbandę pacientai tai tvirtino ne vienerius metus, deja, iki šiol nebuvo išgirsti.
Lėtinis nuovargis ir pandemija
Gydytojai tvirtina, kad besiskundžiančių lėtinio nuovargio sindromui būdingais negalavimais pacientų skaičius COVID-19 pandemijos metu ženkliai išaugo. Statistiniai duomenys rodo, kad juos jaučia didelė dalis žmonių, persirgusių šia infekcija. Tai patvirtina hipotezę, kad šį sutrikimą dažnai sukelia virusinė infekcija. Italijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad apie pusė koronavirusu užsikrėtusių asmenų pasveikę praėjus trims mėnesiams vis dar jautė tris ar daugiau lėtinio nuovargio sindromo požymių – dažniausiai chronišką nuovargį, „smegenų rūką“, raumenų skausmus, galvos svaigimą, miego, neurologinius sutrikimus. Specialistai prognozuoja, kad apie 10 proc. iš jų ir po pusmečio šie negalavimai nepraeis.
