Aktualu ir naudinga Celiulitas: pavadinimas tas pats – problemos skirtingos
Aut. Teodora Vaitkutė
Celiulitu įprasta vadinti tam tikrus odos pakitimus – gumbelius ir įdubimus. Dažniausiai šių, apelsino žievelę primenančių, nelygumų, atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, bet jie gali pažymėti ir apatinę pilvo ar viršutinę rankų dalį. Daugeliu atvejų tai yra tik estetinis defektas, atsirandantis sutrikus riebalų apykaitai. Tačiau celiulitu vadinami ir rimtesni jungiamųjų audinių pažeidimai, dėl kurių prasideda stiprus odos uždegimas. Tai yra rimta liga, kurią būtina gydyti.
Neišvengiama senėjančios odos būsena?
Jei kalbame apie celiulitą kaip grožio problemą, turėtume žinoti, kad oda tampa grublėta dėl riebalinio audinio pakitimų. Manoma, kad šios nemalonios būsenos, keliančios diskomfortą, neišvengia net 90 proc. moterų, vyrai nuo jos kenčia gerokai rečiau (apie 10 proc.). Įtakos turi ne tik hormonų pusiausvyros pokyčiai, bet ir paveldimumas, netinkama mityba, sėdimas darbas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Padidintos rizikos tarpsniai moterims yra nėštumas ir menopauzė.
Taigi, klystate, jeigu galvojate, kad celiulitas gresia tik vyresniame amžiuje, nors tai yra vienas rizikos faktorių dėl to, kad bėgant metams mažėja audinių elastingumas. Celiulitas gali pasireikšti ir brendimo metu, paauglystėje, kai padidėja tam tikrų moteriškų hormonų kiekis. Taip pat netiesa, kad jis dažniau nustatomas apkūniems žmonėms. Visiškai lieknoms moterims irgi gali atsirasti odos nelygumų, įtakos turi ir staigus kūno masės pokytis, ypač, kai numetama daug svorio.
Vertinant moksliškai, celiulitas ima formuotis tada, kai odą ir raumenis jungiančios skaidulos suyra ir tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Tose vietose riebalų ląstelės pasiskirsto netolygiai, dalis jų patenka į odos sluoksnį ir dėl to ant jos atsiranda iškilimų. Viena iš priežasčių, dėl kurių celiulitas moteris persekioja labiau – jungiamojo audinio struktūra, jis išsidėstęs vertikaliomis linijomis, todėl jam sunkiau sulaikyti į paviršių besiskverbiančias riebalų ląsteles, tuo tarpu vyrų – kryžminėmis.
Išskiriamos trys celiulito stadijos arba laipsniai. Pirmasis, arba švelnus, kai odos nelygumai išryškėja tik ją suėmus pirštais ir suspaudus. Antrasis – kai iškilimai ir įdubimai matomi braukiant per odą iš apačios į viršų arba stovint, o gulint – išnyksta. Trečiajam būdingi ryškūs riebaliniai kalneliai ir gilesnės įdubos, pastebimi ramybės būsenoje. Ketvirtojo laipsnio celiulitą išduoda audinio sukietėjimai, primenantys guzelius, jie gali būti skausmingi. Pakinta ir odos spalva – ji tampa blyški.
Procesas ne visada būna negrįžtamas
Svarbu kuo anksčiau nustatyti celiulitą, būtinai išsiaiškinti jo priežastį ir, jei įmanoma, ją pašalinti. Pradinėse stadijose galima pasitelkti kūno priežiūros priemones, tokias kaip tepami preparatai – kremai, serumai, balzamai, kaukės.
Efektyvūs ir įvairūs masažai pristabdo odos nelygumų formavimąsi, nes pagerėja kraujotaka, limfos apytaka. Iškilimai tampa mažiau matomi, kadangi masažuojant mažėja ir riebalinis sluoksnis. Ypač efektyvus limfodrenažinis masažas, kuris spartina medžiagų apykaitą, aktyvina ląstelių atsinaujinimą. Galima išbandyti ir taurių masažą, kuris veiksmingas net kai oda primena apelsino žievelę arba liposažą, veikiantį giliuosius odos ir poodinių riebalų sluoksnius.
Jeigu šios priemonės nepadeda, rekomenduojamos įvairios procedūros. Pavyzdžiui, smūginė akustinės bangos terapija, kurios metu nepažeidžiami audiniai, bet suardomi riebalai. Arba mezoterapija, kurios metu į odą sušvirkščiami veikliųjų preparatų mišiniai. Taikant subciziją po oda įduriama specialia adata, siekiant suardyti jungiamųjų audinių jungtis. Dar vienos procedūros metu jungtys perpjaunamos specialiu prietaisu, o apačioje esantis audinys pakyla ir užpildo įdubas.
Kai kuriose šalyse naudojama karboksiterapija, kai po oda įleidžiama anglies dioksido dujų, arba endermologija – gilusis masažas, naudojant į siurblį panašų prietaisą, kuris pakelia odą. Riebalinės ląstelės gali būti naikinamos taikant krioterapiją, ultragarsą, po šių procedūrų dalis jų išnyksta, dėl to sumažėja iškilimai. Veiksminga ir lazerinė terapija, mažinanti kūno apimtis, o kartu ir odos nelygumus, atsiradusius dėl celiulito, ji priverčia susitraukti riebalų ląsteles.
Šį gydymą rekomenduojama derinti su gyvenimo būdo pokyčiais, tada galima tikėtis geresnių rezultatų. Visų pirma reikia sveikiau maitintis, vengti cukraus, greitųjų angliavandenių, riebalų, perdirbto maisto, naudoti daugiau skaidulų turinčių produktų, vaisių, daržovių, vartoti pakankamai skysčių. Kartu būtina didinti fizinį aktyvumą, ne tik reguliariai sportuoti, bet ir kuo daugiau judėti kiekvieną dieną. Vertėtų atsisakyti rūkymo, saikingai vartoti alkoholį.
Nesupainiokite su gilia poodžio infekcija
Celiulito terminas naudojamas ir tada, kai prasideda stiprus odos ir poodinių audinių, dažniausiai galūnių, uždegimas, dėl kurio po oda kaupiasi audinių skysčiai ir sutrinka jų nutekėjimas. Oda stipriai parausta ir patinsta, gali susiformuoti eritema (raudona iškili dėmė ar mazgai), pažeista vieta būna karšta, ją labai skauda. Gali pakilti temperatūra, krėsti šaltis, skaudėti galvą, pykinti. Papildomas požymis yra apelsino žievelę primenančios pūslelės ar eriteminiai dryželiai.
Šia liga susergama dėl skirtingų priežasčių. Gili odos ir poodžio infekcija gali išsivystyti bakterijoms, mikroorganizmams per pažeistą odą patekus į gilesnius audinių sluoksnius. Odos vientisumas gali būti pažeistas pėdos grybelinių infekcijų, susidarius opoms dėl venų kraujotakos nepakankamumo. Infekcija gali patekti ir pro beveik nepastebimus vabzdžių įkandimus, įdūrimus, nudegimus, egzemos, dermatito, kitų odos ligų pažeistas odos vietas.
Šį uždegimą gali sukelti ir tam tikros kapiliarų, jungiamųjų ir kitų audinių patologijos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Juo dažniau serga asmenys, kuriems diagnozuota limfedema, lėtinė limfinės sistemos liga, audiniuose ir organuose sukelianti limfostazę (limfos skysčio susikaupimą). Taip pat stipriai nutukę, mažai judantys žmonės, dėl sutrikusios galūnių kraujotakos. Labiau rizikuoja susirgti šios rūšies celiulitu tie, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas.
Susirgus šiuo celiulitu svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus, nes galimos pavojingos komplikacijos. Audiniai, gydant uždegimo pažeistą odą ir poodį netinkamai ar pavėluotai, gali būti pažeisti taip stipriai, kad apmiršta ir juos tenka šalinti. Retai, bet gali tekti netgi amputuoti galūnę. Infekcija gali prasiskverbti ir į vidaus organus, sukelti septinį šoką ir net baigtis mirtimi. Šios rūšies celiulitas dažniausiai gydomas ir antibiotikais, skiriami nuskausminantys preparatai.
