Aktualu ir naudinga Kontaktinis dermatitas: jei norime suvaldyti, turime pažinti ir suprasti
Kontaktiniu dermatitu sergančių žmonių daugėja, o medžiagų, kurios gali jį sukelti, sąrašas vis ilgėja. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių odos ligų, nuo jos kenčia ir vaikai, ir suaugusieji. Ji pasireiškia įvairiais odos sudirgimais, kurie atsiranda po sąlyčio su kosmetikos priemonėmis, buitinės chemijos gaminiais, metalais, vaistais ir yra linkusi kartotis. Sudėtingesniais atvejais kyla daug nepatogumų: kai pažeidžiamas veidas, kaklas, rankos ar kitos matomos kūno vietos, tai tampa ne tik estetine, bet ir psichologine problema, gali sutrikti ir miegas, darbingumas.
Kontaktinį dermatitą sukelia ir kasdien naudojami daiktai
Kontaktinis dermatitas būna dviejų rūšių – retesnis alerginis, nustatomas apie 20 proc. atvejų, ir dažniau pasitaikantis iritacinis – 80 proc. atvejų. Alerginį dermatitą sukelia tam tikra medžiaga, kuriai organizmas yra jautrus, kontakto su ja vietoje prasideda uždegiminė odos reakcija, kaip atsakas į organizmo imuninę reakciją susidūrus su alergenu. Iritacinis dermatitas atsiranda odą sudirginus ar pažeidus fiziniams arba cheminiams veiksniams, dėl toksinio jų poveikio.
Sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu pažeista oda parausta, niežti, pleiskanoja, degina ir dilgčioja, patinsta, iškyla spuogeliai, pūslelės. Dažnai ji išsausėja, atsiranda nemalonus tempimo pojūtis, gali įtrūkti, susiformuoja erozijos, kurios vėliau pasidengia šašais. Šios ligos diagnozavimą ir gydymą apsunkina tai, kad dalis pacientų yra alergiški ne vienai, o kelioms medžiagoms, jai būdingas jautrumas panašios cheminės sudėties medžiagoms.
Nustatyta, kad alerginę reakciją dažniausiai sukelia juvelyriniai dirbiniai, laikrodžiai, sagos, užtrauktukai, pagaminti iš nikelio ir kitų metalų, odos priežiūros ir kosmetikos priemonėse esantys kvapai, konservantai, taip pat audiniai ir drabužiai, dėl jų sudėtyje esančių dažų, kitų cheminių medžiagų, nagų lakai ir plaukų dažai, lateksinės arba guminės pirštinės, avalynė, visi gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, kai kurie antibiotikai, tepami ant odos.
Iritacinis dermatitas paprastai pasireiškia greičiau, jau po kelių ar keliolikos minučių, o alerginio simptomai gali pasirodyti tik po paros ar dviejų. Pradinėje stadijoje sunku šiuos du tipus atskirti. Sergant iritaciniu dermatitu odą irgi išberia, niežti ir degina, ji stipriai parausta, tampa sausa ir šiurkšti, bet skausmas būna stipresnis, gali susidaryti pustulių ir išopėjimų. Sudirgimo ribos būna aiškios, sutampa su sąlyčio ribomis. Būdinga, kad atsiranda įtrūkimų, ypač jei pažeistos rankos.
Šio tipo kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia baterijų rūgštis, balikliai, žibalas, skalbimo, dezinfekcinės priemonės, rūgštys, šarmai, tirpikliai, cementas ir kitos statybinės medžiagos, plaukų dažai, piktžolių ir kitų augalų kenkėjų naikinimo priemonės, trąšos. Nuo jo kenčia ir kūdikiai, kurie nešioja sauskelnes. Rizika susirgti juo padidėja tam tikrų profesijų atstovams: kirpėjams, medikams, barmenams, maisto pramonės, statybų sektoriaus darbuotojams.
Diagnozuoti kontaktinį dermatitą sudėtinga ir tai trunka ilgai
Kontaktinis dermatitas neturi savitos lokalizacijos, išbėrimų ypatumų ar aiškių diagnostikos kriterijų, todėl tai apsunkina jo diagnozavimą. Be to, jis gali pasireikšti bet kurioje kūno srityje įvairių rūšių ir intensyvumo išbėrimu. Dažniausiai kontaktinis dermatitas pažeidžia vienos srities odą, o jeigu pažeidžiamos kelios, būdingas nesimetrinis išbėrimų išsidėstymas. Pagal pažeidimo sritį galima įtarti kontaktinį dermatitą sukėlusios medžiagos šaltinį.
Pavyzdžiui, jeigu sudirgsta skalpo, veido ar kaktos oda, greičiausiai kalti galvos apdangalai, apsauginės kaukės, plaukų dažai, šampūnai, žiedadulkės. Akių vokų pažeidimų paprastai atsiranda dėl kosmetikos, akių vaistų, kontaktinių lęšių, nagų lako, augalų alergenų, ausų – dėl akinių rėmelių, klausos aparatų, auskarų, burnos gleivinės – dėl odontologinių medžiagų, kramtomosios gumos, dantų pastos. Plaštakos kenčia nuo kosmetikos, higienos priemonių ir pan.
Kontaktiniai dermatitai neišgydomi, todėl svarbiausia nustatyti kontaktinius alergenus, dirginančias medžiagas ir juos pašalinti iš aplinkos. Alergenams nustatyti, kai pacientui įtariamas alerginis kontaktinis dermatitas, naudojamas specifinis tyrimas – alergenų lopo mėginiai. Šio tyrimo metu ant sveikos odos tepama tam tikra sintetinė arba natūrali cheminė medžiaga siekiant išsiaiškinti, ar ji tiriamam asmeniui sukelia padidinto jautrumo reakciją.
Iš maždaug 4 tūkst. žinomų alergenų dažnos tik kelios dešimtys. Šios medžiagos ir jų mišiniai, iš viso 31, sudaro pagrindinį šio tyrimo metu naudojamų kontaktinių alergenų rinkinį. Jis nuolatos peržiūrimas ir atnaujinamas. Tam tikros koncentracijos nedideli alergenų kiekiai sudedami į specialius mini konteinerius, kurie pleistrais užklijuojami ant paciento nugaros. Reakcija į provokacinius mėginius stebima ir vertinama po 48, 72 valandų ir 7 dienų.
Svarbų vaidmenį nustatant diagnozę, aiškinantis, koks alergenas sukėlė nepageidaujamą reakciją atlieka kruopšti ligonio apklausa, kuriai jis turėtų būti pasirengęs. Reikia pasiruošti išsamius atsakymus į tokius gydytojo klausimus: kada pirmą kartą pastebėjote simptomus, kada jie pablogėja, o kada būklė pagerėja, per kiek laiko praeina, ar kartojasi, kokias higienos ir kosmetikos priemones kasdien naudojate, kur dirbate, kokie jūsų laisvalaikio pomėgiai ir pan.
Gali tekti keisti ir įpročius, ir darbą
Daugeliu atvejų kontaktinio dermatito simptomai po kurio laiko išnyksta savaime, kai tik nutraukiamas kontaktas su alergenu ar dirginančia medžiaga, nebenaudojamas daiktas, kurio sudėtyje jų yra ir specifinio gydymo neprireikia. Tačiau, kol būklė palengvės, galima imtis kitų priemonių, kurios pagerins savijautą. Bendra taisyklė – pažeistos odos jokiu būdu negalima kasyti, nes gali atsirasti erozijų, žaizdelių, o pro jas gali patekti bakterinė infekcija.
Pirmiausiai ją reikėtų nuplauti kambario temperatūros vandeniu su muilu, kad būtų pašalinti reakciją sukėlusių medžiagų likučiai, nusausinti. Po to, jei labai niežti, degina, skauda – tepalas, gelis ar losjonas, kuris mažina niežėjimą bei ramina uždegimą – rekomenduojama išeitis. Jei nepadeda, galima išbandyti išorinio veikimo priemones su antihistamininėmis medžiagomis, tuo atveju, kai nustatytas alerginis kontaktinis dermatitas. Vaistai nuo alergijos – gydytojas gali išrašyti ir geriamų antialerginių vaistų.
Jeigu sergate kontaktiniu iritaciniu dermatitu, svarbu sudirgusią odą tinkamai drėkinti, tada ji greičiau gyja, paspartėja epidermio, vientisumo atsikūrimas. Tam taip pat vaistinėje reikėtų įsigyti specialių drėkinančių priemonių pažeistai odai. Jeigu pažeidimas didesnis, šlapiuoja ar susidaro žaizdelės, pravers ir drėgni tvarsčiai. Taip pat labai svarbu saugoti odą nuo dirginančių medžiagų, naudoti tik jautriai odai skirtus prausiklius be kvapiųjų medžiagų, konservantų.
Gydymas, kai nėra komplikacijų, paprastai užtrunka apie dvi–tris savaites. Tačiau, neilgai trukus, liga gali atsinaujinti, ypač jeigu nesiimsite atsargumo priemonių ar nepavyks teisingai nustatyti, koks alergenas sukėlė negalavimus. Gali tekti pakeisti ne tik kasdienius įpročius, pomėgius, bet net ir darbą, jei su dirginančia medžiaga susiduriate dirbdami ir apsauginės priemonės nepadeda. Kartais – netgi pakeisti baldus ar kilimus, virtuvės reikmenis, kitus kasdien naudojamus daiktus.
Reikia būti ypač atsargiems su naujais produktais, ypač kosmetika, higienos priemonėmis. Jas patartina prieš naudojant išbandyti nedideliame odos plote, geriausia – ant dilbio. Užtepus nedidelį kiekį priemonės, tą vietą reikia uždengti, nešlapinti ir pasitikrinti, ar nėra reakcijos. Pirmą kartą po 48, antrą – po 96 valandų. Nevertėtų neįsitikinus saugumu eksperimentuoti ir su buitinės chemijos gaminiais, skalbimo milteliais, skalbinių minkštikliais.
Svarbūs skaičiai ir faktai
- Įsijautrinimas cheminėms medžiagoms (kontaktinis alerginis dermatitas) Lietuvoje nustatomas apie 20 proc. 15–69 metų asmenų, kasmet juo suserga 1,7–7 iš 1 tūkst. gyventojų.
- Moterys dažniausiai būna įsijautrinusios metalams nikelio sulfatui, kalio dichromatui ir kobalto chloridui, o vyrai – parafenilendiaminui, kalio dichromatui ir aromatų mišiniui.
- Kontaktinį dermatitą gali sukelti vietinio poveikio vaistai, vartojami odos ligoms gydyti. Šios ligos kaltininkais gali būti ir žaislai, avalynė, baldai, interjero detalės, namų apyvokos reikmenys.
- Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, dažniausiai alergiją sukelia metalai (nikelis, kobaltas, chromatai), konservantai (formaldehidas, metilchlorizotiazolinai parabenai), kvapiosios medžiagos, lanolinas, gumose esantys alergenai, propolis ir kt.
- Įtarus alergiją odos priežiūros, kosmetikos priemonėms, mėginiai gali būti atliekami ir su paciento vartojamais produktais, pavyzdžiui, kremais, makiažo priemonėmis, nagų lakais, arba darbe naudojamomis medžiagomis, kai įtariamas su profesija susijęs kontaktinis dermatitas.
