Mano vaistinėVisa tiesa apie kepenis: kuo jos ypatingos ir kaip joms padėti geriau atlikti savo darbą
Kepenys, didžiausias mūsų vidaus organas, atlieka daugiau nei 500 organizmui gyvybiškai svarbių funkcijų. Dauguma jų susijusios su virškinimu: kepenys šalina toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas, atlieka baltymų sintezę, gamina fermentus, kurie padeda virškinti maistą. Jos pasižymi unikaliomis savybėmis: gali regeneruotis, kitaip tariant – atsinaujinti ir nesensta senstant šeimininkui. Dar viena įdomi detalė, teoriškai, pakaktų vos ketvirtadalio mūsų kepenų, kad jos tinkamai atliktų savo darbą.
Svarbiausi skaičiai ir įdomūs faktai
- Kepenys kasdien prafiltruoja daugiau nei 2 tūkst. litrų kraujo, maždaug po 1,5 litro per minutę.
- Suaugusio žmogaus kepenys sveria nuo 1,5 iki 1,7 kilogramo, tai lemia žmogaus ūgis ir svoris.
- Jeigu po pažeidimo ar pašalinimo kepenų audinio lieka bent 25 proc., jos gali visiškai atsistatyti, ne tik atgaudamos visa masę, bet ir funkcijas.
- Apie 10 proc.kepenų sudėties sudaro riebalai.
- Kepenys yra organizmui būtinų vitaminų ir mineralų saugykla.
- Kepenys neturi skausmo receptorių. Todėl apie jų pažeidimus gali pranešti kiti simptomai, tokie kaip gelta, padidėjusi pilvo apimtis, kraujavimas iš virškinamojo trakto, odos niežulys, pykinimas, nuovargis ar maudimas po dešiniuoju šonkauliu.
- Kepenų veiklai, skirtingai nei kitiems organams, didelės įtakos nedaro senėjimas. Remiantis naujais tyrimais, žmogaus kepenys išlieka jaunos net ir tuo metu, kai likusi mūsų kūno dalis sensta, vidutiniškai šio organo amžius neviršija trejų metų.
Sudėtingą sandara - paprastai ir aiškiai
Kepenys yra apatinėje pilvo dalyje, žemiau diafragmos, didžioji jų dalis dešinėje pusėje, po šonkauliais. Jų forma primena trikampį iš dviejų dalių, vadinamų skiltimis. Dešinioji yra didesnė, dar vadinama uodegine, o mažesnė kairioji – kvadratine.
Šios dalys susideda iš 8 segmentų kiekviena, o šie sudaryti iš tūkstančių mažyčių skilčių – lobulių. Savo ruožtu jos sudarytos iš kepenų ląstelių hepatocitų.
Skiltis skiria falciforminis raištis. Tai yra yra pluoštinio audinio dalis, kuri kartu su vainikine arterija yra atsakinga už tai, kad kepenys liktų prijungtos prie pilvo ertmės sienelių ir diafragmos.
Kepenis dengia Glisono kapsulė – taip vadinamas tvirto jungiamojo audinio sluoksnis. Kartu su pilvaplėve, kuria išklota pilvo ertmės siena, jis kepenis fiksuoja ir tuo pačiu metu apsaugo nuo fizinių pažeidimų.
Sveikos kepenys yra raudonai rudos spalvos, lygiu blizgančiu paviršiumi, tačiau suriebėjusios kepenys gali būti geltonesnės spalvos. Jos minkštos, bet nelabai elastingos, audinys yra trapus, todėl galimi plyšimai nuo smūgių, traumų.
Kepenis skirtingai nei kitus vidaus organus krauju aprūpina du šaltiniai – tai vartų vena, per kurią atkeliauja maistinių medžiagų prisotintas kraujas iš virškinimo sistemos ir kepenų arterija, kuri iš širdies atneša deguonies prisodrintą kraują.
Triūsia dieną ir naktį nepavargdamos
Kaip jau minėta, kepenys yra lyg organas orkestras, nes atlieka šimtus funkcijų. Svarbiausios iš jų yra kelios. Visų pirma tai tulžies gamyba, nors tulžis kaupiama prie kasos esančioje tulžies pūslėje, ją gamina kepenys, apie vieną litrą per parą.
Tulžis plonąjam žarnynui padeda suskaidyti ir įsisavinti riebalus bei kai kuriuos vitaminus, pavyzdžiui, tirpius riebaluose. Be to, ji neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį, skatina žarnyno peristaltiką. Be tulžies pagalbos nekrešėtų ir mūsų kraujas.
Kepenys yra kaip filtras, kuris iš kraujo išvalo toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas, taip pat ir iš aplinkos. Taip jos pat skaido vaistus ir alkoholį. Paradoksas: šie yra didžiausi kepenų priešai, nes jei vartojami nesaikingai, gali kepenis pažeisti.
Taip pat kepenys skaido angliavandenius į gliukozę. Po to gliukozė keliauja į kraują, kur reguliuoja cukraus kiekį, o kartu suteikia organizmui energijos. Dalis gliukozės kepenyse virsta glikogenu, kuris jose ir saugomas kaip energijos atsargos.
Kepenys dalyvauja ir imuninės sistemos veikloje. Tam tikros kepenyse esančios ląstelės naikina į organizmą patekusius ligas sukeliančius virusus, bakterijas, mikroorganizmus, visų pirma tuos, kurie patenka į žarnyną.
Šis organas ne tik skaido vitaminus A, D, E, K ir B12, bet ir juos kaupia. Taip pat jos kaupia hemoglobiną, feritino forma, minkroelementą varį. Dar jos gamina albuminą, kraujo baltymą, kuris prie savęs prisijungia ir išnešioja po organizmą įvairias medžiagas (hormonus, mikroelementus, vitaminus).
Sveikos kepenys – sveikos smegenys
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kepenys atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant smegenų veiklą ir kognityvinius gebėjimus – atminties, kalbos, suvokimo. Lėtinės kepenų ligos, kuriomis serga vis daugiau žmonių, sutrikdo ir smegenų veiklą.
Kai kepenys nebegali atlikti savo toksinų šalinimo funkcijos, jie patenka į smegenis. Prasidėjus kepenų nepakankamumui pasireiškia hepatinė encelofatiją, komplikacija, kuriai būdingi neurologiniai ir psichikos sutrikimai.
Neseniai iškelta nauja mokslinė hipotezė, kad amiloidiniai baltymai, kurie sudaro Alzhemerio ligą sukeliančias amiloidines plokšteles, pradeda formuotis kepenyse ir ši lėtinė nepagydoma liga prasideda būtent čia. Tačiau kol kas tai tik prielaida, jai patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.
Kokios kepenų ligos paplitusios labiausiai?
Dažniausias kepenų veiklos sutrikimas – jų suriebėjimas. Vienas iš rizikos veiksnių yra alkoholis, bet kur kas dažnesnė kepenų suriebėjimo priežastis – metabolinis sindromas, kurį labiausiai lemia gyvenimo būdas.
Kita dažniausia kepenų liga yra hepatitas. Tai kepenų uždegimas, kurį sukelia virusai, alkoholis arba šalutinis kai kurių vaistų poveikis.
Negydant kepenų ligų ar joms progresuojant gręsia kepenų cirozė. Sergant ja žūsta kepenyse esančios ląstelės, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, praranda savo funkcijas.
Kepenų vėžys yra 5 dažniausias piktybinis navikas pasaulyje. Jo rizikos faktoriai yra kitos kepenų ligos – cirozė, nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga, virusiniai hepatitai, ypač jei minėtos ligos negydomos ar gydomos neefektyviai, taip pat diabetas, nutukimas, alkoholio vartojimas.
Ką galime padaryti, kad kepenys būtų saugios?
Sveikai maitintis. Saugant kepenis reikia naudoti mažiau riebalų, nes jų perteklius, gaunamas su maistu, apsunkina kepenų darbą, o ilgainiui gali sukelti pažeidimus. Taip pat reikia vengti taip vadinamo greitojo, perdirbto maisto, pagamintų naudojant cheminius priedus produktų, sakingai naudoti cukrų.
Nepiktnaudžiauti alkoholiu. Net 90 proc. alkoholio, patekusio į mūsų organizmą suskaido būtent kepenys. Kuo daugiau jo išgeriame, tuo daugiau joms tenka dirbti. Ilgalaikis nesaikingas alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų pažeidimus ir ligas.
Atsakingai vartoti vaistus. Kai kurių vaistų vartojimas, ypač ilgalaikis, gali turėti neigiamą poveikį kepenims. Skirtingų vaistų poveikis kepenims skiriasi, taip pat daug lemia, kaip jie vartojami. Skirdami pacientams vaistų gydytojai turi pasverti jų naudą ir galimą žalą. Tai turime padaryti ir mes patys, naudodami nereceptinius vaistus.
Skiepytis ir saugotis infekcijų. Nuo hepatitų A ir B galima apsisaugoti pasiskiepijus. Lietuvoje visi kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo hepatito B. Suaugusiems, kurie nebuvo paskiepyti vaikystėje, taip pat verta pasinaudoti šia galimybe, ypač priklausantiems rizikos grupei.
Neužmirškite ir saugaus elgesio taisyklių, darantis tatuiruotes, veriantis auskarus ir atliekant kitas panašias procedūras reikia įsitikinti, kad įrankiai tinkamai sterilizuoti, vengti nesaugių lytinių santykių, nesidalinti asmens higienos priemonėmis, keliaujant po šalis, kuriose paplitusi hepatito infekcija nevalgyti termiškai neapdorotų produktų ir negerti nevirinto vandens.
