Aktualu ir naudinga Nepageidaujami įnamiai, kurių geriau atsikratyti – dulkių erkutės
Namų dulkių erkutėmis vadinami mikroskopiniai voragyviai (0,25–0,30 milimetro dydžio), plika akimi nematomi, nesikandžioja, tačiau nėra draugiški žmogui. Įsikūrę patalynėje, kilimuose, užuolaidose, minkštuose balduose, žaisluose, knygose jie gali pridaryti daug žalos. Šie įnamiai, apie kurių egzistavimą mus supančioje aplinkoje dažnai net neįtariame, gali sukelti alerginę slogą, alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą, šių ligų, taip pat atopinio dermatito, egzemos paūmėjimą.
Klesti šilumoje ir drėgmėje
Dulkių erkutes pamatę per mikroskopą ko gero išsigąstume: labai jau nesimpatiškas tas vabaliukas plaukuotomis kojomis, gyvenantis namuose susikaupusiose dulkėse. Jį daugiau nei prieš pusę amžiaus atrado olandų mokslininkai, tyrinėdami dulkes, paimtas iš sergančios astma moters namų Vokietijoje. Tai, kad būtent dulkės išprovokuoja šios ligos simptomus, gydytojai įtarė jau daugiau nei prieš tris šimtmečius, tačiau kol išsiaiškinta, koks mechanizmas čia veikia, užtruko.
Pasaulyje egzistuoja apie 100 dulkių erkių rūšių, Lietuvoje aptinkama apie 49, dažniausiai sutinkamos kelios iš jų. 75 proc. santykinė drėgmė ir 20–25 laipsnių temperatūra – itin palankios sąlygos dulkių erkėms daugintis, todėl jos ypač sparčiai vystosi vasarą. Minta žmogaus odos viršutinio sluoksnio epidermio dalelėmis, mikroskopinių grybų sporomis, taip pat įvairiomis aplinkos ore gyvenančioms bakterijomis, augalų žiedadulkėmis.
Įkvėpus oro, užteršto dulkių erkėmis, kai kurių žmonių imuninė sistema, palaikiusi jų šalinimo produktų sudėtyje esančius baltymus pavojingais sveikatai įsibrovėliais, sureaguoja ir organizmas pradeda gaminti antikūnus, pasirengusius su jais kovoti. Toks perdėtas imuninis atsakas sukelia alergijos simptomus, kurie gali būti labai įvairūs. Ilgainiui įsijautrinimas šiam alergenui gali stiprėti, būklė blogėti, atsiranda pavojingų komplikacijų.
Vienas dažniausių alergenų
Dulkių erkučių sukeliamos alergijos simptomai gali būti švelnūs, tačiau kai kuriems asmenims jie pasireiškia ypač stipriai. Dažniausiai užgula nosį, ji be perstojo varva, ją pradeda niežėti, ima čiaudulys. Gali parausti, patinti ir ašaroti akys, pasitaiko, kai sudirgsta oda – atsiranda bėrimų, paraudimų. Sunkesniais atvejais juntamas spaudimas sinusų zonoje, gerklė būna tarsi išdraskyta, vargina sausas, įkyrus kosulys. Tai sutrikdo miegą, darbingumą.
Ypač prastai jaučiasi sergantieji bronchine astma. Jiems alergizuojantis dulkių erkučių poveikis gali pasireikšti ligos paūmėjimu – krūtinės skausmu, spaudimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu, oro trūkumu. Šiems pacientams gali prasidėti ir sunkus astmos priepuolis, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali netgi baigtis mirtimi. Jei nepadeda bronchus plečiantys vaistai, taip pat pajutus anafilaksinio šoko požymius būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Namų dulkių erkėms alergiški nuo 5 iki 30 proc. pasaulio gyventojų. Apie 70 proc. sergančiųjų bronchine astma alergiški būtent dulkių erkėms, astma suserga daugiau nei pusė joms alergiškų vaikų. Sergamumas alergine sloga taip pat auga, ypač 5–19 metų amžiaus grupėje, vienas iš dažniausių jos sukėlėjų yra dulkių erkės. Nustatyta, kad vaikai dažniausiai įsijautrina dulkių erkėms ikimokykliniame amžiuje.
Kaip sugauti kaltininką?
Patvirtinti, kad dėl alergijos simptomų kaltos dulkių erkės, gali tik gydytojas alergologas ar imunologas, atlikęs tyrimus. Įtarti šią priežastį galima jiems paūmėjus namų aplinkoje, ypač miegant ar tvarkantis. Net jei jūsų namai švarūs, nuolatos valomi, miegamąjame gali prisiveisti gausybė dulkių erkių, nes mėgstamiausia jų vieta – patalynė ir lovos čiužiniai. Negelbsti nei dažnas jų skalbimas, sausas valymas.
Tokiais atvejais gali būti atliekami specialūs alergologiniai kraujo arba kitų kūno skysčių, pavyzdžiui, nosies sekreto, tyrimai. Labai paprastas, neinvazinis, bet informatyvus yra odos dūrio testas. Atliekant šį tyrimą ant odos užlašinama alergeno ir įduriama specialia adatėle, o, praėjus 15–30 minučių, stebima odos reakcija – ar ji toje vietoje neparausta, nepatinsta, neniežti, nesusidaro pūslelė.
Kitas dažnai atliekamas tyrimas – vadinamas odos lopo testas – kai ant odos priklijuojamas pleistras su nedideliu kiekiu alergizuojančios medžiagos, šiuo atveju skirtingų rūšių labiausiai paplitusių namų dulkių erkučių dalelėmis, ir po tam tikro laiko žiūrima, ar toje vietoje neatsiranda bėrimų, niežtinčių, paraudusių, šerpetojančių dėmių. Tiesa, jis ilgiau trunka, reakcija vertinama po 48 ir pakartotinai po 72 valandų.
Gydymo gali neužtekti
Efektyviausias alergijos namų dulkių erkėms gydymo būdas – specifinė imunoterapija. Tai poliežuvinis arba poodinis gydymas namų dulkių erkių alergenu, kai paciento organizmas palaipsniui prie jo pratinamas. Sušvelninti simptomus, palengvinti būklę padeda ir geriamieji vaistai nuo alergijos. Alerginę slogą, sukeltą dulkių erkių, galima gydyti specialiais nosies lašais, purškalais, sudirgusią odą – tepalais.
Kartu reikia pasirūpinti, kad gyvenamojoje aplinkoje dulkių erkės nesiveistų.
Norint išvengti jų kaimynystės verčiau nekloti lovos, ypač nerekomenduojama po miego sudrėkusios nuo prakaito patalynės dėti į sandarias dėžes ar spintas. Geriau leisti jai išdžiūti natūraliai, ant lovos, pravėrus langus ar išnešti į gryną orą. Žiemą naudinga patalynę palaikyti šaltyje, tiesa, dulkių erkutės žūsta tik žemesnėje nei 18 laipsnių šalčio temperatūroje, o vasarą – ant saulės palaikius 6 valandas.
Dalis šių parazitų žūsta lyginant, bet karštis neprasiskverbia į visus audinio sluoksnius, todėl šis metodas nėra labai efektyvus. Galima įsigyti specialius erkių alergenų nepraleidžiančius patalynės, čiužinių užvalkalus. Gelbsti ir siurbliai su specialiais filtrais, sulaikančiais šį alergeną, patalpų oro valymas. Gera priemonė – dulkių erkučių buveines apdoroti garais, pavyzdžiui, buitiniais garintuvais. Taip galima valyti užuolaidas, minkštuosius baldus, kilimus.
Praktiniai patarimai
-
Patalynę, taip pat ir lovatieses, būtina skalbti kartą per savaitę.
-
Kuo dažniau skalbkite ar valykite sausai antklodes, pagalves. Venkite pagamintų iš pūkų, plunksnų, nes jose labiau linkusios kauptis dulkės, palyginti su sintetiniais.
-
Įsigykite užvalkalus pagalvėms ir antklodėms su užtrauktukais.
-
Rinkitės patalynę, pasiūtą iš kuo tankesnio audinio.
-
Jeigu patalpose drėgna, imkitės priemonių drėgmei sumažinti.
-
Pirkite tik tokius minkštus žaislus, kuriuos galima skalbti, ir tai darykite kuo dažniau.
-
Kruopščiai valykite dulkes nuo visų paviršių: minkštuosius baldus nusiurbkite, nuo korpusinių nubraukite jas su drėgnu skuduru, valykite drėgnai ir sienas, taip pat grindis.
-
Atsisakykite kiliminių dangų, o kilimus reguliariai siurbkite, nepirkite ilgo plauko kilimų.
-
Nekaupkite daiktų, ant kurių susikaupia dulkės, pavyzdžiui, knygų, žurnalų, suvenyrų. Nelaikykite jų atvirose lentynose.
-
Dar viena mėgstama namų dulkių erkių vieta – naminių gyvūnų guoliai, todėl juos taip pat reikia dažnai valyti, plauti, vėdinti.
-
Mažiau laiko stenkitės leisti uždarose patalpose, daugiau būkite gryname ore.
