Aktualu ir naudinga Norovirusas – vienas nemaloniausių ir įkyriausių patogenų
Aut. Teodora Vaitkutė
Kasmet Lietuvoje apie 1 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų, parklupdo norovirusas. Iš kitų žarnyno infekcijų norovirusinė infekcija išsiskiria tuo, kad sukelia vėmimą ir dažniausiai užklumpa šaltuoju metų laiku. Todėl dar yra vadinama žiemos vėmimo liga. Norovirusas plinta labai greitai. Nors tai nėra labai sunki liga, gali labai varginti ir greitai išsekinti organizmą, dėl to kai kuriems sergantiesiems, ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms tenka gydytis ligoninėje.
Kokie noroviruso požymiai?
Norovirusai priklauso Caliciviridae virusų šeimai. Paprastai pirmasis norovirusinės infekcijos požymis, atsirandantis po 12–48 valandų nuo užsikrėtimo, yra pykinimas. Neilgai trukus prasideda ūmus vėmimas, kuris su pertraukomis tęsiasi visą dieną. Gali skaudėti ir raižyti pilvą, prasidėti vandeningas viduriavimas. Apima silpnumas, mieguistumas. Kai kuriems pacientams šiek tiek pakyla temperatūra, krečia šaltis. Kartu gali atsirasti galvos skausmas, mausti visą kūną, panašiai kaip sergant gripu.
Šių simptomų visuma vadinama gastroenteritu – skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimu. Būtent norovirusai dažniausiai ir sukelia šią ligą. Vidutiniškai pacientas serga 12–72 val. Mažiems vaikams ir senyviems asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4–6 dienas. Apie 10 proc. susirgusiųjų, kurie praranda daug skysčių ir kuriems sutrinka elektrolitų pusiausvyra, hospitalizuojami, jei be medikų pagalbos elektrolitų pusiausvyros atstatyti nepavyksta. Mirties atvejai dėl norovirusinės infekcijos labai reti. Norovirusas dažnai susargdina 0–3 m. amžiaus vaikus.
Labai svarbu žinoti, kad dehidratacija pasireiškia odos ir gleivinių sausumu, galvos svaigimu, sausu liežuviu su baltu apnašu, stipriu troškuliu, pagreitėjusiu širdies plakimo dažniu, sumažėjusiu šlapimo kiekiu. Tokia būsena yra ypač pavojinga vaikams, nes jų kūno masė ir skysčių kiekis organizme ir taip yra nedideli, tad keletą kartą išvėmus ar suviduriavus, skysčių balansas organizme greitai sutrinka. Negydoma dehidratacija gali sukelti traukulius ar komą.
Kaip gydyti?
Specifinio norovirusų sukelto gastroenterito gydymo nėra. Svarbiausia, kad organizmo neištiktų dehidratacija, tačiau užtikrinti, kad skysčių nepritrūks nuolat vemiant ir dar viduriuojant – nėra taip paprasta. Skysčius gerti rekomenduojama labai nedideliais kiekiais, geriausia visą laiką po kelis gurkšnius, kad nesupykintų. Reikėtų gerti ne tik paprasto vandens, bet ir sūdyto, saldinto, pavyzdžiui, mineralinio vandens, sultinio, sulčių, arbatos, kad būtų atkurta elektrolitų pusiausvyra.
Tiems, kuriuos pagavo norovirusas, nepatartina badauti, tačiau ir per prievartą valgyti nereikia. Atkreipkite dėmesį, kad maistas sergant šia liga turi būti lengvai virškinamas, su daug angliavandenių – tinkami produktai yra skrudinta duona arba džiūvėsėliai, sriubos, kruopos, makaronai, ryžiai, virtos bulvės ir morkos, bananai, virta vištiena be odos. Verčiau vengti pieno produktų, riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio, labai saldaus, aštraus maisto. Šios dietos reikėtų laikytis tol, kol praeis visi simptomai.
Asmenims, kuriuos susargdino į organizmą patekęs norovirusas, padeda elektrolitų tirpalai, milteliai geriamajam tirpalui, kurie skirti skysčių bei elektrolitų balansui atstatyti. Jų sudėtyje yra gliukozės, druskos, įvairų mineralinių medžiagų, kurių dažniausiai pritrūksta ilgai vemiant ar viduriuojant ir nepakankamai geriant. Sunkiais atvejais gydytojai gali skirti ir medikamentinį gydymą vėmimą arba viduriavimą slopinančiais vaistais. Prireikus gali būti išrašoma ir slopinančių žarnų judrumą, pilvo spazmus mažinančių preparatų.
Kas labiau rizikuoja užsikrėsti?
Kai kuriems žmonėms norovirusas grasina labiau nei kitiems. Asmenys, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, infekuoti žmogaus imunodeficito virusu, rizikuoja labiau. Sunkiau apsisaugoti nuo šios virusinės infekcijos tiems, kurie gyvena kartu su sergančiuoju, lanko tą pačią ugdymo įstaigą. Norovirusas greitai plinta viešbučiuose, kruiziniuose laivuose ir panašiose vietose, kur didelė žmonių koncentracija, taip pat pusiau uždarose įstaigose – slaugos namuose, ligoninėse.
Dažniausiai norovirusas plinta tiesiai nuo nešvarių rankų žmogaus žmogui sąlyčio metu, per maistą ar vandenį, užterštus daiktus. Tačiau infekcija gali plisti ir su oro lašeliais, jeigu vemiantis, viduriuojantis ligonis ar jį slaugantieji nesilaiko higienos reikalavimų. Be to, norovirusų patogeniškumas labai didelis, o užkrečiamoji dozė palyginti maža, tam tereikia vos iki 100 viruso dalelių. Todėl tikimybė jais užsikrėsti net ir labai kruopščiai saugantis pakankamai didelė.
Apie trečdalis norovirusinių infekcijų atvejų gali būti besimptomės formos. Besimptome liga sergantys asmenys virusus į aplinką išskiria mažesniais kiekiais bet visgi ir nuo jų įmanoma užsikrėsti. Persirgus norovirusine infekcija įgyjamas trumpalaikis imunitetas, nuo pusmečio iki poros metų, tačiau tik tam tikrai viruso padermei, apsaugos nuo kitų virusų grupių tai neužtikrina. Dėl virusų įvairovės, tas pats asmuo per visą gyvenimą gali sirgti ne vieną kartą.
Ar įmanoma apsisaugoti?
Norovirusas yra atsparus aplinkos veiksnių poveikiui, detergentams, taip pat šalčiui, norovirusai išlieka gyvybingi kaitinant iki 60 ºC temperatūros, neišdžiūva, ilgai išgyvena rūgščioje terpėje. Jų užkrečiamumo laikotarpis, kai sergantis žmogus pradeda išskirti virusus ir gali užkrėsti kitą asmenį, gali trukti 48–72 val. pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2 sav. po pasveikimo. Šie faktai liudija, kad apsisaugoti įmanoma, bet tam prireiks specialių apsaugos priemonių.
Vakcinos nuo norovirusinės infekcijos nėra, todėl svarbiausia profilaktikos priemonė yra tinkama higiena. Kuo dažniau bus plaunamos rankos, tuo mažesnė rizika užsikrėsti. Jeigu susirgo šeimos narys, norint apsisaugoti reikės dezinfekuoti ir paviršius namuose, ypač dažnai dezinfekuoti tualetą, vonios kambarį. Ligonis turi būti izoliuotas atskirame kambaryje, naudoti atskirą rankšluostį, patalynę, indus. Šie daiktai laikomi ir tvarkomi atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų daiktų.
Ligonio kambarys ir bendro naudojimo patalpos turi būti valomos drėgnu būdu 2 kartus per dieną, dažnai vėdinamos. Naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės. Patalynė skalbiama karštesniame nei 60 ºC temperatūros vandenyje. Ligonio daiktai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, skalaujami karštu vandeniu. Paviršių valymas, dezinfekcija būtina ir vaikų ugdymo, socialinės globos įstaigose, ligoninėse.
Įdomūs faktai
Norovirusai pirmą kartą aptikti 1929 m., kai vienas pediatras aprašė žiemos vėmimo atvejį. Tačiau tik 1990 m. mokslininkai pradėjo išsamesnius šių virusų tyrimus, kurių metu nustatė, kad norovirusų grupėje yra daugiau nei 150 viruso rūšių, visi jie sukelia panašius simptomus.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl simptomų, vaistinių preparatų vartojimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
