Aktualu ir naudinga Mokytis efektyviau galima išmokti, tai lemia ne tik gabumai
Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, tenka iš naujo įprasti susikoncentruoti ir susikaupti, įsiminti daug informacijos. Daugelis moksleivių ir studentų susiduria su sunkumais, ypač, kai vienu metu tenka gilintis į skirtingas sritis, dalykus, ruoštis jų atsiskaitymams. Kai kurie net ir viską palikę kone paskutinei dienai prieš egzaminą ar testą sugeba jį išlaikyti visai gerai, bet yra ir tokių, kurie mokymuisi skiria daug laiko, įdeda nemažai pastangų, tačiau rezultatais pasigirti negali. Nuo ko tai priklauso ir ar įmanoma išmokti mokytis efektyviau? Maisto papildai atminčiai ir smegenų veiklai
Gera atmintis ne paveldima, o išlavinama
Mokantis svarbų vaidmenį atlieka atmintis. Nors egzistuoja sąvoka fenomenali atmintis, iš tiesų tokie žmonės dažniausiai pasižymi ypatingu gebėjimu įsiminti tik tam tikros rūšies informaciją, pavyzdžiui, faktus, skaičius ir pan. Tuo tarpu kitose srityse ar situacijose jų atmintis niekuo neišsiskiria. Pasak mokslininkų, atmintį išlavinti galime kiekvienas, nepriklausomai nuo įgimtų savybių. Tam reikia ją treniruoti, o paprasčiau tariant – gaunamą informaciją išmokti struktūrizuoti ir išsaugoti. Ją tam tikru būdu sudėliojus atmintyje, vėliau – lengviau atgaminti.
Visos atminties lavinimo metodikos remiasi skirtingomis informacijos kaupimo, apdorojimo ir saugojimo technikomis, o jų yra įvairių. Viena iš jų – susieti gaunamą informaciją ar faktus su asmenines emocijas keliančiais objektais (spalvomis, vardais ar pan.), todėl po kurio laiko ją būna lengviau prisiminti. Kai kuriems tai pavyksta be didelio vargo, o kitiems – reikia specialiai mokytis. Tai priklauso visai ne nuo geros atminties paveldėjimo, nes tokia tiesiog neegzistuoja, daugiau įtakos turi vaikystėje ir vėliau susiformavę tam tikri informacijos apdorojimo įgūdžiai.
Viena iš technikų siūlo sudėtingą informaciją suskaidyti, pavyzdžiui, norint įsiminti ilgus telefono numerius, kodus ar pan., juos patartina padalinti į mažesnius segmentus. Dešimties ar dvylikos skaitmenų išsaugoti atmintyje greičiausiai nepavyks, bet suskirsčius juos į tris ar keturias dalis problemų neturėtų kilti. Kitas populiarus būdas yra sukurti vizualines asociacijas, susijusias su tam tikra informacija. Skaičius, faktus ar kitus duomenis susieti su tam tikru vaizdu, geriausia – kokiu nors nestandartiniu. Prisiminę jį po kurio laiko, prisiminsite ir tą informaciją.
Mažiausiai efektyvu – skaityti daug kartų
Mokymosi ekspertų nuomonė vieninga: mažiausiai efektyvus mokymosi būdas yra daug kartų skaityti vadovėlį ar kitą mokomąją medžiagą. Beje, jeigu vis dėl to skaitote, tyrimai atskleidė, kad žymiai geriau prisimenama tada, kai skaitoma ne elektroninio įrenginio ekrane, o kai informacija yra atspausdinta ant popieriaus. Skaitydami vadovėlį ar užrašus nesistenkite pasibraukti ar pažymėti svarbiausių vietų, nustatyta, kad tai geriau įsiminti nepadeda. Manoma, kad pakanka perskaityti medžiagą vieną kartą, o vėliau reikia pereiti prie kitų mokymosi metodų.
Geriausia perskaičius visą informaciją ar jos dalį suformuluoti sau ta tema klausimus ir pasistengti į juos atsakyti. Jeigu nežinote atsakymo, be reikalo nešvaistykite laiko ir pernelyg ilgai negalvokite, pasižiūrėkite vadovėlyje ar konspektuose. Galima tai daryti pasitelkus atminties (mokymosi) korteles, ant vienos jų pusės reikėtų užrašyti klausimą, ant kitos – atsakymą arba iškart pabandyti atlikti testą, sudarytą tai informacijos, kurso daliai, kurią tuo metu mokotės. Nesvarbu, ar jame padarysite daug klaidų, ar mažai, tai padeda geriau įsiminti.
Labai geras metodas – tai, ką išmokote, atpasakoti kitiems, bendramoksliams, draugams ar šeimos nariams, kurie turi laiko jus išklausyti. Tai galima daryti ir telefonu arba nuotoliniu būdu. Arba tiesiog įsivaizduoti, kad pasakojate, aiškinate kokiai nors auditorijai, nors esate vienas. Atlikti tyrimai atskleidė, kad tariamas kitų mokymas padeda ne tik įsiminti, bet ir žymiai geriau suprasti, ką mokotės. Atkreipkite dėmesį, kad jį galima naudoti visuose mokymosi etapuose, ne tik tada, kai jaučiatės jau gerai išmokę ar įsisavinę studijuojamą informaciją.
Susidarykite detalų planą ir darykite pertraukas
Planavimas turėtų prasidėti nuo to, kad tą pačią dieną, kai gaunate kokią nors užduotį ar sužinote apie būsimą atsiskaitymą, pasižymite tai specialiame kalendoriuje. Tada reikėtų įvertinti, kokį bendrą informacijos kiekį iki to laiko reikės įsisavinti, kokio sudėtingumo ir pagal tai susidaryti mokymosi planą, numatant, kokiomis dienomis ir kiek tam skirsite laiko. Toks pasiruošimas leis išvengti persimokymo, kuris gresia, kai per trumpą laiko tarpą reikia įsisavinti labai daug, o matant, kad nesuspėji, apima panika ir atmintis iš viso užsiblokuoja.
Pravers ir dienos planas. Tai reiškia, kad pasimokius tam tikrą laiko tarpą, reikia daryti trumpas pertraukėles, jų metu nukreipiant dėmesį į dalykus, nesusijusius su tuo, ką mokotės, ir taip priverčiant pavargusias nuo mokymosi smegenų dalis ilsėtis, o įdarbinti kitas. Paprastai rekomenduojama laikytis 25 ir 5 minučių arba 30 ir 10 minučių intervalo. Planuojant reikėtų atsižvelgti į ekspertų patarimą kaitalioti dalykus, kuriuos mokotės, pavyzdžiui, lietuvių kalbą ir matematiką. Pernelyg ilgai susikoncentravus ties vienu, mokymasis taps nebe toks efektyvus.
Suplanuokite laiką kartojimuisi. Tyrimai rodo, kad per dvi savaites, jeigu nepasikartojote to, ką išmokote, galite užmiršti net 80 proc. informacijos. Kuo anksčiau pasikartosite, tuo geriau įsidėmėsite ir ilgiau atsiminsite. Manoma, kad geriausia mokytis tam tikru metu, tam tikromis savaitės dienomis, valandomis, nes smegenys po kurio laiko atpažįsta grafiką ir yra imlesnės informacijai. Yra keletas tyrimų, kurie patvirtina, kad prieš miegą verta pasikartoti faktinę informaciją – naujus žodžius, istorines datas, terminus, nes tai padarius jie įsimenami geriau.
Pakankamai miego, tinkama mityba ir sportas
Mokymuisi taip pat įtakos turi ir iš pirmo žvilgsnio tiesiogiai su juo nesusiję faktoriai: mityba, miegas ir fizinis aktyvumas. Ypač kokybiškas ir reguliarus miegas, nes jo metu smegenys apdoroja informaciją, atsinaujina atmintis. Miego kokybę labiausiai lemia gilaus miego fazė, todėl svarbu, kad ji truktų pakankamai ilgai. Dėl to reikia vengti prieš miegą naudotis elektroniniais prietaisais – žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus, lindėti socialiniuose tinkluose. Jie gilaus miego fazę sutrumpina ir ji pasiekiama vėliau.
Miegant tai, ką sužinome dieną, mūsų smegenyse integruojama į atmintį, kitaip tariant – joje išsaugoma. Išsaugoma tik tai, kas svarbiausia, o kas nereikalinga – pašalinama. Tokiu būnu atsilaisvina vietos naujai informacijai. Dieną mes esame paskendę dideliame jos sraute, todėl nauja išsaugoma tik trumpalaikėje atmintyje, o, kai užmiegame, smegenys turi laiko peržiūrėti ją ir atrinktą informaciją ,,užrakinti“ ilgalaikėje atmintyje. To nepadarius jos bus perkrautos ir net ilgai sėdint prie vadovėlių ar užrašų įsiminti, ką perskaitėme, bus sunkiau.
Prieš mokantis ar mokymosi metu reikėtų daryti pertraukėles ir jų metu pasportuoti. Nustatyta, kad tuo metu smegenys aprūpinamos gausesniu deguonies ir maisto medžiagų kiekiu. Dėl to pasportavus jaučiamės žvalesni, pagerėja naujų žinių įsisavinimas. Nustatyta, kad pilnavertė mityba palaiko smegenų aktyvumą, dėmesio koncentraciją. Pavyzdžiui, organizmui labai naudingi maisto produktai, kuriuose gausu omega-3 rūgščių – riebi žuvis, jūrų gėrybės, augaliniai aliejai. Svarbu gauti ir pakankamai vitaminų. Itin svarbūs B grupės vitaminai, vitaminas D, taip pat mineralai, ypač geležis, selenas, cinkas.
