Mano vaistinėMėlynosios šviesos užliūliuoti neriame į priklausomybę?
Suaugusieji, žvelgdami į ekranus – telefonų, kompiuterių, televizorių – kasdien praleidžia vidutiniškai po 6,4 val., o paaugliai net 7,5 val. Vien tik mobilusis telefonas, kurį atrakiname maždaug 80 kartų per dieną ir dažnai be jokio reikalo, iš mūsų atima apie mėnesį-pusantro per metus. Tiesioginės žalos sveikatai šie įpročiai nedaro, tačiau neigiamai veikia psichologinę būseną, ypač vaikų ir paauglių. Kuo daugiau laiko jie skiria šiems prietaisams, tuo didesnė nerimo, depresijos, miego ir emocinių sutrikimų rizika ilgalaikėje perspektyvoje. Maisto papildai nervų sistemai.
Jaučiasi vis labiau vieniši
Dar prieš kelerius metus vienareikšmiškai teigta, kad besaikis išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir kitų prietaisų su ekranais naudojimas mums kažkada stipriai atsirūgs. Būta prielaidų, kad jie kenkia smegenų veiklai, gali sukelti įvairius psichikos sutrikimus, prisideda prie nutukimo, kitų su tuo susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių, diabeto, net onkologinių. Šiandien mokslininkai vengia griežtų apibendrinimų, nes tyrimais jų patvirtinti nepavyko ar pavyko tik iš dalies.
Vis dėl to akivaizdu, kad didėjanti priklausomybė nuo melsvai švytinčių ekranų daro įtaką bendravimui, emocinei savijautai, ir dar nežinia, kaip tai mums atsilieps ateityje. Z arba skaitmeninė karta (gimusieji 1995 metais ir vėliau), užaugusi su skaitmeninėmis technologijomis, su išmaniaisiais prietaisais nesiskiria net 10 valandų per dieną, atskleidė neseniai paskelbta San Diego universiteto studija.
Tyrėjų akiratyje atsidūrė 13-18 metų paaugliai ir jaunuoliai. Nustatyta, kad šioje amžiaus grupėje nuo 2011 metų, kai išmaniuosius telefonus turėjo 23 proc. iš jų, iki praėjusių, kai juos turi jau beveik 95 proc. , ženkliai išaugo vienišumo, liūdesio, depresijos lygis. Taip pat išryškėjo, kad jaunimas daug daugiau laiko praleidžia prie skaitmeninių prietaisų ekranų, nei su bendraamžiais, tai trikdo ir jų miegą.
Pasikeitė ir jų kasdieniai įpročiai: rečiau einama į vakarėlius, pasimatymus, susitikimus su draugais. Deja, virtualus bendravimas socialiniuose tinkluose neatstoja gyvo, kuris apsaugo nuo vienišumo, vieno iš depresijos rizikos veiksnių. Pastebėta, kad sutrumpėjus prie ekranų praleidžiamam laikui ir jį praleidžiant su artimaisiais ar užsiimant kokia nors kita veikla, savijauta pagerėja.
Psichikos sveikatos specialistai akcentuoja, kad ne tik daugelis paauglių, jaunuolių, bet ir suaugusiųjų pernelyg daug laiko leidžia su telefonu, televizorium, kompiuteriu to net nepastebėdami. Jei pastebėtų, gal ir vaikus paragintų kažką įdomesnio nuveikti, ir patys prisijungtų. Patariama pabandyti susiskaičiuoti, kiek valandų per dieną skiri šiems prietaisams. Rezultatai, kurie dažnai šokiruoja, tikėtina, padėtų keisti įpročius.
Sutrinka emocinis suvokimas
Psichologai šiandieninius vaikus, nuo kūdikystės augančius ekranų apsuptyje, vadina jūrų kiaulytėmis, dalyvaujančiomis eksperimente, kurio rezultatus pamatysime dar negreitai. Ir labai tikėtina, kad jie nepradžiugins, teigia Norvegijos Mokslo ir technologijų universiteto Psichologijos fakulteto mokslininkai, atlikę išsamų, plačios apimties tyrimą, kuris užtruko beveik dešimtmetį.
Jie nustatė ryšį tarp laiko, kurį vaikai praleidžia žiūrėdami į skaitmeninių prietaisų ekranus, ir vieno iš svarbiausių socialinių įgūdžių, jų pačių ir kitų žmonių emocijų supratimo. Kai jo lygis žemas, iškyla adaptavimosi tam tikroje visuomenės grupėje, gebėjimo užmegzti draugystę sunkumų. Tai atskleisti padėjo testai ir tėvų apklausa, kiek laiko vaikai naudojosi kompiuteriais, telefonais, televizoriais.
Užfiksuota, kad mergaitės, kurios būdamos ketverių metų amžiaus daug laiko žiūrėjo televizorių, o berniukai ilgai žaidė kompiuterinius žaidimus, sulaukę šešerių sunkiau atpažino emocijas. Šešiamečiai, kurių kambariuose buvo televizorius, sulaukę aštuonerių emocijas dažniau vertino neteisingai. Šios amžaus grupės pasirinktos dėl to, kad emocinis suvokimas formuojasi tarp 4-6 metų.
Tyrimą apibendrinantys specialistai aiškina, kad ekranai tiesioginės neigiamos įtakos nedaro, tačiau kai daug laiko skiriama jiems, mažiau bendraujama tarpusavyje - su tėvais, broliais ir seserimis, kitais šeimos nariais. Tuo tarpu emocijas suprasti išmokstama per tiesioginį ryšį. Svarbu, kad tėvai su atžalomis dažniau kalbėtųsi apie tai, kokius jausmus jie patiria prie ekranų. Problema, kad šiuolaikiniai filmai ir reklamos atspindi labai ribotą emocijų spektrą.
Vaikus neigiamai veikia ir į ekranus sukišę nosis suaugusieji. Mokslininkai pateikia duomenis, kad net visai maži vaikai tėvams žiūrint į telefoną ar kompiuterį ima zirzti, nes pajunta, jog jų dėmesys nukrypo. Kai kurie ima svaidyti daiktus. Manoma, kad suaugę vaikai, kurių tėvai nuolat būdami su jais žvelgė į telefoną ar kompiuterį, gali įvairiose situacijose jausti didesnį netikrumą, sutrikimą, nerimą.
Gali išsiderinti miego ritmas
Prastas miegas – ne liga, bet mūsų savijautą veikia visapusiškai. Specialistai pataria bent porą valandų iki einant miegoti padėti į šalį telefonus, kompiuterius, nežiūrėti televizoriaus. Tai padės pagerinti miego kokybę, greičiau užmigti, neprabusti naktį. Tyrimai patvirtina, kad prieš miegą melsvai švytintys šių prietaisų ekranai išderina cirkadinį miego ritmą. Dėl to gali varginti nemiga, atsirasti miego sutrikimų.
Melsva šviesa, kurią skleidžia šių prietaisų ekranai dienos metu, mums padeda išlikti žvaliems, nes skatina sukaupti dėmesį, pagerina reakciją ir nuotaiką. Naktį mums to visai nereikia. Iki skaitmeninių prietaisų su ekranais invazijos gyvenome daugiau mažiau natūraliu gamtos ritmu, nors vakare ir užsidegdavome šviesas, jos nebuvo mėlynos, o televizoriaus tikrai nežiūrėdavome valandų valandas.
Mėlynos spalvos šviesa skatina mealatonino, hormono, kuris reguliuoja cirkadinį miego ritmą, išsiskyrimą. Sutrumpėja gilaus miego fazė, kuri vaidina svarbiausią vaidmenį apdorojant ir saugant informaciją atmintyje. Jam sutrikus miegame per mažai ir ne taip giliai, dėl to pabundame nepailsėję, prastos nuotaikos, tampa sunkiau susikaupti, įsiminti, jaučiamės ne tokie energingi, ne tokie darbingi.
Su geru miegu susijęs ir mūsų kūrybiškumas, vaizduotė. Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 90 proc. jo dalyvių, naudojusių skaitmeninius prietaisus su ekranais valandą prieš miegą, užmigo vėliau ir miegojo trumpiau, taip pat ne kartą nakties metu buvo prabudę dėl atėjusių žinučių arba skambučių (daugiau nei 40 proc.). Dėl to dienos metu jie jautė nuovargį, išsekimą.
Nepaisant to retas į miegamąjį nesineša mobiliojo telefono ar planšetės, maža to, prabudę viduryje nakties puolame žiūrėti, ar kas nors ko nors neparašė. Kai išgirsti, kad kai kurie žmonės mobilųjį telefoną per dieną atrakina 800 kartų, atrodo, kad tai nerealu. Bet tik tol, kol nepaskaičiuojame, kiek kartų tai darome patys. Psichologai ragina pasinaudoti specialiomis programėlėmis, kurios suskaičiuos prie ekranų praleistą laiką ir privers jį riboti, ironiška, bet šiandien tai aktualu ne tik vaikams.
Kaip nubrėžti sveiko proto ribą?
Riba tarp priklausomybės ir piktnaudžiavimo labai neryški. Kol nepamatome savęs iš šalies, dažnai net nesusimąstome apie savo elgesį. Eric Pickersgill, JAV fotografas, atliko socialinį eksperimentą – fotografavo žmones su mobiliaisiais telefonais įvairiose situacijose, o vėliau telefonus ištrynė iš nuotraukų. Rezultatas kelia juoką, o kartu atskleidžia, kokia yra realybė nubraukus iliuzijų šydą. Fotografijos įamžinti įvairūs momentai: pora, gulinti lovoje, šeima, sėdinti prie stalo, mama su vaikais ant sofos, mergina, įsitaisiusi vaikinui ant kelių, visi rimti, susitelkę tik kiekvienas į savo rankose laikomus telefonus, užuot bendravę tarpusavyje.
Tai įdomu:
Europos Sąjungoje pagal prie išmaniųjų prietaisų ekranų praleidžiamą ne darbo ir mokymosi metu laiką pirmauja belgai (3 val. 17min. per dieną), nedaug atsilieka graikai (3 val. 14 min.), mažiausiai laiko tam skiria italai - 2 val. 18 min.
Bendrai kasdien prisijungę prie interneto daugiausiai laiko praleidžia Filipinų gyventojai, vidutiniškai po 10 valandų, mažiausiai japonai, tik 3 val. 45 minutes. Jungtinės Karalystės gyventojai tam skiria apie 8 valandas, o JAV – 8,5 val. Nuo filipiniečių nedaug atsilieka Tailando gyventojai (9,1 val.)
Daugiausiai laiko naršoma internete pasitelkus išmaniuosius mobiliuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius.
