Peršalimas? Gripas? O gal tai koronavirusas?

Aut. Teodora Vaitkutė

Ir gripą, ir peršalimą sukelia virusai, todėl jų simptomai labai panašūs. Taip pat ir koronaviruso, bent jau ligos pradžioje ar lengvesniais atvejais. Kiekvienas suaugęs žmogus peršąla kelis kartus per metus, vaikai tris-keturis, tuo tarpu gripu sergame žymiai rečiau. Koronavirusu net ir pasiskiepiję galime susirgti taip pat ne kartą, tik antrąjį lengvesne forma. Deja, kiek kartų bebūtumėme sirgę minėtomis ligomis, atpažinti jų požymius būna keblu.

Vis dar tenka spėlioti

Lietuvoje kasmet registruojama apie 500 tūkst. susirgimo ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų ir gripu, atvejų. Vis daugiau žmonių skiepijosi nuo gripo bei pneumokokinės infekcijos. Pasak infektologų, šios vakcinos taip pat saugo nuo pavojingiausių koronaviruso komplikacijų.

Nemažai gyventojų daliai vis dar tenka spėlioti, ar jiems tik paprasčiausias peršalimas, ar už juos pavojingesnis gripas, o galbūt koronavirusas. Užsikrėtus koronavirusu, ypač jei buvo pasiskiepyta, specifinių požymių gali ir nepasireikšti, kai kurie perserga kaip eiline sloga. Vis dėlto, neteisingai įvertinus savo būklę, netinkamai gydantis ir laiku nesikreipus į gydymo įstaigą, gresia ne tik pavojingos komplikacijos, bet ir mirtis.

Sieja tokie patys simptomai

Peršalimo (taip dažniausiai vadinamos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos) ir gripo simptomai vienodi, tačiau jų pasireiškimas, intensyvumas skiriasi. Ir vienai ir kitai ligai būdinga pakilusi kūno temperatūra, galvos skausmas, užgulta nosis, sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys, gali varginti raumenų skausmai, bendras silpnumas, kai kuriuos krečia šaltis, drebulys, pykina, jie vemia, skundžiasi, kad skauda pilvą, „laužo kaulus“. Visi šie požymiai vienu metu pasireiškia retai. Koronavirusas irgi gali būti panašus į gripą, be temperatūros arba su karščiavimu, gerklės, galvos, krūtinės ir raumenų skausmu, sloga, kosuliu, uoslės praradimu.

Retesniais atvejais koronaviruso liga pasireiškia ir virškinimo sutrikimais, juos lydi galvos skausmas, uoslės netekimas, apetito praradimas, stiprus viduriavimas, vėmimas, jaučiamas ir gerklės, krūtinės skausmas. Nemaža dalis sergančiųjų skundžiasi neįprastai stipriu nuovargio pojūčiu, silpnumu, beveik visiškai nebegali valgyti, maistas atrodo beskonis. Be jau minėtų simptomų gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir septinis šokas.

Nesunku pastebėti skirtumus

Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į ligos pradžią, nes ji suteikia daug naudingos informacijos teisingam atpažinimui. Peršalimo, tiek sukelto virusų, tiek bakterijų atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui, dažniausiai pajuntame, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudėjame, galime pradėti kosėti. Temperatūra, jeigu pakyla, tai ne iš karto, būna žemesnė. Gripas prasideda staiga, be išankstinių įspėjimų, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais.

Skiriasi ir ligos eiga bei trukmė. Gripo atveju temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 laipsniai ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris – penkias dienas. Kartu ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šalčio krėtimą. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas, jis retas susirgus peršalimu, ir dažnas esant gripui. Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga labiau būdingi peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.

Pasižymi ypatinga klasta

Koronaviruso pradžia gali priminti tiek eilinį peršalimą, tiek gripą. Lengvesnės formos prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnė į gripą, staigiai šokteli temperatūra, iki 38–39 laipsnių, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingi šiai infekcijai simptomai pasireiškia po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos – tai skausmas krūtinės srityje, kosulio ir dusulio priepuoliai, nuovargis, apetito netekimas. Ilgai spėlioti, kuo susirgai netenka, diagnozė paaiškėja po paros, atlikus tyrimą.

Šios ligos eiga sunkiai nuspėjama. Vieniems ji gali baigtis vos po kelių dienų, be jokių pasekmių, kitiems tenka pragulėti lovoje kelias savaites ir su liekamaisiais reiškiniais kovoti dar kelis mėnesius. Kai kurie pradžioje jaučiasi vidutiniškai ar visai gerai, o paskui būklė staiga ima blogėti, prasideda sudėtingos komplikacijos.

Apsisaugoti gali padėti skiepai

Gripo komplikacijos žymiai pavojingesnės, nei peršalimo ligų. Tai ne tik plaučių uždegimas, kuris dažnai gresia ir netinkamai gydant peršalimą ar užsiimant savigyda, bet ir galvos smegenų bei jų dangalų uždegimas, širdies raumens uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas, virusinis žarnyno, akių uždegimas. Susirgus gripu neretai paūmėja ir lėtinės ligos, tiek kvėpavimo takų, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bet ir inkstų, širdies kraujagyslių, išauga infarkto ir insulto grėsmė. Gripu geriau neužsikrėsti ir sergant onkologinėmis ligomis.

Gera žinia, kad nuo jo apsaugo skiepai. Vakcinos kuriamos pagal mokslininkų prognozes, kurios numato, kokio tipo gripo virusai vyraus aplinkoje vieną ar kitą sezoną, todėl yra veiksmingos. Garantijos, kad pasiskiepiję nesusirgsime nėra, įtakos turi imunitetas, bendra sveikatos būklė, amžius, tačiau įrodyta, kad sezoninė vakcina gali apsaugoti nuo itin sunkių ligos formų, komplikacijų, kurių pasekmes galime jausti visą likusį gyvenimą ar mirties. Nustatyta, kad asmenims iki 65 metų vakcinos efektyvumas siekia 70–90 proc., vyresniems 30–40 proc.

Peršalimo rūšių yra labai daug

Nuo kitų virusų sukeltų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skiepų nėra. Jų rūšių yra daug ir kiekviena turi specifinių ypatumų. Dažnesnės yra ūmus faringitas ir tonzilitas, neretai jie painiojami su nosiaryklės uždegimu ar ūmiu peršalimu. Tai ryklės ir tonzilių uždegimas, jo metu nėra slogos ir kosulio. Jie gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės. Taip pat adenoiditas, nosiaryklės audinio uždegimas, labiau būdingas vaikams, jis paprastai pasireiškia sloga, knarkimu, sunkiu kvėpavimu pro nosį, kosuliu, karščiavimu.

Ūmus laringitas irgi dažnesnis vaikams. Taip vadinamas gerklų uždegimas, jo specifinis požymis yra balso užkimimas, lojimą primenantis kosulys, pasunkėjęs įkvėpimas. Vaikams iki trijų metų ir kūdikiams kvėpavimo sutrikimai gali būti pavojingi gyvybei laiku nesuteikus pagalbos. Ūmus epiglotitas – dar viena ūmi, bakterinė grėsminga viršutinių kvėpavimo takų liga, kurios metu dėl greito antgerklio ir aplinkinių audinių tinimo per pirmas 12 ligos valandų išsivysto sunki viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija. Ja serga ir vaikai, ir suaugusieji.

Covid vakcina | Mano Vaistinė

Vakcina – vienintelis išsigelbėjimas

Vakcina nuo koronaviruso padeda imuninei sistemai jį atpažinti ir sunaikinti, neleidžiant sukelti simptominės ligos, o jei susergama, apsaugo nuo sunkios ligos eigos bei mirties. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams. Šiuo metu Lietuvoje skiepijama trijų rūšių vakcinomis, kurių efektyvumas siekia 91-95 proc.

Svarbūs faktai

Kūdikiai ir vaikai Lietuvoje skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos, kuri yra bakterinė ir gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir anginą, meningitą, viduriniosios ausies uždegimą. Šia vakcina gali skiepytis ir suaugusieji, priklausantys rizikos grupėms.
Taip pat vaikai skiepijami nuo bakterijų sukeltos Haemophilus influenzae B infekcijos, kuri gresia antgerklio, plaučių uždegimais ir meningitu.
Tarp skiepų nuo koronaviruso ir gripo turėtų būti daroma mažiausiai dviejų savaičių pertrauka.
Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis. Be to, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Respiratoriai, apsauginės kaukės, skydeliai - viena iš priemonių, padedančių apsisaugoti nuo virusų.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite klausimų dėl tinkamų medicininių priemonių pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.

Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.