Mano vaistinėApie odą kitu kampu: gyvybiškai svarbus organas, pasižymintis unikaliomis savybėmis
Oda – didžiausias mūsų organas ir vienintelis, kuris yra ne kūno viduje, o išorėje. Suaugusio žmogaus oda sveria apie 3-4 kilogramus ir užima apie 1,5-2,5 kvadratinius metrus ploto. Kaip koks neperšlampamas, šalčio nepraleidžiantis, nuo perkaitimo, kenksmingų medžiagų ir bakterijų, vandens praradimo patikimai saugantis apsiaustas ji gaubia mūsų kūną. Šis gamtos sukurtas „drabužis“ toks praktiškas, patogus ir gerai pritaikytas, kad visiškai nevaržo mūsų judesių. Jį turime ypatingai saugoti nuo pažeidimų ir ligų, pasirūpinti kasdieniu puoselėjimu ir priežiūra, tinkamomis kūno priežiūros priemonėmis, tik tuomet oda gerai atliks visas savo funkcijas, kurios yra gyvybiškai svarbios.
Tiek daug visko tokiame mažame lopinėlyje
Ar žinojote, kad viename kvadratiniame odos centimetre yra maždaug 75 tūkst. odos ląstelių, apie 700 prakaito ir 15 riebalų liaukų, auga vidutiniškai 5 plaukai? Taip pat šiame nedideliame lopinėlyje rasime 400 cm nervinių skaidulų ir 100 cm kraujagyslių. Ir, žinoma, gausybę receptorių – net 200 skausmo, 12 šalčio ir po 2 šilumos bei slėgio. Jie leidžia odai pajusti menkiausią oro virptelėjimą, mažiausią temperatūros pokytį. Todėl šis mūsų unikalus organas pasižymi ypatingu jautrumu, kuriam neprilygsta joks žmogaus sukurtas prietaisas.
Kam dėkoti už švelnaus prisilietimo pojūtį?
Odos receptoriai skirtomi į penkis tipus. Rufinio kūneliai reaguoja į nuolatinį spaudimą. Kartu tai ir termoreceptorius, reaguojantis į šilumą. Pačinio kūneliai atsakingi už jautrumą vibracijoms ir spaudimui, Jų pagalba atskiriame lygius paviršius nuo šiurkščių. Krauzės kolbos termoreceptoriai atsakingi už šaltų aplinkos temperatūrų pajutimą. Meisnerio kūneliams turime būti dėkingi už švelnaus prisilietimo jutimą. Nocireceptoriai reaguoja į galimai žalingą dirgiklį, siųsdami impulsus į nugaros ir galvos smegenis, taip suvokiamas skausmo pojūtis.
Nuo ploniausios iki storiausios – 10 kartų
Vidutinis žmogaus odos storis, matuojant visus tris jos sluoksnius, siekia apie 1,5 mm. Kai kuriose vietose (vokų, lytinių organų) oda yra vos 0,4 mm storio, o kitose, pavyzdžiui, padų, kulnų, delnų – kone 10 kartų storesnė, apie 3-5 mm. Tai lemia funkcija, kurią atlieka kūno dalis, tose vietose, kur ji nuolatos trinama, spaudžiama yra storesnė ir atsparesnė fiziniam poveikiui, tai apsaugo nuo pažeidimų. Vyrų oda storesnė nei moterų. Vaikų oda itin elastinga dėl joje esančių elastinių skaidulų gausos, su amžiumi jų mažėja ir ši jos savybė silpnėja.
Aplinkui paliekame nematomą dulkių šleifą
Odą keičia ne tik gyvatės, bet ir žmonės. Epidermis, popieriaus storio išorinis odos sluoksnis, sudarytas iš nebegyvų odos ląstelių, atsinaujina kas 28 dienas. Suskaičiuota, kad kas minutę nuo jo atsiskiria ir nukrenta 30 – 40 tūkst. odos ląstelių, kurios pasklinda aplinkui mus – ten, kur gyvename, dirbame ir visur, kur tik būname. Kai kurių šaltinių duomenimis, jos sudaro pie milijardą tonų Žemės atmosferoje esančių dulkių ir apie 50 proc. namuose esančių dulkių. Per metus netenkame apie 4 kilogramų odos šių smulkių, plika akimi nematomų atplaišų pavidalu.
Svarbiausi mechanizmai slepiasi giliausiai
Po epidermiu esantis antrasis odos sluoksnis derma atsakingas už kolageno ir elastino, kurie odai suteikia formą, putlumą ir elastingumą, gamybą. Jame išsidėsčiusios kraujagyslės padeda reguliuoti kūno temperatūrą, kai karšta išsiplečia ir jomis priplūsta daugiau kraujo, kai šalta – susitraukia. Taip pat prakaito liaukos, išskiriančias prakaitą ir taip apsaugančios mus nuo perkaitimo, o kartu pašalinami kai kurie medžiagų apykaitos produktai. Čia įsikūrusi imuninių ląstelių armija atpažįsta įsibrovėlius – kenksmingas medžiagas ir organizmus, o tada stengiasi nuo jų apginti šeimininką.
Veikia kelios gyvybiškai svarbios laboratorijos
Dermoje išsiraizgęs nervinių skaidulų bei receptorių tinklas, kurio dėka mes galime jausti prisilietimą, temperatūrą, skausmą, išsidėsčiusios riebalinės liaukos, kurios rūpinasi odos drėkinimu. Čia kelių milimetrų gylyje įsitvirtinę ir plaukų svogūnėliai. Šiame odos sluoksnyje įrengtos dvi laboratorijos, pirmoji gamina pigmentą melaniną, saugantį odą nuo žalingo UV spindulių poveikio ir suteikiantį jai rusvą atspalvį. Antroji laboratorija odą veikiant saulei sintetina vitaminą D, labai svarbų sveikatai ir daugelio ligų profilaktikai.
Aprūpina pagalvėlėmis krentant ir kuro atsargomis
Galiausiai sudėtingą odos sandarą užbaigia poodis, jungiamojo audinio sluoksnis, pro kurį praeina kraujagyslės, nervai, o jo tarpai užpildyti riebalinėmis ląstelėmis. Čia susikaupę riebalai sukuria organizmui termostatines sąlygas. Be to, šie riebalai yra energetinių medžiagų sankaupa, ji dar vadinama kuro rezervu, tiems atvejams, jei pritrūktų maisto. Kartu jie atlieka pagalvėlių vaidmenį – saugo vidaus organus, kaulus, raumenis mums nugriuvus ar susimušus, puikiai amortizuoja, suminkština mechaninius smūgius, dėl to sumažėja sunkių traumų rizika.
Išduoda emocijas, kurias norėtųsi nuslėpti nuo kitų
Dar viena unikali odos savybė – ji gali būti mūsų emocijų atspindys. Paprastai veidas, o kai kuriems ir kaklas, pečiai, krūtinė nevalingai išrausta pasijutus nepatogiai, sumišus ar susigėdus, apėmus panikai, baimei. Tokiu momentu jaučiamės, tarsi kiekvienas galėtų pro odą pažvelgti į mūsų smegenis ir sužinoti, ką galvojame. Išskyrus tai, kad išduoda mūsų jausmus, jokios praktinės naudos ši funkcija neatneša, tačiau, kad ir kaip ji mums nepatinka, jos atsikratyti niekaip nepavyks. Tiesa, vieni žmonė rausta labiau ir dažniau, o kiti silpniau ir tik retkarčiais.
Milijardo mikroorganizmų bendruomenės namai
Įdomus faktas, kurį žino ne visi – žmogaus oda yra daugiau nei tūkstančio rūšių bakterijų, grybelių, erkučių, virusų ir kitų mikroorganizmų namai. Viename kvadratiniame centimetre jų yra iki milijardo. Vieni šios mikroskopinės bendruomenės, vadinamos mikrobiomu nariai, pavyzdžiui, gerosios bakterijos, naudingi mūsų odai, nes padeda gyti žaizdoms, mažina uždegimą, saugo ją nuo ligų, palengvina jų eigą. Tuo metu kai kurie kiti gali jas sukelti. Be to, odą kolonizuojantys mikroorganizmai nuolat sąveikauja su epidermio ląstelėmis ir daro teigiamą poveikį imunitetui.
Odos ląstelės gyvena pagal savo vidinį laikrodį
Moksliniai tyrimai atskleidžia naujų įdomybių, susijusių su oda. Vienas jų rodo, kad odos ląstelės turi sudėtingą vidinį laikrodį, susijusį su biologiniu mūsų organizmo laikrodžiu. Nakties metu odos ląstelės sparčiai dauginasi, kad artėjant dienai oda būtų gerai pasirengusi atlikri barjerinę funkciją – apsisaugoti nuo saulės žalingo poveikio ir pažeidimų. Nustatyta, kad dieną šios ląstelės įjungia mechanizmą, kuris suaktyvina genus, atsakingus už apsaugą nuo UV spindulių. Jei vėlai vakare valgome, odos laikrodis mano, kad yra vidurdienis, dėl to kitą dieną oda bus labiau pažeidžiama.
