Aktualu ir naudinga Vaikučiui dygsta dantys: skausmą ir diskomfortą įmanoma sumažinti
Aut. Teodora Vaitkutė
Juokaujama, kad kai kuriems vaikams dantys išdygsta per naktį, tėvai tiesiog vieną dieną pamato kažką baltuojant jų burnoje. Kitos šeimos su kūdikiu dantis augina kartu: kol jie pasirodo, visi namiškiai nemiega naktimis, vargsta dienomis. Nepadeda nei kramtukai, nei žaidimai, nei supimas. Pasitaiko, ir temperatūra pakyla, ir apetitas sumažėja, ir miegas sutrinka. Kol prasikala dantys, užtrunka beveik pusantrų metų, tad šis procesas gali tapti rimtu kantrybės išbandymu. Gera žinia: kuo vaikas didesnis, tuo lengviau išgyvena dantų dygimo sukeliamą diskomfortą.
Įtakos turi ir paveldimumas, ir ligos
Dantų užuomazgos žandikaulyje susiformuoja dar iki gimimo, o pirmieji dantys prasikala tarp 3 ir 10 mėnesių. Dažniausiai tai atsitinka kūdikiui sulaukus pusės metų. Retai, tačiau būna atvejų, kai ir metų amžiaus vaikas dar neturi nė vieno dantuko. Dar rečiau, vos vienam iš 2–3 tūkst. naujagimių nutinka, kad jis jau gimsta turėdamas vieną ar kelis dantis, dažniausiai apatinio žandikaulio kandžius. Jų šaknys paprastai būna silpnai įsitvirtinusios, todėl dar ligoninėje pašalinami, kad vaikas neužspringtų jiems patekus į kvėpavimo takus. Aptikus šį radinį patariama pasikonsultuoti su gydytojais genetikais, tai gali būti vienas retų ligų simptomų.
Požymiai, pranešantys, kad neilgai trukus pasirodys pirmasis dantukas yra dantenų paraudimas ir paburkimas, jautrumas, seilėtekis, skausmas, gali truputį pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas. Jie gali atsirasti ir prieš kelias savaites, ir prieš kelias dienas, išsilaikyti kelias dienas po to. Kartais, kai dygsta krūminiai dantys, galima pastebėti ir nedidelį balkšvą iškilimą toje vietoje, kur tuoj prasikals dantis. Tai nesunku suprasti iš vaikučio elgesio: norėdamas nuraminti nemalonius pojūčius, jis kišą į burną pirštus, graužia žaislus ir kitus daiktus. Kai tai negelbsti, būna irzlus, nuolatos zirzia ir verkia, neranda vietos nei dieną, nei naktį.
Tai, kada pradeda dygti dantys, kiek tai užtrunka ir kaip tuo metu jaučiasi kūdikis, priklauso ir nuo genetikos. Jeigu tėvai ar vienas iš jų kankinosi kūdikystėje ir vaikystėje kalantis pieninukams, labai tikėtina, kad taip atsitiks ir jų atžaloms. Jeigu jiems pirmasis dantis išdygo labai anksti ar labai vėlai, taip pat gali būti ir jų vaikams. Įtakos vėlyvam dantų dygimui gali turėti ir ligos. Pavyzdžiui, vitamino D trūkumo sukeltas rachitas, jeigu vaikas yra nusilpęs, nes dažnai serga virusinėmis, infekcinėmis ligomis, sutrikus medžiagų apykaitai, hormonų pusiausvyrai, esant choromosomų anomalijoms (kai nustatyta Dauno liga).
Pasirodo tam tikru laiku, tam tikra tvarka
Tėvai dažnai nerimauja, kad vaikas turi per mažai dantų pagal amžių, kad jie dygsta ne iš eilės. Ši taisyklė gali padėti išsklaidyti abejones: iš vaikelio amžiaus mėnesiais reikia atimti šešis ir gautas skaičius rodys, kiek jis tuo metu turi turėti dantukų. Tarkime, metų mažylis turėtų turėti šešis dantukus, pusantrų – 10, dviejų – 18. Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6–10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. viršutiniame žandikaulyje.
Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14–19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23–26 mėn. Viršutiniame žandikaulyje jis pasirodo sulaukus 25–33 mėn. Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, 2,5–3 metų amžiaus vaikas jau turi turėti visus pieninius dantis, kurių yra 20. Susiformuoja taip vadinamas pieninis sąkandis, jis išsilaiko iki šešerių metų, kai pradeda kristi pirmieji pieniniai dantys.
Jei trimečiui kelių ar daugiau pieninukų trūksta, rekomenduojama ilgai nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, siekiant išsiaiškinti priežastį. Tai pravartu padaryti ir pastebėjus, kad pieniniai dantys auga netaisyklingai. Vienas iš požymių, kurį gali pastebėti patys tėvai – neseniai išdygę dantukai gali pradėti gesti, taip atsitinka dėl to, kad esant netaisyklingam sąkandžiui jie svaime neapsivalo valgant. Net ir nustačius pieninio sąkandžio patologiją, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas, kol neišdygsta nuolatiniai dantys. Išskirtiniais atvejais reikia konsultuotis su gydytoju ortodontu, pas kurį nukreipia gydytojas odontologas.
Nedarykite klaidų, kurios gali pakenkti
Suaugusiems reikėtų atkreipti dėmesį, kad dantų dygimas – ne liga, todėl nereikia pulti į paniką net vaikui dėl to prasčiau jaučiantis, skubėti jo girdyti vaistais nuo karščiavimo ar skausmo net pakilus temperatūrai. Žinoma, kilus abejonių, geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kad su dantų dygimu nebūtų supainiota kokia nors kita liga. Panašūs yra burnos gleivinės uždegimo stomatito simptomai – vaikas neramus, jam skauda, gali atsisakyti valgyti, seilėtis. Pakilusi temperatūra, viduriavimas gali byloti ir apie bet kokią virusinę ar bakterinę infekciją. Tiesa, tokiu atveju karščiavimas dažniausiai būna didesnis.
Pirmiausiai išbandykite specialius guminius kramtukus, žiedo ar kitos formos, juos prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve, vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas. Tačiau jokiu būdu negalima šaldyti šaldymo kameroje, nes jis gali pažeisti dantenas. Vietoje jų tinka ir sužiedėjusi duona ar jos plutelė, baronkėlės, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti. Dantenas galima patrinti pirštu ar lengvai pamasažuoti šaukšteliu. Dar viena priemonė – duoti mažyliui pakramtyti vėsų sudrėkintą audinį. Jeigu jis graužia savo lovelės kraštą ar kokį žaisliuką, taip pat nieko blogo neatsitiks.
Kai vaikutis dėl dygstančių dantukų labai vargsta pats ir vargina namiškius, prastai valgo ir miega, būklę gali palengvinti specialūs vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai. Galima įsigyti ir geriamų nuskausminančių tirpalų, nes ne visi vaikai leidžiasi tepti skausmingas, jautrias dantenas. Dar viena alternatyva – homeopatiniai preparatai, aliejų mišiniai, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės tose vietose, tiek kuriomis yra dygstantys dantys. Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolės ir arbatos vaikams, tik be cukraus ar medaus. Negalima medumi tepti dantenų, nes tai paskatins ėduonies atsiradimą. Reikėtų duoti švelnų, nedirginantį maistą.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite klausimų dėl tinkamo priemonių pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
