Aktualu ir naudinga Neignoruokite sumušimų: mėlynės ir patinimas gali slėpti rimtesnius sužalojimus
Sumušimas dažniausiai nelaikomas rimta trauma, nes pažeidžiami tik minkštieji audiniai ir smulkiosios kraujagyslės. Sumušta vieta patinsta, jeigu trūksta kraujagyslės ir prasideda poodinis kraujavimas – pamėlsta, vargina skausmas, bet šie simptomai greitai praeina, netrukdo kasdienei veiklai, todėl esame linkę į juos nekreipti dėmesio. Tačiau kai smūgis labai stiprus, gali būti pažeisti ir vidaus organai ar kaulai. Jei nukentėjo galva, nugara arba pilvas, sužalojimai gali būti žymiai pavojingesni. Tokiais atvejais būtina kuo skubiau pasikonsultuoti su medikais, delsiant tai padaryti gręsia sunkios komplikacijos, o kartais gali kainuoti ir gyvybę.
Simptomai būna apgaulingi
Sumušimai paprastai atsiranda nukritus ant kieto paviršiaus ar atsitrenkus, susidūrus su kokiu nors objektu, daiktu. Jie gali būti poodiniai, kai pažeidžiamos po oda esančios smulkiosios kraujagyslės ir atsiranda mėlynės, nedidelis patinimas ar iškilimas. Labiausiai nuo sumušimų kenčia rankos ir kojos, nes jomis atsiremiame krisdami, taip pat alkūnės, keliai. Jeigu susimušėme galvą, gali iškilti ir gumbas. Poodinius sumušimus lydi nestiprus skausmas, kuris praeina per kelias dienas.
Retais atvejais poodiniai sumušimai gali būti pavojingi, jeigu jie užima didelį plotą ir smūgis pažeidžia ne tik smulkiąsias kraujagysles, bet ir venas arba arterijas. Tada gali prasidėti stiprus vidinis kraujavimas, kurio neįmanoma sustabdyti patiems. Tai kelia pavojų gyvybei, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tokio pobūdžio sumušimai atsiranda patyrus daugybines traumas, pavyzdžiui, automobilio avarijos ar kritimo iš didesnio aukščio metu, partrenkus transporto priemonei.
Atrodo, lyg būtų lūžęs kaulas
Raumenų sumušimas yra gilesnis nei poodinis ir žymiai skausmingesnis, todėl jį patyrusieji dažnai mano, kad pasitempė raištį ar net lūžo kaulas. Įprastai sumuštas raumuo sugyja savaime, vis dėl to pasitaiko situacijų, kai prireikia gydomosios intervencijos. Kartais sumuštoje raumens vietoje susikaupia didesnis kiekis kraujo, susidaro didelis patinimas, vadinamas hematoma, ji gali būti punktuojama, atveriama ir drenuojama tam, kad greičiau atslūgtų skausmas, patinimas.
Kai sumušamas kaulas, nors jis nei skyla, nei lūžta, skausmas gali būti labai stiprus. Jeigu tai rankos ar kojos kaulas, gali būti sunku galūnę judinti, sutrinka jos funkcijos. Jei sumušami šonkauliai, žmogui būna sunku kvėpuoti, kvėpuojant skauda. Dėl didelio smūgio į kaulą gali atskilti smulkių jo fragmentų, ypač jei nukentėjo kelio ar kulkšnies sąnario kaulas. Jeigu susimušėte sąnario zonoje ir skausmas, patinimas po kelių dienų nepraeina, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu traumatologu.
Kai kurios zonos ypač jautrios
Kai smarkiai sumušamas pilvas, nugara ar krūtinė, net jei nėra išorinių požymių, gali nukentėti ir vidaus organai, tokie kaip inkstai, plaučiai ir širdis. Dėl sumušimo pažeidžiami šių organų audiniai ir kraujagyslės, jeigu pažeidimai rimti, sutrinka jų veikla ir gali kilti pavojus gyvybei. Tokiais atvejais reikia atkreipti dėmesį ne tik į skausmą, bet ir kitus simptomus: silpnumą, apsunkintą kvėpavimą, širdies ritmo pokyčius. Jiems atsiradus nieko nelaukiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Vykti į gydymo įstaigą ir profilaktiškai pasitikrinti patartina ir susimušus nugarą. Stiprus smūgis stuburo srityje gali pažeisti jo slankstelius, jie gali lūžti, šią traumą paprastai lydi aštrus skausmas, pacientui sunku judėti, todėl susimušus šią vietą reikia atidžiai stebėti savijautą. Ta pati taisyklė, galioja ir susimušus galvą, veidą. Jei po sumušimo atsirado kraujosruva veide, galvos plaukuotoje dalyje, nepakenks pasikonsultuoti su medikais, net jei nejaučiate vangumo, silpnumo, pykinimo, galvos svaigimo, mieguistumo, kurie gali byloti, kad sukrėstos smegenys.
Kuo greičiau, tuo geriau
Susimušus, jei nenorime savaitę vaikščioti pasipuošę spalvingomis mėlynėmis, svarbu kuo greičiau tą vietą šaldyti. Uždėjus ant sumušimo ledo kraujagyslės susitraukia ir iš jų išteka mažiau kraujo. Be to, kraujas greičiau kreša, todėl mėlynė bus mažesnė. Šaltis mažina ir patinimą, skausmą. Vietoje ledo galima naudoti bent kokį iš šaldiklio išimtą maisto produktą. Kad nereikėtų vėsinti sumušimo šaldyta višta ar koldūnų pakuote, verta įsigyti gelinį kompresą, kurį naudoti labai patogu.
Laikykite jį šaldiklyje ir visuomet būsite pasiruošę sau ar kitam suteikti pirmąją pagalbą. Šį kompresą, kaip ir ledą ar kitą šaltą daiktą, įdėtą į maišelį, reikėtų įsukti į kokį nors ploną audinį, pavyzdžiui, rankšluostį ir tik tada dėti ant odos. Laikyti galima ne ilgiau nei 15-20 minučių, kad oda nenušaltų. Po to reikia daryti apie valandos pertrauką ir procedūrą pakartoti. Pirmąją parą rekomenduojama sumuštą vietą šaldyti net 6 – 8 kartus. Vėliau galima tęsti šaldymą dar parą.
Ramybė ir spaudimas
Sumuštos vietos geriau nejudinti, nes judant raumenims ji labiau patinsta, į ją priteka daugiau kraujo. Susimušus koją patartina mažiau vaikščioti, o ranką – vengti apkrovų, sunkiai nešti. Vertėtų susilaikyti ir nuo bet kokios aktyvios fizinės veiklos. Sumuštą galūnę kuriam laikui rekomenduojama pakelti virš širdies lygio, tai taip pat sumažins tinimą ir skausmą. Padeda ir spaudimas, todėl galite ją sutvarstyti elastiniu tvarsčiu, ypač kai nukenčia nuolat judanti vieta, tik ne per daug tampriai. Be kita ko tvarstis suspaus trūkusius kapiliarus ir taip gerokai sumažins mėlynės dydį.
Kita efektyvi priemonė – skausmą ir uždegimą malšinantis tepalas ar tinktūra. Kai kuriuose preparatuose yra šaldančių medžiagų, sumažinčių nemalonius pojūčius. Galima įsigyti specialių kremų ar gelių, kurie apsaugo, kad nesusidarytų ir greičiau išnyktų kraujosrūvos. Po poros dienų sumuštą vietą galima gydyti ir šildančiu kremu. Jeigu šios priemonės nepadeda, sunku judėti ar miegoti, galima naudoti geriamus nuskausminančius vaistus. Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su gydytoju arba Mano vaistinė vaistininku.
Kiek laiko gyja ir nuo ko tai priklauso?
Minkštųjų audinių poodiniai, nedideli sumušimai gyja vidutiniškai nuo kelių dienų iki savaitės. Jeigu laiku ir tinkamai buvo suteikta pirmoji pagalba, simptomai praeis žymiai greičiau. Todėl reikiamų pirmosios pagalbos priemonių pravartu visuomet turėti su savimi – tiek keliaujant, tiek sportuojant, tiek aktyviai leidžiant laisvalaikį. Tuo metu kaulų ir raumenų sumušimams reikia daugiau laiko – gijimas gali užtrukti mėnesį ar dar ilgiau. Tokį ilgą laikotarpį išlaikyti pažeistą vietą ramybės būsenoje sudėtinga, todėl gali prireikti ir įtvaro, skirto sumuštai kūno daliai mobilizuoti. Kai kuriais atvejais stipriems sumušimams gyti gali padėti fizioterapija – tam tikri pratimai, parinkti kineziterapeuto arba masažas, elektroterapija.
Kodėl rekomenduojama saugotis saulės?
Sumuštas vietas, pateptas tepalu ar kita išorinio veikimo tepama ant odos priemone nuo skausmo, uždegimo, saugokite nuo saulės, nes minėti preparatai gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams. Dėl to pateptose vietose būnant saulėje gali atsirasti alerginių odos reakcijų. Fotoalergines reakcijas gali sukelti ir augaliniai preparatai, kuriuose yra didesnė eterinių aliejų koncentracija. Tada reikės gydyti ne tik mėlynes, bet ir sudirgusią odą, o tai gali užtrukti ir dar labiau pabloginti savijautą.
