Aktualu ir naudinga Vaikų higienos įpročiai
Vasarą dauguma vaikų laiką leidžia žaisdami lauke. Skubantys ir bėgantys vaikai dažnai nespėja net rankų nusiplauti. Grįžę į namus, pasiima ką nors užkąsti ir vėl išbėga į lauką. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai perspėja, jog dėl neplautų rankų gali atsirasti kirmėliniai susirgimai.
Kadangi pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai neturi higienos įgūdžių ir jie dažniau nei suaugusieji bendrauja su savo augintiniais, padidėja rizika sirgti kirmėliniais susirgimais. Todėl, pasak sveikatos specialistų, apie vaikų higieną verta prisiminti ypač vasarą, kai vaikai daug laiko praleidžia kieme, gamtoje.
Svarbiausia – tinkama higiena
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais iš viso buvo užregistruoti 2 055 kirmėliniai susirgimai. Daugiau nei 80 procentų visų kirmėlinių susirgimų sudarė enterobiozė, 12 procentų – askaridozė ir apie 3 procentus – toksokarozė. Užsikrėtusiems vaikams gali pasireikšti įvairūs šių ligų simptomai: sumažėjęs apetitas, galvos svaigimas, aukšta temperatūra, pykinimas, pilvo skausmai, odos bėrimai, seilėtekis, griežimas dantimis naktį, tarpvietės niežulys, irzlumas. Pagrindinės priemonės, padedančios išvengti šių susirgimų, yra labai paprastos – tai asmens higiena, švari aplinka, kurioje gyvename, tinkama augintinių priežiūra bei elgesys su jais.
Spalinės dirgina tarpvietę
Enterobiozė yra spalinių infekcija, kuri pasireiškia išeinamosios angos niežuliu. Kirmėlaitės yra 8–13 mm ilgio, baltos spalvos. Jos gyvena žmogaus žarnyne. Kai jos žarnyne užauga, dažniausiai vakare ar naktį pradeda aktyviai šalintis per išeinamąją angą. Šliauždamos jos dirgina tarpvietės, išeinamosios angos, lytinių organų odą, todėl atsiranda stiprus niežulys. Sveikatos specialistai sako, kad vaikai, turintys šių kirmėlių, blogai miega, o per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti tarpvietę. Jie tampa irzlūs, pablogėja apetitas.
„Kirmėlaitėms šalinantis, jas galima pamatyti aplink išeinamąją angą. Kai spalinių daug, niežulys gali būti jaučiamas ir dieną, ir naktį. Įtarus, kad vaikas turi spalinių, reikia atlikti tyrimus. Lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos arba imamos išangės raukšlių nuograndos, po to žiūrima pro mikroskopą ir ieškoma spalinių kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų“, – sako Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Pasak gydytojos, šią ligą išgydyti yra nesunku, bet jei žmogus gyvena spalinių kiaušinėliais užterštoje aplinkoje, jis užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.
Spalinių kiaušinėliai aplinkoje išgyvena iki 30 dienų. Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną – dažniausiai nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų), todėl labai svarbu yra švari gyvenamoji aplinka.
Pasak A. Bartulienės, didesnę riziką užsikrėsti šia kirmėline liga turi vaikai, lankantys vaikų ugdymo įstaigas, nes tarp vaikų ši infekcija lengvai ir greitai plinta. Todėl jei vaikas lanko darželį, pramogauja stovykloje ar pas senelius kaime reikia pagalvoti apie šią infekciją ir stebėti savo vaiką.
Askaridoze susergama per nešvarias rankas
Askaridozė – kirmėlinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės. Tai jau stambesnės kirmėlės, kurios gali užaugti iki 15–40 cm ilgio. Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria askaridžių kiaušinėlių. Kad jie būtų pavojingi, turi subręsti dirvožemyje.
„Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną: per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Askaridoze žmogus dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį. Dažnai liga praeina nepastebėta arba nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Sergant šia liga, vaikams sumažėja apetitas, gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmai ir pūtimas, odos bėrimai, seilėtekis, griežimas dantimis naktį. Liga patvirtinama ištyrus išmatas ir radus askaridžių kiaušinėlių“, – aiškina gydytoja.
Naminiai gyvūnai platina toksokarozę
Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Pasak A. Bartulienės, toksokarozę platina užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką.
Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartodamas atvirų telkinių vandenį, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.
Pasak gydytojos, daugeliu atvejų, ypač į organizmą patekus mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų, tačiau vystantis simptomams ligonis gali pradėti karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai, žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Norint patvirtinti, ar pacientas serga kirmėline liga – toksokaroze, turi būti atliekami kraujo tyrimai.
