Aktualu ir naudinga Kiek iš tikrųjų trunka akimirksnis, kas tai yra akloji dėmė ir kiti faktai apie vieną sudėtingiausių organų – akį
Už akį sudėtingesnės tik smegenys, todėl suvokti, kaip šis mūsų organas veikia, kaip atlieka savo funkcijas – ne taip paprasta. Akis dažnai lyginama su fotoaparatu, kuris pagauna ir sufokusuoja šviesą, po to konvertuoja ją į elektrinius nervinius impulsus. Impulsai siunčiami į smegenis, o šios juos paverčia vaizdu. Fotojuostos vaidmenį šiuo atveju atlieka tinklainė, kuri atpažįsta šviesą ir sukuria minėtus impulsus, naudodama skirtingų rūšių ląsteles.
Sudėtinės dalys išsidėsčiusios sluoksniais
Akį sudaro akies obuolys, kuris per optinį nervą susisiekia su smegenimis. Akiai priklauso ir akiduobė bei jos turinys, vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys. Akies obuolys susideda iš kapsulės ir branduolio, o šis iš skaidrios, šviesą laužiančios terpės – stiklakūnio, lęšiuko ir priekinės bei užpakalinės akies kamerų. Tuo metu kapsulę sudaro ir akį dengia 3 sluoksniai: išorinis skaidulinis, vidurinis kraujagyslinis ir vidinis arba tinklainė.
Išorinis sluoksnis – tai skaidri ragena ir odena, jis yra neperšviečiamas, baltas, dengia didžiąją dalį akies paviršiaus. Vidurinį sluoksnį sudaro rainelė, kurios centre yra apvali anga – vyzdys, taip pat krumplynas ir gyslainė. Krumplynas laiko lęšiuką, iš vidaus apjuosęs priekinę akies obuolio dalį. Priekinė dalis storesnė, krumpliuota. Gyslaine vadinama plona, minkšta membrana, kurioje gausus kapilarų tinklas, maitinantis išorinius tinklainės sluoksnius ir reguliuojantis jų temperatūrą.
Tinklainė primena plonytę plėvelę, nepaisant to ją sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis ir vidinis smegeninis. Tinklainė turi dvi dalis – jautrią šviesai ir dirginimui reginę, ir nejautrią šviesai akląją. Su gretimais audiniais tinklainė glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko. Tinklainėje yra ir geltonoji dėmė – ovali gelsva sritis pačiame centre, su nedidele duobute viduryje. Tai ryškiausia matymo vieta, jautriausia šviesai.
Sudėtinga neuroreceptorinė sistema
Mūsų akies tinklainėje yra trijų tipų ląstelės, vadinamos fotoreceptoriais, kurios analizuoja skirtingus šviesos aspektus. Lazdelės arba stiebeliai atsakingos už matymą prieblandoje, kolbelės arba kūgeliai leidžia matyti spalvas ir reguliuoja regėjimo aštrumą. Ganglijinės ląstelės, atrastos vos prieš du dešimtmečius, atlieka su regėjimu nesusijusias sunkcijas – keičia vyzdžio dydį pagal šviesos kiekį, reguliuoja, kad kūno biologiniai procesai vyktų pagal 24 valandų šviesos ritmą.
Taigi, regos organas, kurį sudaro dvi akys, yra sudėtinga neuroreceptorinė sistema, priimanti ir analizuojanti tam tikro ilgio elektromagnetinių bangų šviesos dirgiklius bei paverčianti juos nerviniais impulsais. Regos analizatorius padeda žmogui orientuotis jį supančioje aplinkoje, pažinti išorinį pasaulį: skirti šviesą, tamsą, spalvas, daiktų formą, dydį, nuotolį, paviršiaus reljefą. Tiesa, su sąlyga, kad analizės ir sintezės procesų veikla darni, o ją koreguoja centrinė nervų sistema.
Kadangi regėjimas žmogui ypač svarbus, gamta pasirūpino akių apsauga. Kiekviena akis įsitaisusi anr riebalinės pagalvėlės, ją supa apsauginis kaulas. Antakiai saugo, kad į akis nepatektų prakaitas, o blakstienos jas saugo nuo dulkių ir kitų nešvarumų ar smulkių svetimkūnių. Vokai tarsi valytuvai sulig kiekvienu sumirksėjimu iš naujo užtraukia ir paskirsto akių paviršių gaubiančią ašarų plėvelę. Ji palaiko akių drėgmę ir nuplauna į jas patekusias bakterijas.
Akies ir jos priedėlių ligų – daugybė
Akių ligų yra labai daug – tai susiję su sudėtinga šio organo ir jo priedėlių anatomija. Jos skirstomos į kelias grupes: akiduobės, vokų ir ašarų sistemos, tinklainės, gyslainės, junginės, odenos, ragenos, rainelės, krumplyno, lęšiuko, regos nervų ir regėjimo takų ligos, taip pat akispūdžio, akį judinančio aparato, regos nervo, stiklakūnio, akies obuolio patologijos. Dar išskiriami akies raumenų, judesių, akomodacijos ir refrakcijos, kiti regėjimo sutrikimai.
Labiausiai paplitusios yra katarakta – palaipsniui vis didėjantis akies lęšiuko susidrumstimas, glaukoma, kuri pažeidžia regos nervą, regėjimą sutrikdanti amžinė makulos degeneracija. Dažnai pasitaiko ir konjunktyvitas, sergant juo patinsta, parausta, peršti akys, jaučiamas svetimkūnio pojūtis, šią ligą sukelia infekcijos, alergenai, bakterijos ir kiti dirgikliai, didelį diskomfortą keliantis miežis – bakterinė infekcija, dėl kurios ant akies voko krašto atsiranda raudonas guzelis.
Su akių sausumo problema susiduria maždaug kas trečias žmogus, šis sutrikimas taip pat labai vargina ir yra sunkiai įveikiamas. Jį lemia mūsų įpročiai: kasdien vis didesnę dalį laiko praleidžiame žvelgdami į elektroninių prietaisų ekranus, įtakos turi ir intensyvėjanti aplinkos tarša. Akių drėkinimo sistemą sutrikdo kontaktiniai lęšiai, įvairios ligos, vaistai, kuriuos naudojame, oro kondicionavimas. Be to, su amžiumi ašarų liaukos silpsta, jų pagamina mažiau.
Svarbūs skaičiai
Akies obuolio, kuris yra netaisyklingo rutulio formos svoris – apie 7 gramus. Žmogaus akies obuolys didėja iki 20—25 metų amžiaus. Naujagimio akies obuolys sveria apie 3 gramus.
Naujagimio akies obuolio ašies ilgis — 16,2 mm, o suaugusio žmogaus — 24 mm.
Matoma tik maždaug šeštadalis akies obuolio.
Akis su smegenimis jungia daugiau nei 1 mln. nervų.
Kas sekundę akys pakeičia fokusą 50 kartų.
Vidutiniškai žmogus sumirksi 12 kartų per minutę arba apie 28 tūkstančius kartų per dieną.
Akys gyja labai greitai, tam užtenka vos 48 valandų.
Žmogaus akis gali atskirti daugiau nei 10 milijonų skirtingų spalvų.
Retai pasitaikanti būklė – tetrachromatija leidžia matyti net 100 mln. atspalvių.
Akies obuolį valdantys raumenys, kurių turime 6, susitraukinėja greičiausiai iš visų mūsų raumenų – tam prireikia vos 1/100 sekundės.
Kokiam nors objektui pernelyg priartėjus prie akių jos užsimerkia akimirksniu – tam tereikia 2/5 sekundės.
Vaizdinė informacija, kurią iš aplinkos gauna akys, apdorojama net 30 smegenų sričių.
Tam, kad akys prisitaikytų prie tamsos, reikia apie 20 – 30 minučių.
Ar žinote, kad:
Akis įmanoma nudegti saulėje. Tam reikia daugiau laiko, nei odai. Akims nudegus pastorėja jų audinys, dėl to vėliau gali prireikti akies operacijos.
Akies tinklainėje, akies nervo išėjimo vietoje (regos nervo diske), nėra kolbelių ir lazdelių, taigi nėra šviesai jautrių fotoreceptorių. Ši vieta vadinama akląja dėme.
Akių vyzdžiai atsakingi už tai, kad į akis patektų pakankamai šviesos matymui. Jie refleksyviai susitraukia ir išsiplečia priklausomai nuo patenkančio šviesos kiekio ir nuo akies gebėjimo kaitalioti laužiamają gebą. Tokiu būdu reguliuojamas šviesos patekimas į akį.
Vizdai, kuriuos akys siunčia smegenims yra apversti aukštyn kojomis ir dviejų dimensijų. Šias problemas išsprendžia smegenys – apverčia vaizdus ir suteikia jiems tris dimensijas.
Trumparegiai žmonės turi ilgesnius akies obuolius, o toliaregiai trumpesnius.
Mokslininkai nustatė, kad visi mėlynakiai turi bendrus protėvius. Manoma, kad mėlyną akių spalvą lemia genų mutacija.
Kai kurie žmonės gimsta skirtingos spalvos akimis. Tai vadinama heterochromija.
Akies rainelė – patikimas asmens atpažinimo parametras
Akies rainelė turi net 256 unikalias charakteristikas, tuo metu pirštų antspaudai – vos 40. Dėl šios savybės akies rainelė naudojama kaip itin patikimas būdas asmens atpažinimui. Rainelės duomenims nuskaityti naudojami specialūs skaitytuvai. Unikali rainelės struktūra susiformuoja vystantis embrionui. Šio asmens identifikavimo būdo pranašumai – rainelė labai gerai apsaugota nuo išorinio poveikio, yra pastovi. Be to, net genetiškai identiški dvyniai turi nepriklausomas rainelių tekstūras.
