Aktualu ir naudinga Blogas burnos kvapas: užuot gėdijęsi, ieškokime priežasties
Aut. Teodora Vaitkutė
Koks mūsų burnos kvapas? Gaiviai dvelkia mėtomis, yra neutralus, ar toks nemalonus, kad tiesiog nosį riečia? Blogas burnos kvapas būdingas maždaug 25 proc. pasaulio gyventojų. Tačiau ne visiems jis atsiranda dėl netinkamos dantų priežiūros. Blogas burnos kvapas gali būti ir ligos požymis. Deja, dalis su šia problema susiduriančių žmonių to net nežino, todėl neieško pagalbos.
Kada reikėtų sunerimti?
Retkarčiais nemalonus kvapas iš burnos pasklinda visiems. Ir kai užvalgome česnako ar svogūno, ir kai vartojame alkoholį, ir kai neisšivalome dantų. Tačiau jeigu jį jaučiame patys nuolatos, be jokios aiškios priežasties, ar apie tai mums pasako artimieji, šeimos nariai, kolegos, vertėtų susirūpinti. Jeigu turite tokių įtarimų, bet nesate tikri ar gėdinatės paklausti, galite atlikti tokį testą: palaižykite vidinę riešo pusę, leiskite seilėms nudžiūti ir pauostykite tą vietą.
Pajutę specifinį kvapą, nedelskite ir pirmiausiai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jei dantys tikrai nesugedę, juos tinkamai prižiūrite, vis tiek apsilankykite pas odontologą, galbūt tai susiję su kokia nors dantenų problema. Atmetus šią priežastį, ieškokite toliau. Dėl nemalonaus burnos kvapo gali būti kaltos ir kvėpavimo takų, kepenų, inkstų, onkologinės ligos, diabetas, virškinimo sutrikimai. Taip pat rūkymas, naudojami vaistai, net dietos, kurių laikotės.
Nenumokite į šią problemą ranka, nes ji gali gerokai apkartinti gyvenimą. Jeigu blogas burnos kvapas – kasdienis reiškinys, tai gali sukelti bendravimo sunkumų, sugadinti santykius su draugais, artimaisiais, kolegomis, netgi sutrukdyti padaryti karjerą. Ypač jeigu jūsų darbas yra susijęs su nuolatiniu bendravimu, kalbėjimu. Galite pasijusti atstumtuoju su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tarp jų ir žema saviverte, depresija dėl nutrūkusių socialinių ryšių.
Kitas krašutinumas – yra žmonių, kurie liguistai įsivaizduoja, jog jiems iš burnos sklinda prastas kvapas, nors taip tikrai nėra. Jie linkę perdėtai, tarsi apsėsti rūpintis burnos švara, be perstojo valosi dantis, skalauja burną, kramto mėtinę gumą ar saldainius. Tokia būsena vadinama halitofobija. Sunkesniais atvejais tokiems asmenims gali prireikti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Kenčia ir dantys, burnos gleivinė, pernelyg uolus jų šveitimas gali pažeisti emalę, dantenas.
Kokie procesai vyksta?
Kai dantys nepakankamai kruopščiai valomi, neprižiūrimi, nenaudojamas tarpdančių siūlas, o turint implantų – specialūs šepetėliai, tarp jų įstrigę maisto likučiai ima gesti ir skleisti blogus kvapus. Dėl to kaltos bakterijos, gyvenančios ant dantų ir liežuvio, kurį taip pat reikia valyti. Pūvantys, sugedę dantys taip pat neskleidžia rožių aromato. Dantenų ligoms, tokioms kaip gingivitas ir parodontozė (dantenų uždegimas) irgi būdingas specifinis bjaurus kvapas.
Jeigu burnos gleivinė labai sausa (taip atsitinka sutrikus seilių liaukų veiklai ir susirgus kserostomija), ji neapsivalo savaime, susidaro palankios sąlygos daugintis ir plisti anaerobinėms sieros bakterijoms, kurios skleidžia itin aštrų kvapą. Lėtinis tonzilitas, kai kurios kitos kvėpavimo takų infekcijos, uždegimai ir ligos – bronchitas, sinusitas taip pat kai kuriais atvejais pasireiškia blogu burnos kvapu. Sergant tonzilitu jį skleidžia ant tonzilių susikaupusios apnašos.
Sergant kai kurių lokalizacijų vėžiu, kepenų ir kitomis metabolinėmis ligomis organizmas išskiria tam tikras chemines medžiagas, jų mišinius, kurie turi savitą kvapą, jis sklinda iš šių pacientų burnos. Pacientai, kuriems nustatyta gastroezofaginio refliukso liga dažnai jaučia nemalonų kvapą burnoje dėl atpilamų skrandžio rūgščių. Specifinis acetono kvapas gali imti sklisti iš burnos sergant prastai kontroliuojamu diabetu, po dažno vėmimo, kai nustatoma ketoacidozė.
Panašus kvapas dažnai jaučiamas laikantis mažai angliavandenių turinčios keto dietos. Kai kurių vaistų skilimo produktai taip pat keičia burnos kvapą. Dažniausiai tai chemoterapijai, kvėpavimo takų infekcijoms gydyti skirti preparatai, raminamieji medikamentai, netgi maisto papildai, ypač naudojami didesniais kiekiais. Iš burnos smirdėti gali sergant žarnų nepraeinamumu, bronchektaze, kurios metu išsiplečia bronchai ir kvėpavimo takuose kaupiasi gleivės, aspiraciniu plaučių uždegimu, į nosį patekus svetimkūniui (taip dažniausiai atsitinka vaikams).
Kokios priemonės gali padėti?
Kartais užtenka pakeisti įpročius. Pavyzdžiui, tinkamai valyti dantis. Odontologai teigia, kad tik 1 iš 10 žmonių dantis valo nepriekaištingai. Juos valyti būtina du kartus per dieną, dažnesnis valymas nebeefektyvus, o kartais ir žalingas. Svarbiausia gerai išsivalyti prieš miegą, nes jo metu sumažėja seilėtekis, kartu ir apsauginės seilių savybės. Kitą kartą dantis reikia valyti ryte prieš ar po pusryčių, ar iki pietų. Burnos higienos priemonės: tarpdančių siūlai, dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai ir kitos reikalingos priemonės itin svarbios tinkamai burnos higienai.
Porą kartų per metus naudinga apsilankyti pas burnos higienistą, kuris atliks profesionalų dantų valymą. Tiek pat kartų rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti juos pas odontologą, įsitikinti, ar dantys negenda, ar sveikos dantenos. Jei nustosite rūkyti, burnos kvapas išsyk pagerės. Jeigu burna nuolatos džiūsta, gerkite daugiau skysčių, naudokite specialius drėkinančius purškiklius, skalavimo priemones. Mažiau valgykite saldumynų, kurie „maitina“ burnos bakterijas.
Vietoje jų kasdien valgykite natūralaus jogurto be cukraus. Tyrimai rodo, kad jis sumažina medžiagų, kurios kaupiasi ant liežuvio ir sukelia blogą burnos kvapą, koncentraciją. Neapdoroti augaliniai produktai – vaisiai ir daržovės, kieti ir traškūs, efektyviai apvalo dantis tarp valgymų. Ypač tinka morkos, kopūstai, ropės, obuoliai. Obuoliuose dar yra ir pektino, kuris skatina seilių skyrimąsi ir naikina maisto kvapus burnoje. Gardinkite maistą cinamonu.
Burna gali džiūti ir nemaloniai atsiduoti dėl to, kad turite įprotį kvėpuoti per ją, o ne per nosį. Taip atsitinka ir stipriai knarkiantiems asmenims, ir netaisyklingai kvėpuojant bėgiojimo metu, dažniausiai pradedantiesiems bėgikams. Ši problema dažnai vargina nešiojančius dantų protezus, plokšteles, kitus ortodontinius prietaisus. Dar viena priežastis – kvėpavimo takų ligos, dėl kurių nosis būna nuolatos užkimšta. Pavyzdžiui, adenoidai (norsiaryklės išvešos, blokuojančios oro praėjimą nosyje). Jos nustatomos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Tai įdomu:
90 proc. atvejų blogas burnos kvapas atsiranda dėl anaerobinių sieros junginius išskiriančių bakterijų. Šios bakterijos kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje, kur natūraliai dauginasi. Jos padeda virškinti maistą suskaidydamos baltymus. Nesilaikant higienos, sergant periodonto ligomis, baltymai, esantys maiste, užsilieka burnos gleivinėje, o kartu su jais ir bakterijos.
Natūralios priemonės, gerinančios burnos kvapą
- Sukramtykite keletą gvazdikėlių, šaukštelį pankokio ar anyžių sėklų. Jos visos turi antiseptinių savybių, todėl padeda įveikti burnoje gyvenančias bakterijas.
- Sučiulpkite skiltelę citrusio vaisiaus – jų sultys ir jose esanti citrinos rūgštis aktyvuoja seiles išskiriančias liaukas.
- Šakelė petražolės, baziliko, mėtos ar kalendros, kurų sudėtyje yra chlorofilo, neutralizuoja kvapus, dažniau pakramtykite jų.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl burnos higienos priemonių, turite klausimų dėl tinkamo jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.