Mano vaistinėBenediktas Vanagas: „Kai nėra laiko gilintis, remiuosi patikima rekomendacija“
Vienam garsiausių Lietuvos lenktynininkų Benediktui Vanagui svarbu visada būti energingam, geriausios formos ir pasirengusiam ambicingiems projektams, todėl jis atidžiai seka, ką deda į burną. Pavasarį jo lėkštėje sezoniniai vaisiai ir daržovės, kiti švieži vietiniai produktai. Tačiau tam, kad organizmas visus metus būtų „pakrautas“, nuolatos jį papildo tam tikromis medžiagomis, kurių gali pritrūkti net ir maitinantis subalansuotai. Aktyvūs ir sėkmingi du dešimtmečiai lenktynių sporte, vienuolika Dakaro ralių asmeninėje sąskaitoje neleidžia abejoti, kad tokia taktika veikia.
Pasitiki skaičiais, o ne mitais
Vienas populiariausių mitų – vitaminus ir mineralus gauni iš maisto ir to pakanka. Bet ar tikrai jų gauname tiek, kiek reikia? Pastarųjų metų tyrimai atskleidžia, kad daugumos suaugusių Lietuvos gyventojų maisto racione fiksuojamas riebalų ir paprastųjų angliavandenių (cukrų) perteklius. Tik maždaug kas antras asmuo daržoves ir vaisius valgo kasdien. 4‒5 kartus per dieną, kaip reikėtų, kas dešimtas. Gana mažai vartojama grūdinių ir pieno produktų, žuvies ir pieno, per daug mėsos.
Išanalizavus mineralinių medžiagų suvartojimą su maistu per parą, nustatyta, kad jų kiekiai suaugusių ir pagyvenusių šalies gyventojų paros maisto daviniuose dažnai neatitinka rekomenduojamos paros normos. Jie su maistu gauna per mažai vitamino D, pantoteno rūgšties bei biotino, tik apie pusę rekomenduojamos paros normos. Taip pat mažiau negu rekomenduojama gauna jodo, seleno, cinko, geležies, kalcio, kalio.
„Kaip sakė Markas Tvenas, yra trijų rūšių melas: baltas, juodas ir statistika, kuri mane labiausiai įtikina. Teoriškai visas reikalingas medžiagas turėtume gauti su maistu, bet akivaizdu, suvalgyti reikiamą jų kiekį tinkamu metu neįmanoma“, – komentuoja Benediktas Vanagas. Iš gamtos ateinančios medžiagos yra vertingiausios, todėl labai atidžiai seku, ką dedu į burną – renkuosi sezonines daržoves bei vaisius, šviežius vietinius produktus.
„Tačiau žiemą ir pavasarį Lietuvoje jų pasirinkimas nėra gausus. Be to, kai valgai ne namuose, o taip dėl didelio užimtumo atsitinka gana dažnai, ar skubi, esi kelionėje, pasitaiko visko. Ir nepavalgai laiku, ir ne tą, ką reikėtų“, – priduria jis. Reikia nepamiršti, kad žmonės nemėgsta tam tikrų produktų. Pavyzdžiui, aš nevalgau pupų, grikių, tad negaunu ir tam tikrų juose esančių medžiagų. Todėl savo kūną „apdraudžiu“, visus metus geriu mano poreikius atitinkančių vitaminų bei mineralų kompleksus. Noriu būti tikras, kad organizmas visada pilnai „pakrautas“.
Kurį laiką prieš varžybas ir jų metu, kadangi reikalingas bekompromisis rezultatas, žinomas lenktynininkas naudoja specialiai sportininkams sukomplektuotus maisto papildus. „Ramiuoju“ laikotarpiu renkuosi „standartinį“ vitaminų, mineralų ir kitų bioaktyvių medžiagų paketą, o artėjant įtemptiems projektams, kompleksinius vitaminus, subalansuotus geresnei smegenų veiklai ir energijai, kuri būtina, kai tenka priimti sprendimus ir greitai veikti“.
Instrukcijų dažniausiai neskaito
Kitas plačiai paplitęs mitas, kad vitaminus ir mineralus iššvaistome, nes kūnas nesugeba pasisavinti viso jų kiekio. Tai priklauso nuo daugelio faktorių. Šis procesas gali sulėtėti ar sutrikti vyresniame amžiuje, sergant tam tikromis ligomis, esant virškinimo sutrikimams, naudojant kai kuriuos vaistus. Svarbu ir tai, ar naudodami maisto papildus laikomės gamintojo nurodytų rekomendacijų, kuriose detalizuojama, kokiu paros metu, prieš valgį, ar pavalgius juos reikia gerti.
„Yra kelių tipų žmonės: vieni gilinasi į instrukcijas, antri – jų niekada neskaito. Nors daugybę kartų esu pasimokęs, kad tai daryti verta, vis „lipu ant to paties grėblio“. Ką esu įpratęs, tai vartoti maisto papildus su kelių valandų pertraukomis tarp kavos gėrimų. Taip pat dažniausiai juos geriu po pusryčių, užsigeriu vandeniu“, – dalijasi patirtimi Benediktas Vanagas, kitiems niuansams neskiriantis didelio dėmesio, panašiai elgiasi nemažai užsiėmusių žmonių.
Todėl nieko nuostabaus, kad dalis išgeriamų vitaminų, mineralų iš tiesų iššvaistomi dėl mūsų pačių kaltės. Dalis jų gali būti naudojami bet kada. Tačiau kai kuriuos reikia gerti valgant tam tikrus produktus, pavyzdžiui, riebaluose tirpūs vitaminai bus įsisavinami žymiai geriau, jei rinksimės riebius patiekalus, tokius kaip riebi žuvis, arba paskaninsime juos aliejumi. Tuo metu vandenyje tirpstantys vitaminai gali būti naudojami nevalgius, jeigu tik nedirgina skrandžio.
Reikia įsidėmėti, kad tam tikrų vitaminų, mineralų absorbcijai kai kurie produktai trukdo. Vienas iš jų – kava, todėl jos geriau negerti dvi valandas prieš naudojant maisto papildus ir dvi po to. Nustatyta, kad kavoje esantys polifenoliai, fitino rūgštis ir kofeinas trukdo pasisavinti vitaminus ir mineralus ne tik iš papildų, bet ir iš maisto produktų. Kai kurių vitaminų nevertėtų užgerti ir arbata, pienu, kefyru. Nepatartinos ir spanguolių ar greipfrutų sultys.
Vitaminų įsisavinimą slopina ir alkoholis. Ypač maisto poveikiui neatsparus geležies mikroelementas, jo nereikėtų naudoti kartu su kakava, obuoliais, mėtomis, juodąja arbata, graikiniais riešutais, gervuogėmis, avietėmis, mėlynėmis, skaidulų turinčiais valgiais. Kai kuriuos vitaminus įsisavinti trukdo špinatai, kitos žalios daržovės, burokai, pupelės. Yra vitaminų, kurie nedraugauja tarpusavyje, o kai kuriuos naudojant kartu įsisavinimas pagerėja.
Pagal reputaciją arba rekomendaciją
Dalis žmonių tiki, kad visų gamintojų maisto papildai vienodi ir perka pirmus pakliuvusius po ranka arba tuos, kuriems taikoma nuolaida ar kurie yra pigesni. Vitaminų ir mineralų efektyvumas tiesiogiai susijęs su tuo, kokie kiekiai aktyvių medžiagų juose yra, ar jie subalansuoti taip, kad formulė būtų efektyvi, tačiau nekeltų perdozavimo rizikos, ar parenkami remiantis klinikiniais tyrimais ir pagrįstais įrodymais, konsultuojantis su mokslininkais, patyrusiais ekspertais.
Kitas labai svarbus faktorius – ar gaminant vitaminus, mineralus, jų kompleksus naudojamos inovacijos, susijusios su sinerginiu visų šių medžiagų poveikiu, specializuota paskirtimi, naujos technologijos, pagerinančios įsisavinimą. Renkantis maisto papildus būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kokią patirtį turi juos gaminanti bendrovė, ar gamybos procese taikomi aukščiausi kokybės reikalavimai ir standartai, ar ji yra pelniusi apdovanojimus ir kokius.
„Kasdien turime priimti daugybę sprendimų pačiose įvairiausiose srityse. Dažnai neturime tiek laiko, kad į viską įsigilintume 100 proc. Tokiais atvejais man labai padeda tinkamos reputacijos arba patikimos rekomendacijos faktorius. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Karalienės apdovanojimas už inovacijas įmonei, gaminančiai maisto papildus, skirtas net du kartus. Arba faktas, kad gamintojas kuria šiuos produktus daugiau nei 50 metų“, – svarsto Benediktas Vanagas.
Kaip Benediktas dažnai sako, mes nesame tokie turtingi, kad pirktume pigius daiktus. Garsus lenktynininkas jau ne vienerius metus naudoja įvairius „Wellman“ vitaminų kompleksus. „Būtent jie geriausiai atitinka mano poreikius, ir jaučiu, kad tikrai veikia. Pasitikiu juos sukūrusiais profesionalais, jiems talkinusiais mokslininkais, šio gamintojo produktų kokybe, kuri niekada manęs nenuvylė, todėl jį ir pasirinkau“, – tvirtina jis.
Dar vienas šių vitaminų kompleksų privalumas, ypač svarbus labai užsiėmusiam žmogui – visos reikalingos medžiagos sukauptos vienoje tabletėje, tereikia vieną kartą per dieną neužmiršti jos išgerti. Šio prekinio ženklo išskirtinumas – produktai, skirti tikslinėms vartotojų grupėms. Pavyzdžiui, „Wellman“ maisto papildų linija vyrams sukurta atsižvelgiant į specifinius jų organizmo poreikius priklausomai nuo amžiaus, veiklos, sveikatos būklės, fizinio aktyvumo.
