Articles on health topics Pavasarinės žeidadulkių atakos – varginantis išbandymas
Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos augalai dėl šiltėjančio klimato ir didėjančios oro taršos pradės žydėti beveik pusantro mėnesio anksčiau. Be to, žydėjimo periodas tęsis ilgiau ir bus intensyvesnis, nes dėl aukštesnės temperatūros, augančių anglies dioksido emisijų subrandinamas žymiai didesnis žiedadulkių kiekis. Joms jautriems žmonėms, kurie šiuo metu sudaro apie 30 proc. pasaulio populiacijos, sezoninė žiedadulkių alergija taps dar labiau varginančiu išbandymu, kuris gali užtrukti beveik pusmetį. Lietuvoje tai aktualu apie 20 proc. gyventojų.
Įsivaizduokite, kad peršalimas tęsiasi kelis mėnesius
Kol vieni nekantraudami laukia pavasario, medžių, krūmų žydėjimo, kiti šiltąjį sezoną pasitinka nerimaudami, kad pablogės savijauta. Kai alergiški žiedadulkėms asmenys jų įkvepia, imuninė sistema jas identifikuoja kaip grėsmę keliančius įsibrovėlius ir dėl to kyla alerginė reakcija. Žiedadulkės, patekusios į kvėpavimo takų gleivinę, išskiria vandenyje tirpius baltymus, kuriuos organizmas klaidingai palaiko kenksmingais ir reaguoja gamindamas tam tikrus antikūnus. Jie skatina cheminės medžiagos histamino, kuris atsakingas už alergijos simptomus, gamybą.
Dažniausiai pradeda ašaroti ar graužti akis, jos parausta, bėga nosis arba ją užgula, ima čiaudulys, peršti gerklę, gali atsirasti dusulys, kartais ir ausų, galvos skausmas, svaigimas, migrena. Ypač pablogėja sergančiųjų astma būklė, jie pradeda kosėti, pasunkėja kvėpavimas, trūksta oro. Kai kuriais atvejais sudirginama ir oda, atsiranda bėrimų – dilgėlinė, egzema. Jeigu žiedadulkių patenka į virškinimo sistemą su maistu, kai kuriems žmonėms pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, prarandamas apetitas. Tačiau tokios reakcijos nėra dažnos.
Sergantieji žiedadulkių alergija neranda ramybės nei dieną, nei naktį, dėl to tampa neįmanoma gerai išsimiegoti, pailsėti. Miego sutrikimai sukelia daug problemų ir vaikams, ir suaugusiems, pablogėja gyvenimo kokybė – sunku susikaupti, įsiminti, nuolat jaučiamas diskomfortas, nuovargis, dirglumas, nerimas. Tai trukdo ne tik tinkamai atlikti darbo ar mokslo užduotis, bet ir vairuoti. Neretai tenka atsisakyti kai kurių laisvalaikio užsiėmimų, pomėgių, stengtis kuo mažiau būti lauke, keisti kasdienius įpročius, siekiant kiek įmanoma sumažinti kontaktą su alergenais.
Išsiaiškinus alergeną – gydymo ir prevencijos planas
Kada žiedadulkių alergija prasidės, kiek tęsis ir kaip stipriai pasireikš, lemia įvairūs faktoriai. Visų pirma būtina išsiaiškinti, kokio augalo žiedadulkėms esate alergiškas. Tokių augalų – medžių, žolinių augalų ir piktžolių – yra keli šimtai, tačiau kai kurie alergines reakcijas sukelia dažniau. Nustatyta, kad Lietuvoje labiausiai alergizuojančiu poveikiu pasižymi beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, taip pat ambrozijos genčių ir miglinių bei kiparisinių augalų šeimų žiedadulkės. Dalis pacientų yra alergiški ne vienai, o kelioms žiedadulkių rūšims.
Tai gali nustatyti gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai, atlikę specifinius kraujo tyrimus, odos dūrio arba lopo mėginius ir remdamiesi išsamia ligonio apklausa, stebėjimu. Tad jeigu peršalimą primenantys negalavimai kartojasi pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį, verta pasikonsultuoti su specialistais, ar nesergate žiedadulkių alergija. Žinant, kokio augalo žiedadulkės yra alergenas, galima iš anksto prognozuoti, kada atsiras ligos simptomai ir užbėgti jiems už akių laiku pradėjus gydymą. Kartu suplanuoti kitas priemones, kurios padės išvengti sąlyčio su alergenu.
Pavyzdžiui, neimti atostogų augalo žydėjimo periodu, nesodinti jo sodyboje ar kieme, mažiau laiko leisti gamtoje. Jei simptomai pasireiškia ankstyvą pavasarį, galima daryti prielaidą, kad greičiausiai asmuo alergiškas medžių žiedadulkėms, jei vasarą – žolėms ir piktžolėms, vasaros pabaigoje, rudens pradžioje – ambrozijų šeimos augalams. Mūsų šalyje auga daug beržų, kurie žydi kovą–gegužę. Juose esantis alergenas įjautrina dažniau nei kitų pavasarį žydinčių augalų. Tarp aktyviausių alergenų yra ir gegužę žiedus skleidžiančio ąžuolo, kiečio ir pelyno, kurie žydi vasarą, žiedadulkės.
Padeda ir trumpalaikio, ir ilgalaikio poveikio priemonės
Sunkiausiems pacientams taikoma specifinė imunoterapija, kartais vadinama vakcina nuo alergijos. Sergančiajam tam tikrais laiko intervalais leidžiami nedideli alergeno kiekiai, nuosekliai juos didinant. Šis gydymo būdas gali padėti užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę, po jo organizmo reakcija į alergeną su juo susidūrus būna žymiai mažesnė. Po 10–12 metų įmanoma netgi visai pasveikti. Šio gydymo veikimo principas visai kitoks, jis ne slopina simptomus, o keičia ligos eigą. Žinant alergeną, artėjant jo žydėjimui šią terapiją galima pradėti taikyti jau prieš mėnesį ar dar anksčiau.
Nemalonius alergijos simptomus sušvelninti padeda vaistai – antihistamininiai, hormoniniai ir kiti preparatai. Vienus išrašo gydytojai, tačiau, jei blogai jaučiatės, o specialisto konsultacijos reikia laukti, galima įsigyti ir nereceptinių. Būklę palengvina specialūs nosies purškalai, mažinantys užgulimą ir čiaudulį, akių lašai, padedantys įveikti įkyrų niežėjimą, paraudimą, ašarojimą. Jeigu atsiranda odos bėrimų, galima naudoti gelius ar tepalus, mažinančius alergijos sukeltą niežėjimą, patinimą, skausmą. Gerklės perštėjimui, kosuliui įveikti tinka pastilės, sirupai ir pan.
Kai žydi alergiją jums sukeliantys augalai, kuo dažniau vandeniu praskalaukite akis, jas nuraminti padės šalti kompresai. Taip pat kasdien plaukite galvą, nes plaukuose nusėda ypač daug žiedadulkių, o iš jų jos patenka į akis, kvėpavimo takus. Parėjus iš lauko rekomenduojama pasikeisti drabužius ir nusiprausti po dušu. Patekusios į patalpą, žiedadulkės nusėda ant grindų bei baldų, todėl šiuo laikotarpiu patartina juos net keliskart per dieną valyti šlapiai. Vanduo puikiai suriša pačias smulkiausias žiedadulkių daleles, todėl pravers ir oro drėkinimas patalpose.
Išvengti lengviau, kai žinai artėjant žiedadulkių audrą
Neseniai Vilniuje pradėjo veikti intelektualiais miesto plaučiais vadinama oro kokybės stebėjimo sistema, kuri oro taršos ir kokybės duomenis fiksuoja kas minutę, o žiedadulkių koncentraciją – kas valandą. Interaktyviame žemėlapyje galima matyti duomenis, gaunamus iš 34 sensorių, išdėstytų įvairiose miesto vietose. Jie rodo, kokia yra alksnio, lazdyno, beržo, miglinių augalų, kiečio, ambrozijos žiedadulkių koncentracijos informacija. Greitu laiku ji bus papildyta beržo ir miglinių augalų koncentracijų prognozėmis. Pateikiamos ir tikslios kelių savaičių prognozės.
Žiedadulkių kiekį ore nuolatos stebi ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos aerobiologai. Šios mokslo įstaigos tyrimo stotys aprūpintos naujausiomis žiedadulkių gaudyklėmis, o gauti duomenys analizuojami pasitelkus standartizuotus tyrimo metodus pagal Tarptautinės aerobiologų asociacijos reikalavimus. Prognozes, kurios nurodo žiedadulkių sklaidą ateinančioms 48 val., galima rasti čia. Žiedadulkių audros būna pavojingiausios, kai vienu metu pražysta daugybė augalų ir įsivyrauja sausi, vėjuoti orai. Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės mėnesį.
Tinklalapyje www.polleninfo.org galite pasitikrinti, kokie augalai žydi, kokios žiedadulkės sklando Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Naujausia Europos mokslininkų nemokamai teikiama paslauga – ,,Žiedadulkių dienoraštis“ – padeda suprasti, kokią įtaką sveikatai turi ore sklandančios žiedadulkės, tereikia kasdien interneto svetainėje www.pollendiary.com jį pildyti, nurodant alergijos simptomus. Dienoraštis šiuos duomenis susieja su visos Europos žiedadulkių duomenų baze, pateikia informaciją apie žiedadulkių įvairovės ir kiekio ore reikšmę pojūčių stiprumui.
Tai įdomu:
Šios smulkios ir lengvos augalų dalelės yra keliautojos, kurios nežino valstybių sienų ir gali nuskristi šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Medžiai žydėjimo metu išbarsto milijonus žiedadulkių, o, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, jos pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir yra pernešamos dideliais atstumais.
