Articles on health topics Kūdikių žarnyno disbakteriozė: kai blogosios bakterijos pralaužia gerųjų bakterijų gynybą, prasideda virškinimo sutrikimai ir atakuoja infekcijos
Aut. Teodora Vaitkutė
Jeigu kūdikį dažnai vargina virškinimo sutrikimai – viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pykinimas ar vėmimas, pilvo pūtimas ir skausmas, reikėtų suklusti, nes tai gali būti žarnyno disbakteriozės požymiai. Jei vaikas dar ir nepakankamai priauga svorio bei ūgio, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Žarnyno disbakteriozė nėra liga, tačiau gali ne tik sukelti minėtus negalavimus, bet ir daryti neigiamą poveikį kūdikio raidai, be to, mažina organizmo atsparumą infekcijoms, todėl mažylis dažnai serga.
Amžinoji dvikova
Disbakterioze vadinama būklė, kai pakinta normali žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtis ir pusiausvyra, sumažėja gerųjų bakterijų įvairovė. Iš viso jame yra 1–3 kilogramo vadinamųjų gerųjų ir blogųjų bakterijų, nuo 300 iki 1 tūkst. rūšių. Sveikatai palankiausia, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc. Gerosios bakterijos padeda ląstelėms apsisaugoti nuo patogenų, dalyvauja vitaminų sintezėje, šalinant toksinus, kontroliuojant medžiagų apykaitą. Taip pat jos neleidžia daugintis blogosioms bakterijoms, kurios sukelia įvairias ligas, sveikatos sutrikimus. Žarnyno bakterijų visuma vadinama žarnyno mikroflora arba mikrobiota.
Būrys kaltininkų
Bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dėl skirtingų priežasčių. Tai gali būti susiję su vaistų vartojimu, dažniausiai antibiotikų, arba neseniai prasirgta žarnyno infekcija. Susirgęs vaikas gana greitai pasveiksta, tačiau jo žarnyno mikroflora yra pažeidžiama. Didelę įtaką turi ir mityba. Nustatyta, kad jei valgiaraštyje trūksta skaidulų, mažėja žarnyno bakterijų įvairovė. Disbakteriozės riziką didina tam tikrų genų mutacijos. Tyrimai rodo, kad kūdikius, gimę atliekant cezario pjūvio operaciją, dažniau vargina disbakteriozė, nes jų žarnyne yra mažiau gerųjų bakterijų ir daugiau patogenų.
Mamos įpročiai
Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbakteriozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, tokiais atvejais kūdikio žarnyne dominuoja patogeninės bakterijos. Be to, jų mikrofloros formavimasis vėluoja. Dėl to gali būti kaltos ligos, kuriomis nėštumo metu sirgo mama, nėštumo metu jos naudoti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresas, įtampa. Kelių mėnesių amžiaus mėnesių kūdikiui žarnyno bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dėl vėlai pradėto žindymo. Tyrimai atskleidžia, kad dažniau ši problema kamuoja ne mamos pienu, o pieno mišinukais maitinamus kūdikius.
Svarbūs niuansai
Be jau minėtų apie disbakteriozę dažniausiai pranešančių požymių reikėtų atkreipti dėmesį ir į išmatų išvaizdą, neretai jose atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva – jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Be to, kūdikis ima tuštintis dažniau, atsiranda specifinis kvapas. Kiti mažiau specifiniai disbakteriozės požymiai yra nemalonus burnos kvapas, išsausėjusi vaiko oda, atsiradę bėrimai, padidėjęs seilėjimasis, prasidėjęs stomatitas. Visi šie simptomai būdingi įvairioms ligoms, todėl retai pagalvojama, kad taip pasireiškia disbakteriozė.
Apsigyvena palaipsniui
Vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje ir placentoje yra įvairiausių mikroorganizmų, kurie, kaip rodo kai kurie tyrimai, palaipsniui pasisėja ir vaisiaus žarnyne per paskutinius nėštumo mėnesius. Gimdymo metu kūdikio žarnyną palaipsniui ima kolonizuoti mamos organizme ir žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, iš karto po gimimo ir tie mikroorganizmai, kurie gyvena ligoninės, o po to namų aplinkoje, lauke ar kitur, kur jis praleidžia daugiau laiko. Bakterijų kūdikis gauna ir su mamos pienu, kuris nėra sterilus, jame bakterijų aptinkama net 200 skirtingų rūšių.
Diagnozė ir gydymas
Įtariant disbakteriozę, galima atlikti bakteriologinius tyrimus žarnyno mikrofloros (mikrobiotos) sudėčiai nustatyti. Jų metu gali būti įvertinama ir gerųjų bei blogųjų bakterijų pusiausvyra. Tai ne tik leis gydytojui nustatyti tikslią diagnozę, bet ir skirti efektyviausią gydymą. Žarnyno bakterijų pusiausvyros atstatymui paprastai išrašomi probiotikai, taip vadinamos gerosios bakterijos, kurios papildo išsekusias jų atsargas. Kita priemonė – prebiotikai arba skaidulos, padedančios sukurti palankią terpę gerosioms bakterijoms.
Tinkama mityba
Jeigu kūdikis, kuriam nustatyta disbakteriozė jau yra primaitinamas, reikia kartu su gydytoju labai kruopščiai jam sudėlioti individualų valgiaraštį. Rekomenduojama vengti cukraus, kviečių, ypač perdirbtų miltų gaminių, mielių turinčių maisto produktų, sočiųjų riebalų. Naudoti daug viso grūdo kruopų ir duonos gaminių, vaisių, daržovių, kurių sudėtyje yra daug skaidulų. Natūralių probiotikų šaltinis – jogurtas, kefyras, pasukos, varškė taip pat turi būti valgomi kuo dažniau.
Ar žinote, kad:
- Pirmosios bakterijos patenka iš motinos gimdymo takų ir storojo žarnyno, pavyzdžiui, laktobakterijos, Escherichia coli, streptokokai.
- Maitinamo motinos pienu mažylio žarnyne maždaug po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos, o maitinant dirbtinai – bakteroidai, Escherichia coli.
- Kokios bakterijos apsigyvena naujagimio organizme, lemia aplinka, kurioje gimė vaikas, gimdymo būdas – natūraliais takais ar atliekant cezario operaciją.
- Kai neišnešiotas naujagimis patenka į reanimacijos skyrių, jo organizme vyrauja Escherichia coli, Enterococcus faecalis, Enterobacter cloacae, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus epidermidis ir Staphylococcus haemolyticus. Tuo metu laktobakterijų ir bifidobakterijų randama mažai.
- Kuo mažesnio svorio gimsta neišnešiotas kūdikis, tuo mažiau jo žarnyne bifidobakterijų. Šiems mažyliams ypač svarbu kuo greičiau gauti motinos pieno –jame yra medžiagų, padedančių susiformuoti mikrobiotai ir imunitetui.
