Articles on health topics Kodėl apsinuodijame maistu?
Atidarius vasaros sezoną, pirkėjų krepšeliuose garbingą vietą išsikovoja lauko kepsniams ruošti skirta mėsa, įvairūs jos priedai ir užkandžiai. Nors dažniausiai didysis apsipirkimo procesas vyksta prieš pat išvyką į gamtą, laiko tarpas, per kurį nupirkta mėsa pradeda čirkšti ant grilio, gali trukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų, kol pasiekiama mėgstama pikniko vieta. Visi maisto papildai virškinimui.
Kaip tinkamai termiškai apdoroti maistą?
Anot maisto technologų, karštuoju metų laiku pirkinius ilgiau nešiojant ar vežiojant automobilyje, poilsiavietę gamtoje jie gali pasiekti ne pačios geriausios būklės, o nekreipus dėmesio į pagedusio produkto ženklus, mėsą vis tiek iškepus ir suvalgius, – gresia nemalonios infekcijos.
„Mėsa – greitai gendantis produktas, todėl laikant ją netinkamoje temperatūroje ar labai ilgai gabenant iš parduotuvės namo, jos galiojimo laikas sutrumpėja arba produktas gali ir išvis sugesti. Dažniausiai taip nutinka vasaros sezono metu, pavyzdžiui, kai prikaitusiame automobilyje toli važiuojama iki pikniko vietos, – pastebi maisto technologė Raminta Bogušienė. – Geriausias būdas mėsai ir kitiems greitai gendantiems produktams apsaugoti – vežti juos šaltkrepšyje, tada, norint išvengti nemalonių susirgimų, beliks mėsą tinkamai apdoroti.“
Netinkamas maisto termiškas apdorojimas – viena dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimo maistu priežasčių. Anot maisto technologės, ypatingo atsargumo imtis reikėtų maistą ruošiant vaikams ir tiems, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimų turintiems ligoniams – būtent jie dažniausiai užsikrečia viena dažnesnių karštojo sezono infekcijų – salmonelioze, kurios galima nesunkiai išvengti. Kadangi vaikai dažniausiai užsikrečia nuo blogai termiškai apdorotos mėsos bei higienos normų nesilaikymo, pavyzdžiui, – nešvarių rankų, tereikia mėsą tinkamai apdoroti ir, prieš valgymą, atidžiau įvertinti vaiko higieną, ypač, iškylaujant gamtoje.
Svarbiausia laikytis taisyklių
R. Bogušienė pataria, į ką reikėtų atidžiau atsižvelgti ir kokių atsargumo priemonių imtis, norint, kad vasariškos išvykos nesugadintų nemalonios pasekmės.
- Mėsą reikėtų įsigyti tik iš legalių prekyviečių, aiškiai žinant tikslią mėsos kilmės vietą. Dažnai galvojama, kad turguje ūkininko parduodama mėsa bus geresnė, sveikesnė, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai mėsa ten laikoma pažeidžiant maisto saugos ir kokybės reikalavimus, o nusižengimų ypač padaugėja vasaros sezono metu, per didelius karščius.
- Iš pakuotės išėmę mėsą, būtinai ją apžiūrėkite – įvertinkite konsistenciją, kvapą bei spalvą. Gamintojai ant pakuotės visada nurodo tinkamas laikymo sąlygas, tačiau pirkėjai dažnai jų nepaiso. Taigi, jei mėsos gleivės išsiskyrusios, ji sukietėjusi, aiškiai juntamas nemalonus kvapas, produktas žalsvos, pilkšvos ar kitos neįprastos spalvos, – tikėtina, kad produktas jau nebetinkamas vartoti.
- Rankas būtina plauti ne tik tada, kai jos yra vizualiai nešvarios, bet ir pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir po valgio gaminimo. Ne tik mėsa, bet ir higienos laikymasis ją ruošiant turi įtakos maisto saugai. Būtina atskirti šviežius maisto produktus nuo termiškai apdorotų, nes pastarieji gali būti užteršti kryžminės taršos būdu.
- Prieš apdorojant mėsą, ją būtina nuplauti, o prieš ir po gaminimo reikia tinkamai išplauti ir jai skirtus indus, pjaustymo lenteles, įrankius.
- Bakterijos dauginasi žalios mėsos paviršiuje, todėl kepsnius galima valgyti tik tada, kai mėsos viduje pasiekiama ir 10 min. išlaikoma apie 80 °C temperatūra, jos paviršius atrodo gerai iškepęs.
- Jei po vakarėlio iškeptos mėsos liko – ją reikėtų laikyti tik šaldytuve, atskiriant nuo šviežių ir neapdorotų produktų, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Nors visada rekomenduojama maistą geriau valgyti šviežią, turint likučių, nereikėtų jų šildyti daugiau nei vieną kartą.
Maisto technologė primena, kad užsikrėsti galima ne tik su maistu: reikia stengtis maudytis kuo švaresniuose vandens telkiniuose, kuo dažniau plauti rankas ir nepamiršti, kad bakterijas savyje gali nešioti įvairūs naminiai gyvūnai: kiaulės, raguočiai, graužikai, šunys, katės ir kt. Paglosčius bet kokį gyvūną, po to būtina plauti rankas, rašoma pranešime spaudai.