Articles on health topics Gliukozės koncentracijos svyravimai pavojingi, todėl svarbu stebėti jos lygį
Stebėti gliukozės kiekį kraujyje ypač svarbu sergant diabetu, nes tai padeda tinkamai kontroliuoti šią ligą. Tačiau žinoti, kokia yra šios medžiagos koncentracija, pravartu kiekvienam. Tiek pernelyg mažas, tiek per didelis gliukozės kiekis gali sukelti pavojingas būsenas ir komplikacijas. Šio rodiklio nukrypimai nuo normos gali būti ir kitų sunkių sveikatos sutrikimų simptomas, todėl būtinai reikia išsiaiškinti jų priežastį.
Vyksta ypač sudėtingi procesai
Gliukozės kiekio kraujyje norma svyruoja nuo 3,5 iki 5,6 milimolių litre. Jis nuolat kinta ir nesergant diabetu, priklausomai nuo mūsų mitybos (padidėja pavalgius ir sumažėja badaujant). Įtakos turi ir fizinis aktyvumas, emocijos, stresas. Būsena, kai gliukozės koncentracija kraujyje peršoka normos ribas ir padidėja, vadinama hiperglikemija, o gliukozės koncentracijai sumažėjus nustatoma hipoglikemija.
Gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoja kasos išskiriamas hormonas, vadinamas insulinu. Jo dėka gliukozė patenka beveik į visas organizmo ląsteles – raumenų, riebalinio audinio, kai kurias kepenų, išskyrus smegenų ląsteles. Insulinas taip pat veikia gliukozės panaudojimą ląstelėse, stimuliuoja baltymų sintezę, netiesiogiai skatina riebalų susidarymą iš angliavandenių.
Insulino gali pritrūkti dėl nepakankamos jo sintezės, pagreitėjus skaidymui. Mažėjant insulino kiekiui kraujyje, didėja gliukozės kiekis. Tokiais atvejais susergama cukriniu diabetu. Tačiau insulino lygis kraujyje gali ir padidėti, tuomet gliukozės koncentracija sumažėja. Taip gali atsitikti sergant kai kuriomis kepenų ligomis, esant dideliam nutukimui, valgant daug angliavandenių turinčio maisto, nėštumo metu.
Ir gliukozės trūkumas, ir perteklius neigiamai veikia organizmą. Koncentracijos šokinėjimas taip pat žalingas. Nereguliuojant hiperglikemijos padidėja sunkių inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika, galima netgi apakti. Hipoglikemija gali sukelti traukulius, komą, smegenų pažeidimus, o laiku nesuteikus pagalbos gali baigtis mirtimi. Tokiais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Todėl negalima ignoruoti simptomų, kurie hiperglikemijos atveju yra padidėjęs troškulys ir šlapinimasis, sutrikęs regėjimas, nuovargis, negyjančios žaizdos, svorio praradimas, galūnių nejautrumas, dilgčiojimas. Hipoglikemija pasireiškia padidėjusiu nervingumu, drebuliu, alkiu, apsvaigimu, sutrikimu, gali pykinti, skaudėti galvą, pagreitėti ar sutrikti širdies ritmas, žmogus gali nualpti, kai kada prasideda traukuliai.
Kas kiek laiko reikia matuoti?
Sergantiesiems diabetu gliukozės testus paprastai rekomenduojama atlikti 3-4 kartus per dieną. Taikant insulino terapiją, matavimų skaičius priklauso nuo gydymo intensyvumo. Norint įvertinti gydymo efektyvumą, parinkti tinkamiausią insulino dozę, būtina matuoti gliukozės kiekį prieš kiekvieną insulino injekciją. Susirgus gripu, peršalus ar sergant kitomis ligomis patartina matuoti dažniau.
Kai cukraus kiekis matuojamas tik vieną kartą per dieną ryte, nepavalgius, rezultatai gali neparodyti realios padėties. Besigydantiems geriamaisiais vaistais, rekomenduojama atlikti intensyvius tikslinius gliukozės kiekio matavimus – 7 kartus per parą 3 dienas iš eilės. Gliukozės kiekis organizme matuojamas 2 val. iki kiekvieno valgio, taip pat 2 val. pavalgius ir kartą prieš einant miegoti.
Diabeto profilaktikai gliukozės kiekis kraujyje kiekvienam gyventojui matuojamas bent kartą per trejus metus. Jeigu nustatoma, kad gliukozės koncentracija padidėjusi, tačiau diabetas dar nediagnozuojamas (ši būsena vadinama prediabetu), gliukozės kiekis matuojamas dažniau. Kas kiek laiko tai reikia daryti, nustato gydytojas, įvertinęs konkretaus paciento amžių, būklę ir rizikos faktorius.
Pasitikrinti, koks yra gliukozės kiekis tikslinga visiems vyresniems nei 45 metų amžiaus asmenims. Tai padaryti rekomenduojama, jei žmogus turi antsvorį ar yra nutukęs, mažai aktyvus fiziškai, šeimoje buvo sergančiųjų diabetu, kai nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas, sergant policistiniu kiaušidžių sindromu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turint aukštą kraujospūdį ar vartojant nuo jo vaistus.
Taip pat tais atvejais, kai nustatomas mažas didžiojo tankio cholesterolio arba didelis triacilglicerolių kiekis, glikozilinto hemoglobino (HbA1c) vertė didesnė nei 5,7 proc., gliukozės toleravimo sutrikimas diagnozuotas ankstesniais tyrimais. Jeigu tyrimas nerodo nukrypimų nuo normų, jis kartojamas kas trejus metus, kitais atvejais – kasmet arba kaip nurodo gydytojas.
Ką reikia žinoti prieš atliekant testą?
Jeigu gydytojas jums paskyrė gliukozės tyrimą ar jį nusprendėte pasidaryti savarankiškai, atkreipkite dėmesį, kad jos koncentracijai gali turėti įtakos naudojami vaistai, tokie kaip kortisteroidai, diuretikai, hormoniniai kontraceptikai, aspirinas, paracetamolis, hormonų terapija, medikamentai psichozėms gydyti, antidepresantai, adrenalinas, net vitaminas C. Būtina apie tai įspėti sveikatos priežiūros specialistus.
Tam tikrą laikotarpį gliukozės kiekis gali padidėti išgyvenant didelį stresą – patyrus netektį, kokią nors kitą nelaimę, taip pat po chiruginės operacijos, traumos, insulto, širdies smūgio. Taip gali atsitikti ir sergant kai kuriomis ligomis – kasos, skydliaukės, kepenų, inkstų, alkoholiniu sindromu. Diabetikams gliukozės koncentracija gali padidėti nuo kai kurių vaistų, nepavalgius, dėl didesnio fizinio aktyvumo.
Dažniausiai glukozės tyrimai atliekami gydymo įstaigose. Tačiau ar žinojote, kad juos galima atlikti patiems namuose? Tai aktualu ne tik sergantiesiems diabetu ar priešdiabetinėje ligos būsenoje, bet ir tiems, kurių gliukozės koncentracija kraujyje yra padidėjusi, nors nei diabetas, nei kokia nors kita tam įtakos galinti turėti liga kol kas dar nediagnozuota. Pravartu stebėti šį rodiklį siekiant sveikiau maitintis, keisti įpročius.
Tam vaistinėje prireiks įsigyti specialų matuoklį, gliukozės juosteles, sterilius vienkartinius lancetus su automatiniu dūrio mechanizmu, kapiliarinio kraujo paėmimui iš piršto, kontrolinį tirpalą. Ypač patogu, kad matuoklio atmintyje saugomi iki 500 tyrimų rezultatų su data ir laiku. Rezultatai gaunami per 1 min. Jokio specialaus pasiruošimo testui nereikia, tik gerai nusiplauti ir nusausinti rankas.
Be to, labai svarbu atidžiai perskaityti jo naudojimo instrukciją ir jos laikytis. Netaisyklingai atliekant tyrimą jo rezultatai gali būti netikslūs. Dažniausios klaidos yra netikamai praduriamas pirštas, kai adatėlė yra atbukusi, rankos šlapios, nešvarios. Taip pat kai paimamas per mažas kraujo lašas, naudojamos pasibaigusio galiojimo laiko, ne to gamintojo, sudrėkusios ar laikomos netinkamoje temperatūroje juostelės.
Tai svarbu
Juosteles galima laikyti ir naudoti nuo 10 °C (kai kurių 14–15 °C) iki 35 °C, kai kurių iki 40 °C temperatūroje.
Gliukozės matuoklis taip pat turi būti laikomas nei per žemoje, nei itin aukštoje temperatūroje.
Matuoklyje įdegta speciali programinė įranga, sukurta remiantis vyrų ir moterų kraujo charakteristikomis bei atsižvelgiant į kraujo sudėties skirtumą prieš ir po valgio. Tokia sistema padidina rezultato tikslumą.
Gliukozės matavimo ribos yra nuo 0,6 – 33.3 mmol/L.
Moderniuose matuokliuose pritaikyta savaiminio įsisiurbimo technologija, dėl kurios užtenka mažiau kraujo, aparatas garsiniu signalu įspėja, kad kraujo paimta pakankamai.
Nebereikia uždėti kraujo lašo ant juostelės viršaus, tik priglausti suformuotą kraujo lašelį prie juostelės galo, gliukozės matuoklis pats įtraukia reikiamą kraujo kiekį.
Tyrimui galima naudoti kraują ne tik iš piršto, bet iš delno ar dilbio.
Atkreipkite dėmesį, kad šiose vietose kraujotaka silpnesnė, todėl matavimo rezultatai gali būti ne tokie tikslūs, kai gliukozės kiekis kraujyje staiga didėja ar mažėja.
