Articles on health topics Gausus prakaitavimas – išsprendžiama problema
Prakaitavimas - normalus ir naudingas organizmo reiškinys, nes prakaituodamas kūnas reguliuoja savo temperatūrą - garuodamas nuo odos paviršiaus prakaitas atvėsina kūną.
Sveiko suaugusio žmogaus organizmas per dieną išskiria nuo vieno iki pusantro litro prakaito. O gausiai prakaituojančiojo – nuo dviejų iki penkių kartų daugiau. Visgi suprakaitavę delnai ar veidas, šlapia nugara ar pažastys verčia jaustis nepatogiai. Be to, labai gausus prakaitavimas yra rimtas signalas, kad vertėtų pasitikrinti sveikatą.
„Kaip prakaituoji?“ – klausdavo senovės Romos kilmingieji vienas kito. Jau tada buvo žinoma, kad šis procesas organizmui naudingas. Svarbiausia liaukų, kurios gamina skaidrų ir bekvapį prakaitą, fiziologinė funkcija yra reguliuoti kūno temperatūrą. Emociniai dirgikliai (įtampa, nervingumas, susijaudinimas) gali stipriai padidinti prakaito gamybą. Gausesnį sveiko žmogaus prakaitavimą skatina fizinis darbas, aukštesnė negu įprasta temperatūra, labai karšti valgiai ir gėrimai, dvasiniai išgyvenimai. Ypač stipriai prakaituoja pažastys, sprandas, delnai, pėdos. Paprastai vyrai prakaituoja daugiau nei moterys.
Gausiai prakaituojant būtina gydytis
Sutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Padidėjęs prakaitavimas skirstomas į fiziologinį ir patologinį. Fiziologinis prakaitavimas būna dirbant sunkų fizinį darbą, karštą dieną, geriant karštus gėrimus - taip iš organizmo pašalinama šiluma ir organizmas neperkaista. Gausiau prakaituoti gali paaugliai, kurių endokrininė sistema dar nevisiškai išsivysčiusi, arba moterys po menopauzės. Viso kūno prakaitavimą gali sukelti vartojami vaistai (antihipertenziniai arba antidepresantai). Patologinio prakaitavimo priežastys būna įvairios: sergant tuberkulioze, skydliaukės ligomis (tireotoksikoze arba padidėjusia skydliaukės veikla), cukriniu diabetu, mažakraujyste ir kt. Kartais pernelyg stiprus prakaitavimas gali būti onkologinių plaučių, kraujo ar kitų ligų simptomas.
Daugiau prakaituojame, kai nusilpsta imuninė sistema, po gydymo antibiotikais ir pan. Kai kurie žmonės prakaituoja kasdien, kiti - kelis kartus per savaitę, tačiau tik tada, kai nemiega. Naktimis pasikartojantys karščio pylimai arba prakaitavimas gali būti hormoninės sistemos sutrikimų arba menopauzės požymiai. Nuolat gausiai prakaituojanti oda netenka apsauginio lipidų sluoksnio, dėl to būna neatspari infekcijomis. Todėl, jei per gausiai prakaituojama, būtina gydytojo konsultacija.
Svarbiausia – tinkama higiena
Prakaitas pats savaime neturi stipraus kvapo, nes jį sudaro 98-99 proc. vandens ir tik 0,5-1 proc. organinių ir neorganinių medžiagų. Veikiamas bakterijų, esančių ant odos, prakaitas skyla į įvairias medžiagas, kurios sukelia nemalonų kūno kvapą. Norint išvengti gausaus prakaitavimo ir nemalonaus kvapo, reikia deramai rūpintis higiena ir tinkamai pasirinkti prakaitavimą mažinančias priemones. Pirmiausia – vandenį su muilu. Tačiau jis veikia neilgai. Tada į pagalbą pasitelkiamas dezodorantas ar antiperspirantas, kitos prakaito kvapą reguliuojančios priemonės. Nei dezodorantas, nei antiperspirantas nepadės išvengti nemalonaus prakaito kvapo, jeigu nesilaikysite elementarios higienos taisyklių.
Kaip pasirinkti tinkamą priemonę?
Kokią priemonę rinktis sprendžiama atsižvelgiant į odos tipą. Jautriai odai reikėtų ieškoti švelnesnės priemonės, bekvapės, be dažų ar sintetinių priedų. Dezodorantas neutralizuoja kūno kvapą. Jo sudedamosios dalys sustabdo bakterijų augimą, kurios sukelia nemalonų kvapą. Įvairūs dezodorantai veikia kūną išoriškai ir paties prakaitavimo nemažina, o tik maskuoja, prislopina prakaito kvapą.
Antiperspirantai, kuriuose yra metalo druskos, mažina prakaitavimą. Antiperspirantų yra rutulinių ir purškiamųjų, kai kurie turi kvapiųjų medžiagų. Jų sudėtyje esančios medžiagos slopina ilgalaikį prakaitavimą, patikimai sumažina prakaito gamybą ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo. Antiperspirantai negali būti naudojami ant pažeistos odos, pavyzdžiui, iš karto po skutimosi.
Kalnų kristalas – natūralus, skaidrus, tirpstantis akmuo, kuriuo rytais pakanka patrinti labiausiai prakaituojančias ką tik nuprausto kūno vietas. Kristalą, pavadintą skirtingais vardais, galima nusipirkti vaistinėse ir kai kuriose parduotuvėse.
Botulino toksino injekcijos - sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių ekrinines prakaito liaukas, funkcionavimą ir apie pusmetį ar net metus jas slopina. Botulino galima švirkšti į padus, pažastis, sprandą, pakaušį, smilkinius, kaktą, delnus. Leidžiama į odą maždaug kas 1–2 cm aplink prakaituojantį plotą.
Naudingi patarimai:
Jei vargina kojų prakaitavimas, patartina avėti natūralios odos avalynę, o ne sintetinę. Mūvėti medvilnines, pusvilnones, o ne sintetinio pluošto kojines, jas būtina skalbti ir keisti kasdien.
Kojų prakaitavimą mažina įvairios vonelės. Rekomenduojama kojas mirkyti vėsiame vandenyje su valgomąja ar jūros druska, naudinga įlašinti mėtų, arbatmedžio ir alavijo aliejaus.
Jei ketinate vilkėti plono audinio drabužius ir nenorite, kad jie būtų prilipę prie kūno, galite pamėginti specialią pudrą arba talką, kurie sugers prakaitą. Kūno pudra visiškai netinka tiems, kieno oda pernelyg sausa. Talkas padeda atgaivinti nuo dažno dezodoranto naudojimo sudirgusią odą.
Jei labai prakaituoja veidas, rytą patariama praustis ne paprastu vandeniu, o šalta arbata, kuriai reikia leisti išdžiūti ant veido odos.
