Articles on health topics Cholesterolio savikontrolė gali išgelbėti ir gyvybę
Cholesterolis turi blogą vardą, nors yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui. Ši į riebalus panaši medžiaga, dar vadinama lipidais, būtina ląstelių ir organų funkcijoms užtikrinti. Tačiau jeigu cholesterolio yra per daug, padidėja rizika susirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, tarp jų ateroskleroze, infarktu, insultu. Todėl svarbu stebėti cholesterolio koncentraciją ir imtis priemonių jai nukrypus nuo normų. Tai padaryti padeda cholsterolio testai, kuriuos galima atlikti namuose.
Nuolatinis stebėjimas turi tapti įpročiu
Problema, kad susikaupus per dideliam cholesterolio kiekiui, ilgą laiką nejuntame jokių sveikatos sutrikimų, savijautos pablogėjimo, nepasireiškia jokie akivaizdūs simptomai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl cholesterolio pertekliaus sukeltų ligų kasmet miršta 2,6 mln. žmonių. Šio rodiklio sekimas turi tapti įpročiu, kad, kaip sakoma, ir vidury nakties prikelti žinotume, ar jo mūsų organizme yra tiek, kiek reikia, ar per daug, o galbūt trūksta.
Cholesterolį sintetina visos ląstelės, daugiausia kepenys ir žarnyno gleivinė, jo gauname ir su maistu. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 gramų cholesterolio – ypač jo gausu smegenyse, kepenyse, inkstuose. Jis yra visų ląstelių membranų komponentas, dalyvauja tulžies rūgščių, antinksčių, lytinių hormonų, D3 vitamino gamyboje. Cholesterolis yra trijų rūšių: bendrasis, mažo tankio lipoproteinai MTL ir didelio tankio lipoproteinai DTL.
Rekomenduojama bendrojo cholesterolio reikšmė yra mažiau negu 5 mmol/l. Galimi sezoniniai jo kiekio svyravimai: žiemą ir rudenį gali padidėti, vasarą ir pavasarį – sumažėti. Jei bendrojo cholesterolio kiekis – 6,5–7,8 mmol/l – aterosklerozės rizika yra didelė. Jeigu bendrojo cholesterolio kiekis bent kiek padidėjęs, rekomenduojama atlikti išsamesnius kraujo lipidų tyrimus. Tokiu atveju dažniausiai randamas ir padidėjęs MTL cholestrolis.
Tikslūs, patogūs, o atsakymas po minutės
Diagnostiniai testai, kuriuos sudaro matavimo prietaisas, autolancetas ir cholesterolio tyrimo juostelės, skirti savarankiškam naudojimui siekiant nustatyti bendrąjį cholesterolio kiekį kraujyje. Jie atitinka tarptautinius kokybės reikalavimus, garantuoja atsakymus su minimalia paklaida. Šių testų matavimo ribos – nuo 3,3 iki 10,2 minimolių litre kraujo. Naudotojų patogumui atmintyje saugomi iki 500 tyrimų rezultatų su data ir laiku. Rezultatai gaunami vos per 1 minutę.
Matuoklis pagrįstas reflektometrine matavimo technologija. Jame įdegta speciali programinė įranga, kuri buvo sukurta remiantis vyrų ir moterų kraujo charakteristikomis bei atsižvelgiant į kraujo sudėties skirtumą prieš ir po valgio. Tokia sistema padidina rezultato tikslumą. Svarbu tyrimą atlikti tiksliai taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Pirštas, iš kurio bus imamas kraujas dezinfekuojamas, po to praduriamas autolancetu, o galiausiai kraujo lašas užtepamas ant baltos matuoklio juostelės.
Po minutės ekrane pasirodys skaičus, kuris ir rodys bendrojo cholesterolio kiekį. Testo tikslumas priklauso ir nuo to, ar teisingai naudojamos juostelės. Jos jautrios šviesai ir drėgmei, todėl laikykite originalioje pakuotėje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių ir tinkamoje temperatūroje. Juosteles galima laikyti ir naudoti nuo 10 °C (kai kurių 14–15 °C) iki 35 °C (kai kurių iki 40 °C) temperatūroje. Ištraukę juostelę sunaudokite iš karto, jei ji buvo buteliuke, jį tuoj pat uždarykite.
Kiekvienas turi įvertinti individualią riziką
Nuo kada ir kaip dažnai reikėtų atlikti cholesterolio testus lemia daug faktorių, tarp jų ir amžius, šeimos istorija. Pirmąjį kartą bendrasis cholesterolio lygis turėtų būti išmatuotas dar vaikystėje, sulaukus maždaug 9 – 11 metų ir po to, jei atitinka normą, kartojamas kas penkerius metus iki asmuo sulauks 18 metų. Jei artimųjų tarpe buvo turėjusių aukštą cholesterolio koncentraciją ir patyrusių insultą ar infarktą iki 50 metų, šį tyrimą vaikams galima atlikti dar anksčiau.
Jauni suaugusieji, 20 – 40 metų amžiaus, bendrojo cholesterolio testus turėtų darytis kas penkerius metus. Tuo metu vyrai nuo 45 iki 65 metų ir moterys nuo 55 iki 65 metų kas antrus metus arba kasmet, įvertinus individualią riziką. Ji yra didesnė sergantiesiems antrojo tipo diabetu, turintiems antsvorį ar nutukusiems, naudojantiems daug gyvulinių riebalų ar sočiųjų riebalų, rūkantiems asmenims. Taip pat tiems, kurie yra fiziškai neaktyvūs, daug sėdi, mažai juda, nesportuoja.
Paveldimumas, sutrikęs cholesterolio pašalinimas iš organizmo, inkstų, kepenų, skydliaukės ligos taip pat gali turėti įtakos bendrojo cholesterolio reikšmei. Svarbu žinoti, kad tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, bendrojo cholesterolio normos yra mažesnės ir siekia ne daugiau nei 4,5 mmol/l. Kai bendras cholesterolis didesnis nei 7,5 mmol/l, padidėjęs ir MTL cholesterolis, arterinis kraujospūdis, jei rūkote, sergate diabetu, giminių tarpe yra sergančių aterosklerozės sukeltomis širdies ir kraujagyslių ligomis, būtinas medikamentinis gydymas, kurį skiria gydytojas.
Įdomūs faktai:
Jeigu kraujyje cholesterolio per daug, jis pro vidinį arterijų dangalą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, kur susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios kitos ląstelės, jungiamasis audinys, kalcis, taip formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Ilgainiui plokštelė vis labiau siaurina arterijos spindį ir trukdo tekėti kraujui.
Taip prasideda aterosklerozė, labai klastinga liga, kuri vystosi nepastebimai. Arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas startuoja anksti, dar paauglystėje. Jaunyvame amžiuje toliau progresuoja be jokių požymių, kol vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms sukelia koronarines širdies ligas.
Aterosklerozė – svarbiausia ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų, kojų ir kitų organų susirgimų priežastis. Ji pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos koronarinėse, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių anksti patirti miokardo infarktą ar insultą yra ir dažna genetinė liga – paveldima šeiminė hipercholesterolemija, sergant ja padidėja MTL cholesterolio kiekis ir kraujagyslės pradeda labai greitai senti.
Manoma, kad ja serga vienas iš 200 gyventojų, bet kai kuriose šalyse, ši liga gali būti dažnesnė ir preliminariais duomenimis Lietuva patenka tarp jų.
Prognozuojama, kad Lietuvoje šeiminės hipercholesterolemijos dažnis gali būti 1 iš 67, taiga, ja gali sirgti apie 14 tūkst. žmonių. Su kiekvienu šiuo atveju susiję visi pirmos eilės giminaičiai. Priskaičiavus ir juos, sergančiųjų skaičius gali šoktelėti iki 42 tūkst.
Dažniausiai hipercholesterolemija nustatoma labai pavėluotai, tik jau atsiradus komplikacijoms. Kai ji paveldima, aterosklerozė išsivysto dar jauname amžiuje ir gali ištikti miokardo infarktas ar insultas.
Cholesterolis tokiais atvejais kaupiasi ne tik kraujagyslių sienelėse, bet ir kituose audiniuose. Susidaro būdingi sustorėjimai odoje (ksantomos), gelsvi riebalų susikaupimo židiniai akių vokuose (ksantelazmos), cholesterolis kaupiasi ir ragenoje bei kitose akies dalyse.
