Articles on health topics Rotavirusas (rotovirusas): kartą susipažinus, susitikti daugiau nesinorės
Aut. Teodora Vaitkutė.
Rotavirusas – viena greičiausiai plintančių žarnyno infekcijų, labiausiai atakuojanti vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį. Jai jautriausi vaikai iki penkerių metų, jiems liga dažniausiai pasireiškia ūmiu viduriavimu, kurį dažnai tenka gydyti ligoninėje. Nuo rotoviruso daugelį jų patikimai apsaugo vakcina, Lietuvoje įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m.
Vienintelė efektyvi apsauga – skiepai, vakcina
Šalyje kasmet registruojami 24 tūkst. rotavirusinės infekcijos atvejų, apie 80 proc. pacientų hospitalizuojami. Tačiau šie skaičiai atspindi tik nedidelę visų susirgimų dalį, nes vyresni vaikai ir suaugusieji paprastai serga lengva ligos forma arba suserga, bet ligos simptomai nepasireiškia.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, maždaug 70 proc. paskiepytų vaikų nesuserga, o didžioji dalis – 9 iš 10 – paskiepytųjų apsaugomi nuo sunkios šios ligos formos, nes vakcinos teikiama apsauga siekia 85–100 proc. Lietuvoje kūdikiai nuo rotaviruso skiepijami nemokamai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Pirmoji vakcinos dozė įskiepijama 2 mėn. kūdikiams.
Nuo rotaviruso apsauganti vakcina yra geriama, ji skirta kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių. Jiems sugirdyti suspensiją žymiai paprasčiau, nei suleisti injekciją. Specialiai paruoštu švirkštu per burną sulašinamas natūralus, iš sergančio lengva ligos forma vaiko išskirtas rotavirusas. Priklausomai nuo vakcinos tipo yra būtinos dvi arba trys skiepų dozės.
Rotavirusas ilgai gali išlikti gyvybingi aplinkoje
Infekciją sukeliantys Reoviridae virusų šeimai priklausantys virusai yra rato formos, todėl jie ir buvo pavadinti rotavirusais. Jie gana ilgai išlieka išorinėje aplinkoje, 4–20 °C temperatūroje būna gyvybingi net kelis mėnesius! Rotavirusas atsparus daugeliui buityje naudojamų ploviklių, valiklių, tačiau gana greitai žūsta veikiami dezinfekuojančiomis priemonėmis, kurių sudėtyje yra chloro, taip pat virinant.
Ligoniui viduriuojant rotavirusai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Nustatyta, kad užsikrėtimui pakanka vos 10 viruso dalelių. Rotavirusas (rotovirusas) išskiriamas ūmiu ligos periodu, 4–6 pirmąsias dienas. Rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro palankias sąlygas plačiam jų paplitimui, ypač šeimose, ikimokyklinėse, pradinio ugdymo įstaigose.
Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Jais užsikrečiama per burną tiek tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu, nuo nešvarių rankų, tiek per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Rotavirusas gali patekti į organizmą nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis, nesilaikant higienos.
Nespecifiniai požymiai gali suklaidinti
Pirmieji rotovirusinės infekcijos simptomai pasireiškia praėjus maždaug 24–72 valandoms po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos, nes dažniausiai praeina savaime, o simptomai būna neryškūs arba iš viso nepasireiškia. Sergant vidutinio sunkumo ar sunkia forma liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas 3–4 kartus per parą, jis gali tęstis iki 2 dienų ir ilgiau.
Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos būna skystos, vandeningos. Viduriavimas paprastai tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda, raižo pilvą. Kai kada gali atsirasti ir nestiprių peršalimo požymių. Didžioji dalis ligonių dar ir karščiuoja. Karščiavimas gali būti nuo nežymaus iki labai aukšto ir trunka iki 3–4 dienų.
Stipriai viduriuojant ir vemiant labai greitai netenkama skysčių, druskų, sutrinka elektrolitų balansas. Tai labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl tėvai turėtų būti labai atidūs ir laiku kreiptis į gydytojus, ypač matydami, kad ligoniukas silpnas, apatiškas, jam sunku sugirdyti skysčius. Be to, panašius simptomus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos, todėl tiksliai diagnozei reikia atlikti laboratorinius tyrimus.
Gydymas – tik sumažinti simptomams
Specifinių vaistų rotovirusinei infekcijai gydyti nėra. Paprastai skiriami medikamentai, kurie palengvina simptomus ir pagerina ligonio būklę. Jeigu sergantysis karščiuoja, skiriami preparatai aukštai temperatūrai mažinti, taip pat esant poreikiui nuskausminantieji galvos ir pilvo skausmams palengvinti. Tyrimai rodo, kad sergant rotaviruso infekcija probiotikai gali padėti sumažinti viduriavimo trukmę ir intensyvumą.
Labai svarbu atkurti prarastus skysčius ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Tam nepakanka tiesiog po truputį gerti daug vandens, žolelių arbatų, kitų gėrimų. Rekomenduojama naudoti ir įvairius geriamuosius elektrolitų tirpalus, kurie padeda atstatyti reikiamą mineralų ir kitų bioaktyviųjų medžiagų pusiausvyrą. Sunkesniais atvejais skiriamos šių tirpalų intraveninės infuzijos, atliekamos gydymo įstaigoje.
Esant pykinimui ar vėmimui bei viduriavimui gydytojai gali skirti šias problemas slopinančių medikamentų. Kartu svarbu skatinti normalią imuninės sistemos veiklą, kad įsijungtų organizmo apsauginis mechanizmas, padedantis įveikti virusus, tarp jų ir rotavirusas. Nustatyta, kad susilpnėjus imunitetui užklumpa ypač sunkios šios ligos formos.
Gali padėti ir profilaktinės priemonės
Pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką yra tinkama rankų higiena. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. bakterijų ir virusų, taip pat ir roto virusų. Rankas plauti būtina kaskart pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su ligonio išmatomis, po lankymosi viešose vietose, važiavimo visuomeniniu transportu, prieš valgant, gaminant maistą.
Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį, jį dažnai vėdinti, valyti paviršius. Sergančiojo slaugai patartina naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių. Tualetą ir ligonio kambarį patartina valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas. Laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, patalynę, drabužius geriausia atskirai nuo kitų šeimos narių.
Patartina visus skalbinius apie 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus juos rekomenduojama gerai išlyginti karštu lygintuvu. Vaiko žaislus geriausia plauti muilo ar sodos tirpalu, išskalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. Šios paprastos apsaugos priemonės taip pat gali padėti apsisaugoti nuo rotovirusinės infekcijos plitimo namuose, darželyje, mokykloje.
Tai svarbu
• Dažniausiai rotovirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai.
• Gali sirgti ir vyresnio amžiaus žmonės, kurių imunitetas nusilpęs.
• Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3–35 mėnesių kūdikiai ir vaikai.
• Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna antikūnus kartu su motinos pienu.
• Persirgus rotovirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui.
• Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni arba iš viso nepasireiškia.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl simptomų, ar vaistinių preparatų bei kitų medikamentų vartojimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai pasiruošę Jums padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
