Articles on health topics Pleiskanos sugrįš, jei nesurasime ir nepašalinsime jų priežasties
Dažnai pleiskanos atsiranda tarsi iš niekur – tiesiog vieną dieną pažvelgi į veidrodį ir pamatai, kad smulkios atplaišėlės nusėjo galvos odą, pasklido plaukuose, pabiro ant pečių. Šios rūšies pleiskanos vadinamos sausomis, o jei jos prisitvirtinusios prie galvos odos – riebiomis. Ir vienos, ir kitos gali sukelti nemalonių pojūčių: niežėjimą, dilgčiojimą, gali padidėti odos jautrumas, kartais ji parausta. Ši problema linkusi kartotis, todėl svarbu nustatyti priežastį ir ją pašalinti. Priešingu atveju pleiskanų atsikratyti pavyks tik laikinai. Kai kurie žmonės nuo jų kenčia ne vienerius metus.
Šią bėdą dažnai prisišaukiame patys
Pleiskanos yra negyvos, suplokštėjusios raginio odos sluoksnio ląstelės. Jos vadinamos karneocitais ir yra išsidėsčiusios 5–6 sluoksniais, o, pažvelgus per mikroskopą, primena žvynelius. Tai pats pirmasis odos apsauginis barjeras nuo nepalankių aplinkos faktorių. Kai oda yra sveika, viršutinis karneocitų sluoksnis palaipsniui lupasi ir pasišalina, bet mes to nepastebime, nes žvyneliai labai maži ir jų nedaug. Kai raginis sluoksnis dėl įvairių priežasčių sustorėja, pradeda šerpetoti ir tada formuojasi plokštelės, stambesnės negyvos odos dalelės, jos tampa aiškiai matomos.
Taip gali atsitikti odai praradus drėgmę, tokiais atvejais ji ne tik pleiskanoja, bet ir jaučiamas erzinantis tempimas, dilgčiojimas. Dažnai galvos oda išsausėja šaltuoju metų laiku dėl temperatūrų kontrasto – pernelyg šilto oro patalpose ir šalto lauke. Pleiskanų gali atsirasti ir tiems žmonėms, kurie nereguliariai, retai šukuojasi, dėl to negyvos ląstelės kaupiasi ant galvos odos. Įtakos turi higienos įpročiai: jeigu galvos odai neskiriama dėmesio, ji nevaloma ir neprižiūrima, plaunami ir puoselėjami tik plaukai, nenustebkite, jei anksčiau ar vėliau pasirodys pleiskanos.
Jas galime prisišaukti ir tada, kai plaukus plauname per dažnai ar per retai, gerai jų neišplauname, nes naudojame per mažai šampūno, jo ar kondicionieriaus gerai neišskalaujame. Plaukų priežiūros priemonės ir jų likučiai kaupiasi ne tik ant plaukų, bet ir ant galvos odos, o, jų nepašalinus, oda sudirgsta ir gali pradėti pleiskanoti. Odą dažnai sudirgina netinkama plaukų kosmetika, nesaikingas jos naudojimas. Ji gali sukelti ir kontaktinį dermatitą ar kitas alergines reakcijas, vienas iš jų simptomų – odos šerpetojimas, paprastai lydimas niežėjimo, paraudimo, bėrimų, šašiukų ir pan.
Dėl ligų, streso ir vitaminų trūkumo
Pleiskanų gali atsirasti sergant įvairiomis kitomis odos ligomis, tokiomis kaip seborėjinis dermatitas, kuriam būdinga pernelyg riebi galvos oda, pleiskanos būna pilkšvos ar gelsvos spalvos, prikibusios, sulipusios į lopus, oda paraudusi. Arba sergant žvyneline, egzema. Dar viena priežastis – nusilpusi imuninė sistema po persirgtų kitų sunkių ligų ar sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, Parkinsono. Nustatyta, kad pleiskanos dažnai vargina ir ŽIV infekcija užsikrėtusius asmenis. Įtakos gali turėti ir ilgalaikis stresas, įtampa, depresija, nerimo sutrikimai.
Rizika, kad atsiras pleiskanų, padidėja užsikrėtus grybelinėmis infekcijomis. Kai kuriems žmonėms jos susiformuoja dėl mieliagrybio malassezia, kuris skatina nenormalų odos ląstelių dauginimąsi. Jis gyvena ant odos ir dažniausiai jokios žalos nedaro, tačiau, dėl tam tikrų aplinkybių, organizmas kartais į jį sureaguoja perdėtai.
Naujagimiams ir kūdikiams riebių, gelsvai rudos spalvos pleiskanų luobas ant galvos odos, dar vadinamas lopšio kepure – taip pat gana dažnas reiškinys. Paprastai jis susiformuoja neilgai trukus po gimimo ir išlieka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Jo nepatartina krapštyti, nes galite pažeisti jautrią odelę, reguliariai plaunant galvą vaikišku šampūnu, po to patepus vaikišku aliejumi ir šukuojant šios pleiskanos pasišalina savaime. Manoma, kad dėl to kalta pernelyg aktyvi kūdikių galvos odos riebalinių liaukų veikla. Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei oda po pleiskanomis sutrūkinėjo, paraudo, patino, mažylis neramus, nes tai gali reikšti, kad pateko infekcija.
Savarankiškai įveikti ne visada pavyksta
Vos tik pastebėjote pleiskanas, nelaukite ir iškart imkitės priemonių, kol jos dar matomos tik prie plaukų šaknų. Kai pleiskanos pasklinda po visus plaukus ir ima byrėti aplinkui, jas įveikti būna žymiai sunkiau. Jeigu išskyrus pleiskanas jokių kitų simptomų nėra, nejaučiate diskomforto, užteks vaistinėje įsigyti specialaus šampūno nuo pleiskanų ir plauti juo galvą, kol pleiskanos išnyks. Neapsiriksite kartu nusipirkę galvos odos priežiūros priemonę – galvos odos šampūną ar prausiklį, pravers ir galvos odos šveitiklis, kuris padės pašalinti negyvų odos ląstelių sluoksnį.
Rinkdamiesi šampūną nuo pleiskanų atkreipkite dėmesį, kad vieni yra skirti sausoms pleiskanoms, kiti – riebioms. Prieš plaudami galvą gerai iššukuokite plaukus, kad kuo daugiau pleiskanų atsiskirtų nuo odos. Naudojant šampūną nuo pleiskanų svarbu laikytis instrukcijų ir plauti tiek ilgai ir tiek kartų, kaip nurodyta. Jei pleiskanos pradingsta kuriam laikui ir vėl atsiranda – ieškokite priežasties. Gal sergate kokia nors liga, bet to nežinote ir jos negydote, tokiu atveju pleiskanos nepaliks ramybėje. Turint tokių įtarimų kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją dermatologą. Galbūt reikia keisti plaukų kosmetikos produktus, koreguoti plovimo dažnį, dėl to galite pasitarti su kirpėju. O gal užteks koreguoti mitybą, stiprinti imunitetą, naudoti maisto papildus. Nedelskite ir nesigydykite savarankiškai, jei galvos oda ne tik pleiskanoja, bet ir yra paraudusi, patinusi, jautri, išberta, yra žaizdelių, šašų, vargina skausmas – tokiu atveju pasikonsultuoti su medikais būtina.
