Kodėl mes žagsime ir ar verta dėl to nerimauti?

Žagsėjimas, atsirandantis dėl nevalingo diafragmos susitraukinėjimo, sukelia neitin malonius pojūčius, tačiau daugeliu atvejų po kelių minučių praeina be jokių pasekmių. Vis dėl to, jei jis dažnai kartojasi ir ilgai tęsiasi, reikėtų suklusti. Žagsulys gali būti ir kai kurių ligų požymis, todėl jei jis ima pernelyg varginti ir trikdyti kasdienę veiklą, kelti diskomfortą, reikėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais.

Mokslininkų mažai ištyrinėtas reiškinys

Tikslios žagsėjimo priežastys iki šiol nėra nustatytos, manoma, kad jį gali sukelti gėrimai su angliarūgšte, persivalgymas, labai aštrus, pernelyg šaltas ar per daug karštas maistas, įtakos turi ir stresas, įtampa. Žagsėti galite pradėti ir prisiriję pernelyg daug oro, pavyzdžiui, kramtant gumą ar kai aplinkos temperatūra per trumpą laiką labai stipriai pasikeičia. Emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos taip pat gali sukelti žagsulį.

Diafragma, raumuo, esantis po plaučiais, reguliuoja kvėpavimą. Mums įkvėpus ji susitraukia, o krūtinė dėl to išsiplečia. Iškvepiant ji atsipalaiduoja. Šis procesas vyksta pagal tam tikrą ritmą, o jam sutrikus pradedame žagsėti. Kiekvienas diafragmos spazmas priverčia staigiai užsidaryti gerklas ir balso stygas, o po to į plaučius ūmiai ima veržtis oras. Pasigirsta sunkiai apibūdinamas garsas – lyg aiktelėjimas, lyg čirptelėjimas.

Nustatyta, kad šį reiškinį gali išprovokuoti chirurginės operacijos, ypač kai operuojami pilvo organai. Taip pat dėl to gali būti kalta bendroji nejautra. Taip gali atsitikti ir esant tam tikrai psichikos būklei, kai emocinis atsakas yra labai intensyvus, tai yra, kai žmogus jaučia labai didelį nerimą arba priešingai – išgyvena didžiulę euforiją. Įdomu, kad dažniau nei moterys žagsi vyrai, tik neaišku dėl kokios priežasties.

Kreiptis į savo šeimos gydytoją rekomenduojama tada, jeigu žagsulys nesiliauja ilgiau nei dvi dienas, arba vienas jo epizodas tęsiasi ilgiau nei dvi minutes. Jis įvertins jūsų būklę, bendrą sveikatą ir esant poreikiui nukreips pas vienos ar kitos srities gydytoją specialistą, kuris atliks tyrimus ir nustatys užsitęsusio žagsėjimo priežastį. Tukėtina, kad ją pašalinus paciento savijauta pagerės. Jeigu dėl to kalta liga, skirs gydymą.

Įveikti žagsulį ne visuomet pavyksta greitai, pasitaiko atvejų, kai jis nuolat kartojasi du mėnesius ir ilgiau. Tai ne tik sukelia daugybę nepatogumų dirbant, mokantis, dalyvaujant bet kokioje kitoje veikloje, bet ir pablogina gyvenimo kokybę. Taip pat neigiamai veikia organizmą: gali sutrikdyti miegą ir sukelti nemigą, depresiją, trukdyti normaliai pavalgyti, dėl to žmogus ilgainiui gali išsekti, nes krenta svoris, ima trūkti skysčių, būtinų mikroelementų.

Kaip nustatyti provokuojantį veiksnį?

Didžiąją dalį ilgalaikio žagsulio atvejų sukelia tam tikrų nervų, dažniausiai nervo klajoklio arba freninio nervo pažeidimai arba dirginimas. Minėti nervai kontroliuoja diafragmos judėjimą. Juos gali dirginti svetimkūnis ausyje ar dėl kitų priežasčių atsiradęs ausies būgnelio sudirgimas. Taip pat gerklės skausmas, padidėjusi skydliaukė. Kitos galimos priežastys – gastroezofaginis refliuksas, stemplės cista arba auglys.

Centrinės nervų sistemos pažeidimai taip pat gali sukelti nevaldomą žagsėjimą. Kūnas gali nebesugebėti kontroliuoti žagsulio patyrus insultą, sergant išsėtine skleroze, plaučių ligomis, po galvos traumos ar smegenų pažeidimų, jų auglių. Dėl to gali būti kaltos ir smegenis pažeidžiančios infekcijos, pavyzdžiui, encefalitas arba meningitas. Hidrocefalija, būklė, kai smegenyse kaupiasi skysčiai, irgi gali sukelti ilgalaikį žagsėjimą.

Jeigu žagsėjimas ima kelti nepatogumų, pagalvokite, ar nepiktnaudžiaujate alkoholiu, o galbūt nesaikingai naudojate tabaką. Jis gali labiau varginti ir vartojant tam tikrų grupių medikamentus, pavyzdžiui, barbitūratus, steroidus, raminamuosius vaistus. Arba atsiradus elektrolitų pusiausvyros sutrikimams, sergant diabetu, Parkinsono liga, inkstų nepakankamumu, kai kuriomis vėžio formomis, po chemoterapinio gydymo.

Kai kurios medicininės procedūros irgi padidina žagsėjimo sutrikimų riziką. Taip gali atsitikti gydant širdies ligas ir naudojant kateterį, kad būtų pasiektas širdies raumuo, įstačius stemplės stentą, atliekant bronchoskopiją, procedūrą, kuri reikalinga tiriant plaučius ir kvėpavimo takus, po tracheostomos, kai chirurginiu būdu kaklo priekinėje dalyje suformuojama anga ir įstatomas vamzdelis, kad pacientas galėtų kvėpuoti.

Nustatyti nesiliaujančio ar dažno žagsėjimo priežastį gali padėti įvairūs laboratoriniai ir biocheminiai tyrimai, tokie kaip kraujo, skirti nustatyti, ar nesergate diabetu, inkstų ligomis, ar nesate užsikrėtę infekcijomis, kepenų funkcijos vertinimo, elektrokardiograma. Galima atlikti diafragmos rentgeno arba diafragmos kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimus, endoskopinius skrandžio bei žarnyno tyrimus.

Nuo kvėpavimo pratimų – iki implantų

Trumpalaikio žagsulio priepuoliai, nors ir visiškai nepavojingi, ypač erzina, kai ištinka netinkamu metu – skaitant paskaitą, pranešimą konferencijoje, dalyvaujant kokiame nors renginyje ar nuėjus į pasimatymą. Ką tuomet daryti, kad jie greičiau praeitų? Išbandžiusieji sako, kad padeda kvėpavimas į popierinį maišelį, trumpas kvėpavimo sulaikymas. Pabandykite suvalgyti šaukštelį cukraus ar išgerti stiklinę vandens, pakramtyti citrinos.

Jei esate ne viešumoje, siūloma kiek įmanoma labiau iškišti liežuvį ir palaikyti ar, pasiėmus šaukštą, pakelti mažąjį liežuvėlį, esantį gerklės gilumoje, ant minkštojo gomurio. Galite pabandyti atsigulti ir kurį laiką pagulėti prie krūtinės prispaudę sulenktus kelius. Kai kuriems veiksmingas manevras – pirštais užspaudus nosį ir užsičiaupus stipriai iškvėpti, panašiai, kaip elgiamės, kai dėl slėgio skrendant lėktuvu užsikemša ausys.

Jeigu ilgalaikio žagsėjimo priežasties nustatyti nepavyksta, paciento būklei palengvinti gydytojai gali skirti medikamentinį gydymą. Dažniausiai neilgam laikotarpiui išrašomi raminamieji, antipsichotiniai, antihistamininiai preparatai, vaistai, skirti slopinti pykinimui, traukuliams, atpalaiduojantys raumenis, kai kurias atvejais – kraujospūdį reguliuojantys vaistai.

Yra duomenų, kad sustabdyti ilgalaikį žagsulį padeda miego arterijos masažas arba skrandžio praplovimas. Kita invazinė procedūra, kuri gali būti pasitelkiama – freninio nervo blokavimas injekcijomis. Išskirtiniais atvejais, kai paciento būklė bloga, taikomas chirurginis gydymas – į diafragmą implantuojamas specialus baterijomis valdomas prietaisas, kuris reguliuoja kvėpavimą ir stimuliuoja diafragmą.

Jeigu žagsulys yra trumpalaikis, bet užklumpa dažnai, rekomenduojama keisti gyvenimo būdą ir įpročius, kurie gali išprovokuoti šį reiškinį. Pirmiausia nepersivalgyti, valgyti neskubant, vengti gazuotų gėrimų, aštrių valgių, saugotis temperatūros svyravimų, negerti alkoholio, stengtis valdyti emocijas. Kad nežagsėtų kūdikiai, reikia neleisti jiems pernelyg greitai ryti maisto, daryti trumpas pertraukas valgymo metu.