Articles on health topics Infekcinė liga, kuri mėgsta žaisti slėpynes
Skarlatina, ūmi infekcinė liga, per pastaruosius kelis šimtus metų tapo gerai valdoma – ji nesunkiai išgydoma antibiotikais ir nebekelia pavojaus gyvybei. Tačiau kasmet kitose šalyse ir Lietuvoje kyla skarlatinos protrūkiai, neleidžiantys jos užmiršti. Nors šia liga dažniausiai serga vaikai, užsikrečia ir suaugusieji. Skiepų nėra, o persirgimas irgi negarantuoja imuniteto visam gyvenimui, todėl aktualu atpažinti skarlatinos požymius, ją laiku nustačius ir tinkamai gydant komplikacijos negręsia.
Suserga ne visi užsikrėtusieji streptokoku
Paskutinis skarlatinos protrūkis Lietuvoje buvo fiksuojamas šių metų pavasarį. Valstybinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sausio, vasario ir kovo mėnesiais ji diagnozuota beveik 1,5 tūkst. gyventojų. Tuo pat metu streptokokų sukeltų ligų atvejų, tarp jų ir skarlatinos, pakilimas buvo stebimas visoje Europoje. Daugiausiai užsikrėtusiųjų mūsų šalyje buvo ugdymo įstaigose – mokyklose, darželiuose. Nuo vaikų neretai užsikrečia ir tėvai ar kiti šeimos nariai.
Skarlatiną sukelia toksinai, kuriuos išskiria A grupės streptokoko bakterija. Dažniausiai šia bakterija užsikrėtęs žmogus suserga angina, bet ji gali sukelti ir tonzilitą, pneumoniją, osteomielitą, pūlinėlinę, vidurinės ausies uždegimą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją. Negydant ar netinkamai gydant, streptokokinė infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių ir kitų organų pažeidimus. Tik 10-15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatina.
Nustatyta, kad apie 15-20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų nosiaryklėje turi A grupės β hemolizinį streptokoką, tačiau jiems jokie minėtų ligų, tarp jų ir skarlatinos požymiai nepasireiškia. Manoma, kad tai susiję su individualiu imuniniu organizmo atsaku į šios bakterijos išskiriamus toksinus. Kai kuriems asmenims dėl to gali netgi prasidėti taip vadinama citokinų audra, kuri sukelia gyvybei pavojingas komplikacijas, pavyzdžiui, streptokokinį toksinį šoko sindromą.
Pradžioje galima supainioti su peršalimu
Liga prasideda staiga, temperatūra gali pakilti iki 38 ir daugiau ºC. Ją lydi gerklės, galvos skausmas, pykinimas, pilvo skausmas. Ligonis gali vemti, skųstis suprastėjusiu apetitu, bendru silpnumu. Būdingas požymis – būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai. Be to, ant gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Liežuvis būna pasidengęs baltu apnašu, tačiau kraštai ir galiukas išlieka raudoni.
Maždaug po 1-5 dienų šie simptomai išnyksta, ir sergantįjį išberia būdingu skarlatinai bėrimu. Beria smulkiais ryškiai raudonais taškeliais iš pradžių paausiuose, krūtinės ir pažastų zonoje, o po to ir likusį kūną. Labiausiai išberiamas kaklas, kirkšnys, pažasys, pakinkliai. Veidas lieka neišbertas, tik parausta, o nosies-smakro trikampis lieka pabalęs. Praėjus savaitei –10 dienų nuo pirmųjų bėrimų tose vietose oda ima šerpetoti ir netgi luptis, ypač rankų, pirštų, liemens ir kojų.
Šia liga galima susirgti daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. persirgus susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Skarlatinos sukėlėjais užsikrečiama nuo infekuoto asmens oro–lašeliniu būdu, kai jis kalba, kosi ar čiaudi, per daiktus, maistą, pažeistą odą. Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 1-6 d. Negydomas pacientas, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti netgi 2-3 savaites. Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami.
Nustačius diagnozę svarbu tinkamai gydytis
Skarlatina paprastai diagnozuojama pagal būdingus požymius. Diagnozės laboratoriniam patvirtinimui, jei kyla abejonių, gali būti atliktas mikrobiologinis žiočių tepinėlio pasėlio tyrimas. Taip pat gali būti daromi serologiniai testai, kurie parodo, ar yra ligos sukėlėjo antikūnų kraujyje ir antigenų testai, kuriais aptinkamos bakterijų dalelės. Greitąjį A grupės streptokokų testą galima įsigyti vaistinėje ir atlikti savarankiškai, o jei jis teigiamas, nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.
Be gydymo antibiotikais gali būti skiriami ligos simptomus lengvinantys vaistai nuo gerklės, slogos, kosulio, galvos skausmo, temperatūros. Bėrimų sudirgintai odai nuraminti galima naudoti niežulį, patinimą mažinančius, uždegimą slopinančius tepalus, losjonus. Jeigu oda nukasoma iki žazdelių, jas reikia dezinfekuoti antiseptiniais tirpalais, kad nepatektų infekcija. Kai bėrimai išnyksta ir oda ima šerpetoti, diskomfortą sumažins odą drėkinančios, minkštinančios priemonės.
Kaip jau minėta, skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl apsisaugoti nuo šios ligos sunku, ypač kartu gyvenantiems asmenims. Tačiau galima sumažinti riziką ja užsikrėsti valant ir dezinfekuojant paviršius namuose, indus, kuriuos naudoja ligonis, patalynę. Taip pat reikia dažnai plauti rankas, neliesti jomis veido, dažnai vėdinti patalpas. Ant sausų paviršių skarlatiną ir kitas sunkias ligas sukeliančios bakterijos gali išgyventi nuo 3 d. iki 6 mėn., todėl tinkama higiena ypač svarbi.
Įdomūs faktai
- Skarlatina pirmą kartą buvo aprašyta 1553 m. gydytojo iš Sicilijos Giovanni Filippo Ingrassia. Jis apibūdino, kad šia liga sirgęs pacientas buvo taip išbertas, kad atrodė, jog visas jo kūnas ugnyje.
- Pirmasis skarlatinos protrūkis dokumentuotas Vokietijoje 1564 m. Nuo ligos tuomet mirė nemažai vaikų.
- Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jų organizmą saugo iš mamos gauti antikūniai prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus.
- Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai, tai sudaro apie 80 proc. ligos atvejų.
- Kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti jautrus streptokokų gaminamiems toksinams. Kas tai lemia, nėra žinoma, nes su paveldėjimu šis jautrumas nėra susijęs, tų pačių tėvų vieni vaikai serga, o kiti ne.
- Kasmet dėl sunkių S. pyogenes infekcijų ir jų sukeltų komplikacijų miršta apie 500 tūkst. žmonių visame pasaulyje.
Kas turi labiau saugotis?
Sunkesne skarlatinos forma gali sirgti asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, onkologiniai ligoniai, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, neseniai persirgę kvėpavimo takų infekcija arba tymais.
