Articles on health topics Įgimtas odos tipas gali keistis, todėl laikas nuo laiko reikia pasitikrinti
Kiekvienas svajojame apie gražią ir sveiką odą. Tačiau kartais, nors ir įdedame nemažai pastangų, kad ji tokia būtų, vis tiek nesidžiaugiame tuo, ką matome veidrodyje. Taip gali atsitikti, jei nežinome, koks mūsų odos tipas ir pasirenkame netinkamas veido priežiūros priemones, grožio procedūras. Suklysti nesunku, nes odos tipas ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl įvairiausių kitų priežasčių gali pasikeisti. Todėl pravartu laikas nuo laiko pasikartoti odos tipų abėcėlę ir įsitikinti, kad anksčiau buvusi sausa oda netapo riebia, o normali – mišria ar atvirkščiai.
Priklauso nuo riebalų kiekio ir sudėties
Odos tipas yra nulemtas genetiškai, tačiau per gyvenimą gali ne kartą pasikeisti. Įtakos turi senėjimas, ligos, naudojami vaistai, aplinkos tarša, klimato pokyčiai, bendra organizmo būklė, mityba, žalingi įpročiai, higiena, stresas. Svarbiausias kriterijus, į kurį atsižvelgiama nustatant odos tipą, yra riebalų kiekis, kurį išskiria odos riebalinės liaukos. Odos riebalai, dar vadinami sebumu, yra sudaryti iš trigliceridų, vaškų ir cholesterolių esterių, skvaleno, laisvųjų riebalų rūgščių, laisvųjų sterolių. Tai – klampus skystis, kurio tekstūra gali skirtis, kartais ji tampa tirštesnė.
Dažniausiai naudojama klasifikacija išskiria keturis odos tipus: sausą, riebią, mišrią ir normalią. Kai kurie šaltiniai nurodo dar du tipus – jautrią ir problemišką. Visgi dermatologai linkę odos jautrumą ir specifines jos problemas priskirti tam tikroms odos ligoms, sutrikimams ar būklėms, o ne tipams. Laimingiausi yra normalios odos savininkai, jos priežiūra paprasčiausia, kelianti mažiausiai rūpesčių. Tačiau tai nereiškia, kad jai nereikia dėmesio, kadangi, pritrūkus jo, oda ilgainiui gali išsausėti ar tapti riebia. Daugiausiai pastangų reikalauja mišrios odos priežiūra.
Geriausia, jei odos tipą nustatys kosmetologas arba gydytojas dermatologas, bet galima tai padaryti ir patiems. Pirmiausia reikia nuvalyti odą švelniu prausikliu ir nusausinti švariu rankšluosčiu. Iš karto po to fiksuoti, kaip ji atrodo ir kokie pojūčiai apima. Tuomet dar kelias valandas stebėti jos būklės pokyčius. Jeigu oda sausa, vos nusiprausus jausis tempimas, niežėjimas, matysis šerpetojimas. Riebi oda iš pradžių atrodys glotni ir matinė, bet po kurio laiko ims blizgėti. Mišri išsiduos riebia kakta, nosimi, smakru ir sausais skruostais. Normali visa laiką atrodys švari, lygi, švelni ir nesuerzinta.
Užsitęsus sausrai – tempia ir šerpetoja
Sausa oda tampa tuomet, kai jos riebalinės liaukos gamina mažiau riebalų, kurie suformuoja apsauginę plėvelę ir tarsi „užrakina“ drėgmę joje. Kai jos trūksta, jaučiamas nemalonus tempimas, o kartais deginimas, dilgčiojimas, ypač sustiprėjantis nusiprausus ar išsimaudžius. Dažnai sausa oda šerpetoja, niežti, gali atsirasti įtrūkimų. Pasikeičia ir tekstūra, spalva: sausa oda atrodo papilkėjusi, pablyškusi, būna šiurkštesnė. Dermatologai atkreipia dėmesį, kad drėgmę laikinai praradusi oda – dėl aplinkos ar oro sąlygų, ligos, gydymo, mitybos ir įgimta sausa oda – skirtingos būklės.
Abiem atvejais priežiūros ypatumai yra tie patys. Svarbiausios taisyklės yra šios: naudoti tik labai švelnų prausiklį, geriausia – kreminės konsistencijos ar aliejaus, nenuplaunamą, taip pat ypatingai efektyvią drėkinimo priemonę. Renkantis odos priežiūros kosmetiką reikėtų pirmenybę suteikti sudėtyje turinčioms humektantų, medžiagų, kurios į odą pritraukia drėgmę, pavyzdžiui, glicerino, hialurono rūgšties arba jojobos, lanolino, taukmedžio aliejų, kurie palaiko odos drėgmę. Venkite kosmetikos su alkoholiu, retinoidais, alfa hidroksilinėmis rūgštimis, kvapiosiomis medžiagomis.
Iš prigimties turintiems sausą odą rytais rekomenduojama praleisti prausimosi ar valymo procedūrą. Prausiantis ar maudantis naudoti kuo vėsesnį vandenį, ilgai negulėti vonioje ar nestovėti po dušu. Patartina drėkinti patalpų orą, ypač šildymo sezono metu, vasarą per karščius. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių. Nakčiai rekomenduojama užsidėti drėkinančią kaukę. Atsargiai naudokite šveitiklius, kuo rečiau ir švelnius, nors jie pašalina šerpetojančią odą, gali dar labiau išsausinti. Esant poreikiui, drėkinimo priemone tepkite odą ne tik ryte ir vakare, bet ir dar kelis kartus per dieną.
Kai atrodo, kad blogiau jau nebegali būti
Kai odos riebalinės liaukos gamina per daug riebalų, irgi menkas malonumas. Oda būna lipni, slidi, blizga, poros išsiplėtusios, nes joms reikia atsikratyti riebalų pertekliaus. Be to, jos lengvai užsikemša, todėl susidaro inkštirai, su baltomis ar juodomis viršūnėlėmis, dažnai iškyla spuogų, atsiranda pūlinukų. Jeigu oda riebi iš prigimties, teks išmokti su ja gyventi ir tinkamai prižiūrėti, nepakaks pakeisti mitybą, higieną. Kai ji tokia tampa tam tikru gyvenimo tarpsniu, pavyzdžiui, paauglystėje ar dėl ligų, išorinių veiksnių, juos koreguojant būklė gali pagerėti.
Renkantis kosmetiką riebiai odai reikia atsižvelgti, kad joje nebūtų poras užkemšančių medžiagų. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie aliejai. Turintieji riebią odą turėtų žinoti, kad ją irgi reikia drėkinti. Tik drėkinamasis kremas ar gelis turėtų būti lengvesnės konsistencijos. Kai kurios drėkinamosios priemonės riebiai odai turi riebalus sugeriančių medžiagų, pavyzdžiui, krakmolo, natūralaus molio, dimetikono (sintetinio silikono) ir pan. Apsauginiai saulės kremai turintiesiems riebią odą labiau tiks su cinko oksidu, kadangi šios medžiagos mažina riebalų perteklių.
Jei oda riebi, netiks prausikliai ir valymo priemonės su alkoholiu, nors jos laikinai pagerina odos būklę, bet ilgalaikiu periodu dėl to mažėja odos drėgnumas, o kai jai trūksta drėgmės, oda gamina dar daugiau riebalų. Be to, riebalų sluoksnis darosi tankesnis, pažeidžiamas lipidų balansas ir apsauginis epidermio sluoksnis. Jeigu vargina inkštirai, spuogai, ieškokite kosmetikos, kurios sudėtyje yra raminančių, antiseptinių medžiagų. Makiažo priemonės turėtų būti pagamintos vandens pagrindu. Bet yra ir gera žinia: riebi oda atsparesnė senėjimui.
Labiausiai nuskriausti ir išlošę loterijoje
Daugiausia problemų kyla žmonėms, kurių oda mišri. Tai yra, vienose veido ar kūno zonose ji bus sausa, o kitose – riebi. Veido zonoje dažniausiai riebi būna kakta, nosis ir smakras, o skruostai, smilkiniai – sausi. Kalbant apie kūną riebi dažniausiai būna nugaros, viršutinės krūtinės dalies oda, o galūnių – sausa. Šios odos priežiūrai tinka daugelis taisyklių, kurių turi laikytis riebios odos savininkai: jiems gali padėti švelnūs prausikliai, lengvi drėkinamieji kremai ar geliai. Jei užsikimšusios poros ar yra spuogų, tas vietas reikėtų kruopščiai valyti ir tepti specialiomis priemonėmis.
Tuo metu sausoms odos vietoms reikia turėti intensyviau drėkinančios kosmetikos ir stengtis, kad skirta riebiai odai ant jų nepatektų ir dar labiau neišsausintų. Mišrią odą reikėtų dažniau palepinti drėkinamosiomis kaukėmis, padės ir raminantis, o kartu – drėkinantis tonikas. Dažnai daroma klaida – vengiama šio tipo odą šveisti. Tai būtina, bet tik kartą per savaitę ir labiau tausojančiu šveitikliu, be grūdelių, rūgščių. Prireiks kantrybės ir kūrybiškumo, gali tekti ir paeksperimentuoti, kol susikursite jums tinkamą kasdienę šios sudėtingiausio tipo odos priežiūros rutiną.
Normali oda yra nei per sausa, nei per riebi, natūraliai drėgna ir šiek tiek blizga, be jokių defektų. Tačiau ir jai reikia priežiūros, saugančios nuo sausėjimo ir senėjimo: ryte ir vakare nuplauti su švelniu prausikliu, dieną pasirūpinti tinkama apsauga nuo UV spindulių. Kūnui skirtų priemonių apsauginis faktorius turėtų būti 30 SPF, o veidui – 40 ar 50 SPF. Kartą per savaitę odą rekomenduojama nušveisti. Su amžiumi prireiks kosmetikos, padedančios išvengti raukšlių, išsaugoti odos stangrumą. Taip pat neužmirškite jos priežiūros derinti su sezonu, o žiemą – apsaugoti nuo šalčio.
