Articles on health topics Viskas, ką reikia žinoti apie dezodorantus ir kitas prakaitavimo mažinimo priemones
Nors prakaitavimas labiausiai vargina šiltuoju metų laiku, ir žiemą per daug prisirengus, aktyviai judant kai sportuojame ar dirbame fizinį darbą, prakaito išsiskiria pakankamai daug. Nuo jo sudrėkus drabužiams būnant lauke, ypač kai temperatūra minusinė, galime greičiau sušalti. Apsisaugoti nuo nemalonaus kvapo irgi aktualu, prakaitas įsigeria ir į viršutinius drabužius, kuriuos sunkiau išskalbti ar išvalyti. Nuo šių nemalonių pojūčių patikimai apsaugo dezodorantai, svarbu pasirinkti tinkamą ir jį naudoti pagal instrukcijas. Priemonės prakaitavimui.
Nepageidaujamas, bet būtinas
Prakaituodamas kūnas reguliuoja savo temperatūrą ir apsisaugo nuo perkaitimo. Kambario temperatūroje per parą sveiko suaugusio žmogaus prakaito liaukos, kurių skaičius svyruoja nuo 2 iki 5 milijonų, išskiria apie 500 – 900 mililitrų prakaito. Per karščius, jeigu daug judame, jo gali išsiskirti nuo poros iki penkių litrų. Labiausiai prakaituoja pažastys, padai ir delnai. Vienintelės kūno vietos, kuriose nėra prakaito liaukų – tai lūpos, ausų kanalai, varpos galvutė.
Prakaito liaukos yra dviejų rūšių – ekrininės ir apokrininės. Pirmosios išsidėsčiusios visame kūne, tačiau daugiausiai jų yra galvos plaukuotosios dalies, kaktos, delnų ir padų zonose. Antrosios susitelkusios plaukais apaugusiose vietose – pažastyse ir genitalijų srityje. Apokrininės liaukos iki lytinio brendimo būna mažos ir neaktyvios, o funkcionuoti jos pradeda lytinio brendimo metu. Senatvėje epokrininių liaukų sumažėja, susiaurėja jų ertmė.
Ekrininių liaukų kanaluose gaminamas tirpalas bespalvis ir bekvapis. Apokrininės liaukos išskiria tirštesnės konsistensijos balkšvą skystį, kuriame yra baltymų. Jiems irstant jaučiamas specifinis kvapas, kuris privilioja ant odos gyvenančias bakterijas, kurios ir sukelia nemalonų prakaito kvapą, taip pat riebalų rūgščių, dėl kurių ant rūbų atsiranda geltonos dėmės. 99 proc. prakaito sudaro vanduo, kita dalis yra elektrolitai – natrio chloridas, kalis, kalcis, fosforas.
Lemia skirtingi faktoriai
Žmonės prakaituoja nevienodai. Fiziologiškai labiau nei moteris prakaitavimas vargina vyrus, nes jų prakaito liaukos veikia aktyviau. Stipriau prakaituoja turintys antsvorį, kadangi jų kūno masė didesnė, reikia daugiau prakaito jam atvėsinti. Daugiau prakaito išsiskiria reguliariai ir intensyviai sportuojantiems asmenims. Tai susiję su didesne raumenų mase ir padidėjusiu kraujo tūriu bei cirkuliacija, dėl to prakaito liaukos veikia aktyviau ir yra jautresnės.
Įtakos turi ir žmogaus vegetacinės nervų sistemos ypatumai, jei ji labilesnė, prakaitavimas vargins kasdien, įvairiose situacijose. Tai lemia genetiniai faktoriai, todėl tikėtina, kad jei jūsų tėvai ar seneliai buvo linkę gausiau prakaituoti, su šia problema susidursite ir jūs. Kai kurie žmonės tiesiog turi daugiau prakaito liaukų ir dėl to prakaituoja gausiau, tai taip pat paveldima. Didesnis nei įprasta prakaitavimas gali varginti sergant kai kuriomis ligomis.
Neretai jis yra susijęs su hormonų pusiausvyros sutrikimais, gali būti vienas iš skydliaukės, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių, plaučių ar onkologinių ligų požymių, dažniau pasireiškia moterims sulaukus menopauzės. Gausesnį prakaito išsiskyrimą lemia kai kurie vaistai. Dėl to gali būti kaltas ir stresas. Jeigu visas kūnas ar tam tikra jo dalis, dažniausiai delnai arba pažastys prakaituoja keturis-penkis kartus stipriau nei įprasta, gali būti, kad sergate hiperhidroze.
Efektyviausi – antiperspirantai
Antiperspirantų, kurie suteikia ilgalaikę apsaugą nuo prakaitavimo – nuo 24 iki 72 valandų – sudėtyje yra aliuminio chlorido ar kitų druskų, kurios užkemša prakaito liaukas ir užblokuoja prakaito išsiskyrimą. Be to, šios medžiagos stabdo bakterijų dauginimąsi, todėl išnyksta ar net nespėja atsirasti nemalonus kvapas. Svarbu antiperspirantą naudoti tinkamai, priešingu atveju nesulauksime poveikio, kurio tikimės, gali sudirgti vietų, ant kurių jį tepame ar purškiame oda.
Jei pažastų, delnų, pėdų oda ypač jautri, prieš naudojant antiprespirantą gydytojai dermatovenerologai teigia, jog drėkinamasis kremas - puiki išeitis. Tokiu atveju geriausia šį dezodorantą tepti ar purkšti ant švarios ir sausos odos vakare, prieš miegą, 3-5 dienas, po to pakanka naudoti 1-2 kartus per savaitę. Venkite prieš tai depiliuoti odą, po šios procedūros antiperspirantą naudokite ne anksčiau nei po paros. Alerginę odos reakciją gali sukelti kai kurios jo sudėtyje esančios medžiagos.
Antiperspirantas - jo galima rasti įvairių formų. Jie gali būti purškiami, rutuliniai tepami, kremo ar pudros konsistencijos. Vieni yra universalūs, tinkami įvairių kūno vietų prakaitavimui mažinti, kiti skirti specialiai pėdoms. Papildyti raminamosiomis veikliosiomis medžiagomis – jautriai odai. Jeigu niekada jų nenaudojote, reikėtų pradėti nuo silpnesnių, tai yra, veikiančių 24 val., o įsitikinus, kad oda nesureagavo ir esant poreikiui ilgesnį laiko tarpą trunkančiai apsaugai, išbandyti stipresnį.
Paprasti dezodorantai irgi veikia
Dezodorantai neužkemša prakaito liaukų ir prakaitavimo nemažina, tačiau juose yra antimikrobinių medžiagų, sukuriančių bakterijoms augti nepalankią terpę. Taip pat juose būna aromatizuojančių junginių, kurie slopina nemalonų prakaito kvapą. Jų sudėtyje gali būti ir alkoholio, kuris reikalingas tam, kad dezodorantas, patekęs ant odos, greičiau išdžiūtų. Tačiau, kadangi jis gali per daug išsausinti ir sudirginti odą, kai kurie gamintojai jį keičia kitomis džiūvimą skatinančiomis medžiagomis.
Jie tinka turintiems jautresnę odą ar naudojimui ant sudirgusios odos. Tokiems asmenims vertėtų rinktis ne purškiamus, pieštukinius, o labiau tausojančius tepamus ar kreminius dezodorantus. Galima išbandyti ir natūralius dezodorantus, gaminamus nenaudojant jokių cheminių, sintetinių kvapiųjų medžiagų, konservantų, tik augalinius ekstraktus. Kai kurie papildyti natūralios kilmės, pavyzdžiui, gaunamais iš mielių fermentais, stabdančiais bakterijų dauginimąsi.
Jei mėgstate natūralų švaros kvapą ir prakaitavimas nekelia problemų, tiks bekvapiai dezodorantai. Jų privalumas – nesusimaišys dezodoranto ir naudojamų kvepalų kvapai. Gaminami specialūs dezodorantai, netepantys drabužių, tai ypač aktualu dėvint tamsių spalvų rūbus, ant kurių dezodorantas palieka dėmes. Nuo jų apsaugo ir klijuojami vienkartiniai pažastų įklotai nuo prakaitavimo, impregnuoti bakterijų dauginimąsi slopinančiomis, gaivumo suteikiančiomis medžiagomis.
Kristalai – gamtos dovana
Į pagalbą kovojant su prakaitavimu ateina ir natūralūs druskos kristalai, dar vadinami akmenimis, veikiantys kaip natūralūs bakterijas naikinantys antiseptikai. Jie padengia odą mikroskopiniu mineralinės druskos sluoksniu ir apsaugo nuo nemalonaus prakaito kvapo visą parą. Prieš naudojant šiuos lazdelės formos dezodorantus reikia suvilgyti tekančiu vandeniu. Kai kurie parduodami buteliuke su purkštuku, prieš naudojant į jį reikia įpilti vandens ir purkšti ant odos.
Pavyzdžiui, vienas iš gamtos sukurtų natūralių dezodorantų yra mineralas alūno akmuo, taip pat priskiriamas druskos kristalams ir taip pat kaip ir jie veikiantis. Galima įsigyti susmulkinto alūno akmens miltelių, sumaišytų su talku, kurie taip pat neleidžia daugintis bakterijoms ir taip apsaugo nuo nemalonaus prakaito kvapo. Visos šios priemonės nuo prakaitavimo yra bespalvės ir bekvapės, malonios naudoti, nes nelipnios, be to, dar ir minkština, drėkina odą. Atkreipkite dėmesį, kad jos veiksmingos tik tepant ant visiškai švarios odos.
O ar žinojote, kad alūno kristalai veiksmingai stabdo kraujavimą, nes veikia ne tik dezinfekuojančiai, bet ir sutraukiančiai? Tai efektyvi pirmosios pagalbos priemonė negiliai įspjovus skutantis, depiliacijos metu ar atliekant kitas higienos procedūras, netgi kraujuojant dantenoms, todėl ją pravartu turėti namuose. Alūno kristalu tinka tepti ir vabzdžių įkandimo vietas, nes jis mažina niežulį ir patinimą, taip pat paviršinius nubrozdinimus, įbrėžimus.