Viskas apie pirmuosius mažylių dantukus: kaip pasiruošti ir ką žinoti

Atrodo, kad apie pirmųjų vaiko dantų dygimą tėvai žino viską, tačiau šeimos gydytojai dalijasi, kad jiems kyla daug abejonių ir neaiškumų, kai su šiuo procesu susiduria praktikoje. Žinoma, yra laimingųjų, kurie net nepastebi, kad mažylio burnytėje jau boluoja vienas ar keli dantukai, nes jis dėl to nejuto jokio diskomforto. Tačiau daugeliui kūdikių dantys dygsta lydimi įvairių negalavimų, kurie dažnai suklaidina ir kelia bereikalingą nerimą.

Svarbūs faktai

Kūdikis gimsta su 20 dantų užuomazgomis po dantenomis. Tai yra laikinieji pieniniai dantys, kurie turi išdygti maždaug iki 3 metų.
Pirmieji dantukai dažniausiai ima dygti vaikui sulaukus 6 mėnesių, tačiau pasitaiko atvejų, kai tai atsitinka anksčiau, jau 4 mėnesių, ar kiek vėliau – 7–8 mėnesių.
Po 5–6 metų jie iškrenta, juos pakeičia palaipsniui dygstantys nuolatiniai dantys.
Dantis kūdikiui gali išdygti per kelias dienas, bet kartais tai užtrunka 7–10 dienų. Krūminiai dantys dygsta lėčiau nei priekiniai, taip pat skausmingiau

Kuris pirmasis?

Pirmieji paprastai pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, kiek vėliau apatiniai priekiniai, abeji vadinami centriniais kandžiais. Kiek vėliau išdygsta šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Reikia žinoti, kad tai nėra taisyklė – šie dantys kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso nuo kaulų struktūros, genetikos, taip pat ir nuo persirgtų ligų.

Kodėl per anksti?

Nustatyta, kad didesnė ankstyvo dantukų dygimo tikimybė yra tada, kai mama yra labai jauna. Tai gali lemti per didelis naujagimio svoris, persirgti tymai. Įtakos gali turėti ir paveldimumas, hormonų veiklos sutrikimai.

Kodėl per vėlai?

Vėlyvą dantukų pasirodymą dažniausiai lemia sunkios ligos, tokios kaip rachitas, įvairios ūminės infekcijos, medžiagų apytakos sutrikimai. Dar viena galima priežastis – per mažas naujagimio svoris, taip pat sutrikimai embrioninio vystymosi stadijoje.

Būdingi požymiai

Jei sulaukęs minėto amžiaus kūdikis tampa irzlus, regis, be jokios aiškios priežasties, yra neramus ar daug verkia, pirma kilusi tėvams mintis dažnai būna – kad mažylis susirgo. Šie pirmieji požymiai, liudijantys, kad dantukai jau pamažu skverbiasi pro dantenas, gali atsirasti kelias savaites ar net mėnesį prieš jiems pasirodant.

Artėjant šiam momentui pasirodo ir kitų būdingų požymių: padidėjęs seilėjimasis, patinusios, paraudusios dantenos. Gali būti šiek tiek aukštesnė už normalią kūno temperatūra. Kartu gali sumažėti apetitas, suprastėti miegas, norisi dažniau žįsti nusiraminimui, ypač naktį. Kūdikis gali imti kandžiotis, nuolat kišti pirštus į burnytę, kramtyti įvairius daiktus.

Kaip padėti kūdikiui?

Gali padėti specialūs kramtukai. Prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve – vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas. Vietoje jų tinka ir, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti. Dantenas galima patrinti pirštu, pamasažuoti šaukšteliu ar duoti mažyliui pakramtyti vėsų sudrėkintą audinį.

Kaip palengvinti būklę?

Jei kūdikis ypač neramus, nemiega, prastai valgo, vargsta pats ir vargina šeimos narius, būklę palengvinti padės vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai dygstantiems dantukams, Galima įsigyti geriamų nuskausminančių tirpalų arba homeopatinių preparatų, aliejų mišinių, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės vietose, ties kuriomis yra dygstantys dantys. Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolių arbatos. Šiuo metu geriau duoti švelnų, nedirginantį maistą.

Kada reikia susirūpinti?

Į gydytojus pagalbos kreiptis reikėtų, jeigu kūdikiui laikosi pakilusi temperatūra, didesnė nei 38.3°C. Sunerimti reikėtų ir tada, jeigu vaikui yra daugiau negu 12–18 mėnesių ir jis vis dar neturi nė vieno dantuko. Pas odontologą būtina apsilankyti, jei matote, kad ką tik išdygę dantys neilgai trukus pradeda gesti. Taip gali būti, kai yra netaisyklingas sąkandis, todėl dantys savaime neapsivalo bevalgant.

Kada pradėti valyti?

Dygstantys dantukai turi būti itin kruopščiai valomi, nes apnašos, užsilaikiusios ant paburkusių dantenų, gali sukelti jų uždegimą ir dėl to sustiprėti nemalonūs jutimai bei skausmas. Dygstantis dantukas ir dantenos valomi švelniai, bent kartą per dieną, o geriausia
po kiekvieno maitinimo.

Ar žinote, kad?

Kūdikio burna ir dantys pradeda formuotis jau pirmomis nėštumo savaitėmis.
Nėštumo metu būsimosios mamos organizme vykstantys įvairūs pokyčiai turi įtakos ir būsimo vaikelio burnos būklei.
Pavyzdžiui, jei nėščiajai trūksta A, C, D vitaminų, kalcio ir fosforo, ji dėl kokios nors priežasties karščiuoja, padidėja kūdikio dantų formavimosi sutrikimų rizika.
Jei būsimoji mama prastai maitinasi, kūdikis gali gimti mažo svorio. Pastebėta, kad vėliau tokių kūdikių dantys yra jautresni ėduoniui.
Rūkančių moterų kūdikių dantų formavimasis taip pat gali būti sutrikęs.
Nustatyta, kad jei motinos dantys sveiki, tikimybė, kad kūdikio dantys bus pažeisti ėduonies, yra mažesnė.
Kariesą sukeliantys mikrorganizmai per motinos seiles gali nesunkiai patekti į kūdikio burną ir lemti ankstyvąjį dantų ėduonį.
Jei motina turi ėduonies pažeistų dantų, ar nėštumo metu vartojo daug cukraus, vaikui ėduonies rizika padidėja net keturis kartus.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių dygstantiems dantukams naudojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamos priemonės pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.