Articles on health topics Prezervatyvai kratosi nepagrįstų mitų ir tampa vis inovatyvesni
Prezervatyvai, išrasti prieš daugiau nei 5 tūkst. metų, ir šiandien patikimai mus saugo nuo nepageidaujamo nėštumo bei lytiniu keliu plintančių infekcijų. Per šį laikotarpį jie gerokai pasikeitė: pirmieji buvo gaminami iš gyvulių žarnų ar audinio, XIX a. pabaigoje jį pakeitė plona guma, o šiais laikais medžiagų ir rūšių įvairovė tiesiog stulbina. Mokslininkai, pasitelkę inovatyvias medžiagas ir technologijas, nepaliauja prezervatyvų tobulinę, kuria dar patogesnius naudoti, saugesnius, ne tik netrukdančius pajusti malonumo, bet ir jį sustiprinančius.
Skaičiai paneigia nepagrįstus mitus
Kasmet pasaulyje parduodama daugiau kaip 30 bilijonų prezervatyvų, tačiau dalis žmonių visgi renkasi kitas kontraceptines priemones, o infekcijų pavojų ignoruoja ar saugosi jų kitais būdais. Dažniausiai dėl to, kad nemoka naudoti prezervatyvų tinkamai, nežino, kaip išsirinkti, abejoja efektyvumu arba turi neigiamos patirties – jie suplyšo, sutrukdė mėgautis seksualiniais santykiais ir pan. Vis dar tikima ir nepagrįstais mitais, iš kurių dažniausiai pasitaikantys – prezervatyvai nepatikimi, nes moteris vis tiek gali pastoti, mažina lytinį potraukį, trukdo pasiekti orgazmą.
Jungtinių Tautų pateikiamais duomenimis, nuo 1990 m. būtent prezervatyvai užkirto kelią ne mažiau nei 45 mln. ŽIV infekcijos, nepagydomos ir vis dar dažnai pasibaigiančios mirtimi atvejų. Nustatyta, kad tinkamai naudojamų prezervatyvų efektyvumas saugantis nuo šios užkrečiamos ligos siekia net 95 proc. Nuo kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų – gonorėjos, sifilio, chlamidijų, hepatito – apsaugo apie 80 proc. atvejų. Apsauga nuo nėštumo siekia net 98 proc., kai naudojami vyriški prezervatyvai, ir 95 proc. naudojant moteriškus.
Prezervatyvai gali plyšti arba nusimauti, bet tai pasitaiko retai – nuo 1 iki 5 proc. atvejų. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai prezervatyvas yra per mažas, pernelyg tamprus, per ilgas arba per laisvas, jei pažeidžiamas nesilaikant atsargumo užsimaunant ar išpakuojant, taip pat įtaką gali daryti ir naudojamas netinkamas lubrikantas. Jie gali kelti nemalonius pojūčius pasirinkus netinkamą dydį, nesudrėkinus. Iš latekso pagaminti prezervatyvai šiai medžiagai jautriems žmonėms gali sukelti alergiją, o kai kuriems nepageidaujamą alerginę reakciją gali sukelti ir kvepiantys prezervatyvai.
Palyginti su kitais apsaugos nuo nėštumo būdais, prezervatyvai turi nemažai pranašumų. Vienas svarbiausių – jie nepasižymi pašaliniu poveikiu lyginant su kontraceptinėmis tabletėmis, injekcijomis, žvakutėmis, žiedais, hormoninėmis spiralėmis, implantais. Antra, jų apsauginė funkcija dviguba – ir nuo nėštumo, ir nuo infekcijų. Trečia, jie gali padidinti malonumą, pasirinkus tam skirtas rūšis – su iškilimais, dygliukais, kvapais ir skoniais. Be to, prezervatyvus paprasta įsigyti, ne tik vaistinėje, bet ir prekybos centre, jiems nereikia receptų ir jie yra pigesni nei kitos kontraceptinės priemonės.
Prieš pirkdami atlikite namų darbus
Prezervatyvai daugelį metų buvo tik vyriški, tačiau šiais laikais galima įsigyti ir moteriškų. Pirmieji įkišami į makštį, antrieji – užmaunami ant vyro varpos. Ir vieni, ir kiti sudaro barjerą, todėl sperma lytinio akto metu nepatenka į makštį, o spermatozoidai nepraskverbia į vidinius moters lyties organus ir negali apvaisinti kiaušialąstės. Vyriški prezervatyvai gali būti pagaminti iš latekso gumos, sintetinių medžiagų poliuretano ar poliizopreno. Jie gali būti įvairaus dydžio, formos, spalvos, kvapo ir skonio. Daugumos gale būna talpa išsiliejusiai spermai sutekėti.
Standartiniai prezervatyvai būna apie 180 mm ilgio, 52 mm pločio, o jų sienelės storis – 0,08 mm. Yra gamintojų, kurie siūlo daug platesnį dydžių pasirinkimą. Paprastai prezervatyvai būna ištepti lubrikantu arba spermicidu (medžiaga, kuri pažeidžia ir sunaikina spermatozoidus), o kartais ir abiem. Moteriški prezervatyvai gaminami iš poliuretano, latekso arba nitrilo. Jie turi du žiedus ir juos naudojant lubrikantas yra būtinas. Patogu tai, kad juos galima į makštį įsikišti iš anksto, jie platesni, todėl geriau saugo nuo infekcijų, tačiau kai kurioms moterims sudėtinga juos įsidėti ir išsiimti.
Ką vertėtų žinoti apie prezervatyvų sudėtį?
Iš poliuretano pagaminti prezervatyvai yra atsparesni, ilgesnis jų tinkamumo laikas, kartu su jais galima naudoti aliejinį lubrikantą, nebūna alerginių reakcijų. Lateksiniai prezervatyvai yra storesni, bet tampresni, todėl geriau priglunda, bet šiek tiek silpniau praleidžia šilumą, tad tai gali sumažinti malonumą. Jie drėkinami vandens pagrindu pagamintais lubrikantais. Poliizopreniniai prezervatyvai pojūčių ir veiksmingumo prasme beveik nesiskiria nuo lateksinių, jie storesni nei poliuretaniniai, bet minkštesni palyginti su lateksiniais, taip pat pakankamai patvarūs.
Atkreipkite dėmesį, kad pasirinkus nestandartinių formų prezervatyvus, kurie paįvairina seksualinį gyvenimą, reikėtų juos papildomai drėkinti iš išorės. To nepadarius, ypač jeigu partnerės makštis yra sausa, jos gleivinė gali sudirgti. Daugelis paprastų prezervatyvų ir jų lubrikantai nepasižymi patraukliu skoniu, tad jei mėgstate oralinį seksą, patartina rinktis kvepiančius. Jeigu vargina priešlaikinė ejakuliacija, rinkitės prezervatyvus, kurių sudėtyje yra šaldantis gelis. Yra ir šildančių prezervatyvų, ir su specialiaisiais efektais – švytinčių tamsoje.
Taisyklės, kurių negalima užmiršti
Išmokti tinkamai naudoti prezervatyvą – nemažas iššūkis. Patariama paeksperimentuoti su jais individualiai, kaip greitai ir taisyklingai ištraukti iš pakuotės, užmauti ant varpos ar įsidėti į makštį, nes, prieš pat lytinį aktą, apimti susijaudinimo galite suklysti, sutrikti. Tai padaryti padės detalios naudojimo instrukcijos. Prieš naudodami patikrinkite, ar nepasibaigęs prezervatyvų galiojimo laikas, nes tokiu atveju padidėja plyšimo rizika. Įsitikinkite, ar prezervatyvo įpakavimas nepažeistas. Atminkite: negalima naudoti prezervatyvo, jei jis trapus, sausas, pakeitęs spalvą.
Neatidarinėkite pakuotės dantimis, žirklėmis, peiliu. Įsitikinkite, kad traukdami iš pakuotės ar maudami nepažeisite prezervatyvo nagais ar papuošalais. Svarbu jį užsimauti prieš kontaktą su partneriu, esant pilnai ar dalinei erekcijai. Įgudusiems vartotojams tai neturi užtrukti ilgiau nei kelias sekundes. Jis maunamas ant varpos galvutės vyniojant lankelio puse į išorę. Pirštais prilaikant prezervatyvo viršūnėlę reikia išvynioti jį iki sukietėjusios varpos šaknies.
Pradėjus prezervatyvą išvynioti ne ta puse, tačiau vėliau apvertus iškyla grėsmė, kad išorinė pusė bus sutepta priešejakuliaciniu skysčiu, kuriame gali būti infekcijų sukėlėjų. Jei taip nutiko ir įtariate, kad prezervatyvas užsiteršė, išmeskite jį ir pakeiskite nauju. Prezervatyvą reikia nuimti po sėklos išsiveržimo ir prieš varpai suminkštėjant, kad neišsilietų sperma. Suvyniojus panaudotą prezervatyvą į servetėlę, išmeskite jį į šiukšlių dėžę. Jei lytinio akto metu prezervatyvas plyšo, rekomenduojama nedelsiant aktą nutraukti.
Kaip ir vyriški, moteriški prezervatyvai skirti naudoti tik kartą. Nenaudokite moteriško ir vyriško vienu metu, nes trintis gali juos pažeisti. Išorinis žiedas (viršuje) dengia plotą aplink makštį, o vidinis žiedas (apačioje) išlaiko apvalkalą savo vietoje akto metu. Įsidėti jį patogiausia laikant apvalkalą ties uždaru galu suėmus vidinį žiedą ir suspaudus pirštais. Įstačius į makštį įkiškite į jį pirštą ir stumkite vidinį žiedą kiek galite giliau, išorinis turi likti makšties išorėje. Po akto pasukite ir patraukite prezervatyvą, o galiausiai išmeskite įvynioję į popierinę nosinaitę.
Bandymai ir eksperimentai teikia vilčių
Šiuo metu atliekami bandymai su naujomis medžiagomis, iš kurių galėtų būti gaminami prezervatyvai. Viena iš tokių – grafenas, ypatingai plonas, lengvas ir tvirtas, puikiai praleidžiantis šilumą, sudarytas iš anglies atomų. Iš jo vieno neįmanoma pagaminto jokio daikto, todėl jis būtų maišomas su lateksu arba poliuretanu. Tai leistų prezervatyvų storį sumažinti 20 proc., o stiprumą padidinti 60 proc. Australijos mokslininkai eksperimentuoja su latekso ir šioje šalyje augančios žolės pluoštu. Jų mišinys net 17 proc. atsparesnis spaudimui.
Kadangi lateksui alergiška apie 4,5 proc. pasaulio populiacijos, jį bandoma pakeisti kitomis, visai naujomis medžiagomis, pavyzdžiui, hidrogeliu. Jis yra stiprus ir elastingas, kaip guma, be to, natūraliai drėgnas, nes jo sudėtyje yra vandens, todėl nereikėtų lubrikantų. Pasak specialistų, jo tekstūra labai primena natūralios žmogaus odos, todėl tokie prezervatyvai turėtų kelti minimalų diskomfortą. Manoma, kad į juos būtų netgi galima integruoti medikamentus, kurie išsiskirtų juos naudojant ir patikimiau apsaugotų nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
Dar viena mokslininkų grupė dirba su lateksu ir hidrofiliniu polimeru. Kai jis liečiasi su vandeniu, tampa slidus. Tai reiškia, kad juo padengus lateksą ir pagaminus prezervatyvą, po kontakto su kūno skysčiais jis bus slidus, todėl beveik 53 proc. sumažės trintis, pasipriešinimas, o kartu ir nemalonūs dėl to patiriami pojūčiai. Vyrai dažnai susiduria su tinkamo prezervatyvo dydžio prisitaikymu, nustatyta, kad varpos išmatavimai gali varijuoti gerokai plačiau nei įprasti standartai. Vienas JAV gamintojas siūlo rinktis net 60 skirtingo pločio ir ilgio prezervatyvus.
Siekiant palengvinti jų naudojimą ir tuo pačiu padidinti patrauklumą, ypač jaunimo tarpe, kuriami visiškai naujo tipo prezervatyvai su specialiu aplikatoriumi. Tokį inovatyvų prezervatyvą būtų galima užsimauti jo ir varpos visai neliečiant rankomis. Taigi, jis būtų maksimaliai apsaugotas nuo bet kokio pažeidimo išpakuojant ir maunantis, be to, ši procedūra sutrumpėtų. Kita naujiena – sukurti prezervatyvai, kurie sustiprina ir prailgina erekciją, o kartu padidina ir pasitenkinimą. Palyginti su įprastais prezervatyvais, jie žymiai populiaresni.
Ar žinote, kad...
Prezervatyvams kenkia ekstremalios temperatūros – pernelyg didelis karštis ar šaltis ir trintis, dėl to gali pakisti tekstūra, tapti ne tokia elastinga ir jie greičiau suplyš. Prezervatyvus rekomenduojama laikyti vėsioje, sausoje vietoje, kurioje nebūtų lankstomi, glamžomi, maigomi. Dėl šių priežasčių jų netinka nešiotis piniginėje ar rankinėje, laikyti automobilio daiktadėžėje, kuri vasarą perkaista, o žiemą – peršąla.
