Articles on health topics Pigmentinės dėmės: lengvai atsiranda, sunkiai išnyksta
Rusvos spalvos dėmių ant odos gali atsirasti pačiose įvairiausiose kūno vietose. Jos vadinamos pigmentinėmis, nes susiformuoja padidėjus pigmento melanino kiekiui odos ląstelėse. Jas gali išprovokuoti saulės spinduliai, hormonų pusiausvyros pokyčiai organizme, kai kurios ligos, vaistai, net kosmetika ir grožio procedūros. Skirtingo dydžio, gylio, formos, atspalvių ir paviršiaus pigmentinės dėmės ilgainiui gali keistis – plėstis, ryškėti. Su amžiumi jų daugėja.
Klasifikuojamos į tris grupes
Pigmentinės dėmės skirstomos į senatvines saulės dėmes, dar vadinamas šlakais, melazmas ir použdegiminę pigmentaciją. Saulės dėmės dažniausiai susiformuoja zonose, kurias nuolatos veikia saulė – tai yra ant veido, kaklo, rankų, kojų. Joms būdinga, kad atsiranda vyresniems nei 40 metų amžiaus asmenims, ypač tiems, kurie nesaikingai būna saulėje, tuo metu, kai ji aktyviausia, nenaudoja apsaugos priemonių ar jas naudoja netinkamai. Polinkis į jas gali būti ir paveldimas.
Melazmos siejamos su hormoniniais pakitimais, paprastai pažeidžia veidą – kaktą, skruostus, odą aplink akis, lūpas, pečius. Jos atpažįstamos iš to, kad gali susilieti ir ant odos atsiranda dideli, simetriški tamsesnės spalvos lopai. Jos vargina jaunas moteris, ypač nėštumo metu, naudojant hormoninius kontraceptikus, vyresnio amžiaus moteris menopauzės laikotarpiu. Šios rūšies pigmentinės dėmės nustatomos tik apie 10 proc. vyrų. Melazma irgi gali būti užkoduota mūsų genuose, ji būdinga tamsesnio atspalvio odą turintiems asmenims.
Použdegiminė hiperpigmentacija gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, ten, kur oda buvo pažeista uždegimo, pavyzdžiui, aknės bėrimo, psoriazės, dermatito, vilkligės arba ten, kur buvo žaizda – įpjovimas, nudegimas, nubrozdinimas. Panaudojus tam tikrus kosmetikos produktus, kurių sudėtyje yra rūgščių, arba jeigu rūgštys buvo naudojamos grožio, estetinių procedūrų metų ir po to būnant saulėje, taip pat gali atsirasti pigmentinių dėmų šių procedūrų paveiktose odos vietose.
Gali išprovokuoti ligos ir vaistai
Pigmentinės dėmės formuojasi ir sergant kai kuriomis kepenų, kasos ligomis, turint endokrininės sistemos ar medžiagų apykaitos sutrikimų, pavyzdžiui, susijusių su skydliaukės veikla. Melanocitai gali tinkamai nebeatlikti savo funkcijos ir dėl vitaminų A, C trūkumo. Kai kurie medikamentai – skirti maliarijai gydyti, antidepresantai – irgi gali sukelti hiperpigmentaciją. Šiuo atveju pigmentinės dėmės gali turėti pilkšvą atspalvį ir pažeisti bet kurios kūno vietos odą.
Pigmentinių dėmių gali atsirasti sergant ir kai kuriomis retomis ligomis – Adisono ir hemochromatoze. Adisono liga pažeidžia antinksčių liaukas, dėl to tam tikrose zonose pasikeičia odos spalva, paprastai ant lūpų, alkūnių, kelių, krumplių, kojų pirštų, skruostų vidinėje pusėje, kūno raukšlėse. Šią ligą išduoda ir tokie simptomai kaip raumenų silpnumas, nuovargis, pykinimas, vėmimas ir skysčių praradimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas.
Hemochromatozė yra paveldima liga, dėl kurios organizme susikaupia pernelyg daug geležies. Ji ir sukelia odos pigmentacijos pokyčius, tam tikrose vietose oda patamsėja, tarsi būtų įdegusi. Šią ligą galima įtarti ir reikėtų kreiptis į gydytojus, jei be pigmentinių dėmių dar ir jaučiate nuovargį, pilvo, sąnarių skausmą, be priežasties krenta svoris. Pigmentinių dėmių susidarymo priežastį nustatyti svarbu, ją pašalinus, o jei dėmių atsirado dėl ligos – ją tinkamai gydant, jos gali išnykti savaime.
Verta pasikonsultuoti su dermatologu
Kai pigmentinių dėmių ant kūno yra labai daug, reikėtų reguliariai konsultuotis ir su gydytoju dermatologu. Jeigu tai saulės dėmės, išauga onkologinių odos ligų rizika, nes jos liudija, kad žmogus per ilgai ir per dažnai buvo saulėje. Tokias pigmentines dėmes reikia atidžiai stebėti ir pačiam, ar nepasikeitė jų spalva, forma, paviršius. Turėtumėte suklusti, jeigu jų kraštai tapo nelygūs, nelygus paviršius. Atlikus dermatoskopijos tyrimą bus nustatyta, ar tai – ne piktybinis darinys.
Su gydytoju dermatologu pravartu pasikonsultuoti ir prieš šalinant pigmentines dėmes, jis padės nustatyti jų priežastį ir rūšį, pagal tai parinks tinkamiausią, efektyviausią šalinimo būdą. Taip pat patars, kokių prevencijos priemonių imtis, kad jų ir vėl neatsirastų. Pavyzdžiui, melazma yra linkusi atsinaujinti. Ją įveikti galima tik gydant kompleksiškai – vaistais, maisto papildais, procedūromis, saugantis saulės, koreguojant mitybą ir tinkamai prižiūrint pažeistą odą.
Kai dėmių nedaug ir jos nesusijusios su kitomis ligomis, jas galima šalinti savarankiškai. Pati populiariausia kūno priežiūros priemonė – balinantis, odą šviesinantis preparatas. Jeigu norimo poveikio nesulaukiama, pigmenintės dėmės gilios, gydytojai gali skirti ir tam tikrų preparatų, kurie slopina pigmento melanino formavimąsi, injekcijas. Galima išbandyti ir odos cheminį šveitimą naudojant tam tikras rūgštis. Pigmentinės dėmės efektyviai šalinamos lazeriu. Jų metu lazerio energiją pigmentinėje dėmėje esantis melaninas sugeria ir jo turinčios ląstelės sunaikinamos.
Jei pavyks išvengti, nereikės kovoti
Norintieji, kad pigmentinių dėmių neatsirastų, o jei jau atsirado, kad nedaugėtų, turėtų keisti įpročius. Pirmiausia – vengti būti saulėje tuo metu, kai ji aktyviausia, naudoti apsaugines priemones su 30 SPF ir didesniu filtru, net ir apniukusiomis dienomis nuo pat ankstyvo pavasario, nešioti skrybėlę, saulės akinius, prisidengti atviras kūno vietas drabužiais. Jeigu vargina aknė, kiti bėrimai ir spuogeliai, jokiu būdu jų nespaudyti, nekrapštinėti, o juos gydyti.
Neseniai mokslininkai nustatė, kad pigmentinių dėmių formavimąsi gali paskatinti ir taip vadinama mėlyna šviesa, kurią skleidžia įvairūs prietaisai – pradedant televizorių ir kompiuterių ekranais, baigiant mobiliaisiais telefonais ir netgi LED lemputės. Taip atsitinka dėl to, kad ši šviesa suaktyvina melanocitų gamybą. Ji labiau veikia turinčius tamsesnį odos toną nei šviesiaodžius iš prigimties. Todėl reikėtų reguliuoti prie šių prietaisų praleidžiamą laiką, taip pat naudoti apsaugos priemones.
Nesilaikant prevencijos priemonių, vos išnaikinus vienas pigmentines dėmes, neilgai trukus, susiformuos naujos. Nors pavojaus sveikatai šie pigmentiniai dariniai nekelia, atrodo neestetiškai, sendina. Vyresniame amžiuje gali atsirasti ir seborėjinės ar aktininės keratozės sukeltų pigmentinių dėmių. Jos yra netaisyklingos formos, rudos, pilkos ar juodos, jų paviršius šiurkštus, nelygus. Ilgainiui jų daugėja, jos ima kietėti, ragėti, pasidengia žvyneliais. Viena iš šių dėmių susidarymo priežasčių – nesaikingas buvimas saulėje, nesisaugant žalingo UV spindulių poveikio.
