Articles on health topics Paprasčiausia sloga ar medikamentinis rinitas: kaip atskirti ir neįkliūti į pripratimo pinkles bei kada nosies purškalai gali pakenkti
Paradoksas: nosies lašai ar nosies purškalai, kuriais gydome slogą peršalę, naudojami pernelyg ilgai, irgi gali sukelti slogą. Ši sloga vadinama medikamentiniu rinitu ir atsiranda išsivysčius pripratimui prie minėtų vaistų. Jie sukelia lėtinį nosies gleivinės uždegimą, kuriam būdingi požymiai primena dėl virusinių ar bakterinių infekcijų atsiradusią slogą – nosis būna užgulta, pasunkėja kvėpavimas, vargina išskyros.
Sloga, nors ir nėra pavojingas sveikatos sutrikimas, kelia diskomfortą, erzina ir sutrikdo kasdienę veiklą, miegą. Tad pradėję čiaudėti, nosiai įkyriai varvant, negalėdami prakvėpuoti, daug negalvodami griebiame nosies lašus ar purškalą ir stengiamės pagerinti savijautą. Kadangi nosies gleivinę sutraukiantys preparatai parduodami be receptų, dažniausiai nesikonsultuojame su gydytojais, ar jie tikrai reikalingi.
Žinoma, vaistininkai visuomet įspėja, kad šių vaistų negalima naudoti ilgiau nei 3–5 dienas, tačiau daugelis nesilaiko šių įspėjimų ir slogai užsitęsus kartais juos vartoja dešimt dienų ar net kelias savaites. Ne visada išgirstame ir vaistininkų rekomendacijas šį simptomą gydyti kitomis priemonėmis, tokiomis kaip jūros vanduo ar geriami medikamentai, mažinantys uždegimą, tepalai, eteriniai aliejai.
Nosies lašai ir nosies purškalai nuo slogos savo sudėtyse turi tokių veikliųjų medžiagų, kurios vadinamos dekongestantais – šiai grupei priskiriamas oksimetazolinas, ksilometazolino ar fenilefrino hidrochloridas ir kai kurie kiti. Jie sutraukia nosies kraujagysles, o kartu sumažina nosies paburkimą, palengvina kvėpavimą. Tačiau problema, kad prie šių medžiagų lengva priprasti, tai atsitinka nejučia, o kai kuriems - labai greitai.
Gydytojai otorinolaringologai teigia, kad susiduria su atvejais, kai žmonės minėtus vaistus naudoja kelis metus ar net dešimtmetį, nes be jų nebegali apsieiti, o jei nustoja naudoti, jaučiasi labai prastai – įsivaizduokite, kad sloga jus kankintų visa laiką, be jokios pertraukos. Taip atsiduriama tarsi užburtame rate: įsilašinus ar įsipurškus palengvėja tik trumpam, nes išsivysto organizmo atsparumas.
Nosies gleivinė padengta mikroskopinais gaureliais, kurie veikia kaip barjeras ir sulaiko dulkes, bakterijas, virusus. barjero nuo iš aplinkos oro patenkančių dulkių, bakterijų ir virusų funkciją. Nosies gleivinė nuolat išskiria nedidelį gleivių kiekį, o visa laiką judantys mikroskopiniai gaureliai jas nustumia žemyn į gerklę, kur prie jų prikibusios bakterijos, virusai žūsta. Ilgą laiką naudojami vaistai natūralų apsauginį barjerą pažeidžia, pamažu gleivinė pažeidžiama.
Ilgainiui jaučiamas šalutinis poveikis: žmogus negali kvėpuoti per nosį, dažniau kvėpuoja per burną, todėl ji gali pradėti džiūti, gerklė atrodo lyg būtų išdraskyta, peršti. Iš nosies gali pradėti tekėti gleivės, jų pagausėti, būdingas dažnesnis kraujavimas iš nosies, joje gali formuotis šašai. Dar vėliau gali atsirasti uoslės sutrikimų – ji gali suprastėti ar net dingti, nosies gleivinė gali deformuotis, tapti itin jautri.
Dėl ilgalaikio nosies užburkimo pacientams gali pasireikšti ir taip vadinamų antrinių ligų – pavyzdžiui, miego apnėja, gali sustiprėti arba atsirasti knarkimas, sumažėti darbingumas. Kai kurių šaltinių teigimu, siekiant nutraukti šių vaistų naudojimą dėl susiformavusios priklausomybės išsivysto panaši į abstinencinę būklė, kuri pasireiškia pasikartojančiais galvos skausmais, asmuo būna dirglus, jaučia nerimą, įtampą.
Sudėtingais atvejais gali prireikti ir chirurginės intervencijos. Jeigu žmogus labai ilgai vartojo vaistus, sutraukiančius kraujagysles, jam galėjo išsivystyti apatinių nosies kriauklių hiperplazija – tokiu atveju jos būna labai paburkusios. Šiaisi atvejais medikamentinis gydymas gali neduoti tokio efekto, todėl gali prireikti ir chirurginės intervencijos – atlikti nosies kriauklių mažinimo operaciją.
Pirmiausia pacientas turėtų suprasti, kad jis turi problemą, jos neignoruoti ir kreiptis pagalbos į ausų, nosies, gerklės specialistus, kurie įvertins situaciją ir paskirs gydymą. Jo esmė – padėti nutraukti šių vaistų vartojimą, nes esant pripratimui savarankiškai tai padaryti labai sunku. Pagrindinis gydymo būdas – skiriami specialūs hormoniniai purškalai, kurie mažina pačios gleivinės uždegimą ir lengvina simptomus.
Esant sunkiau kontroliuojamai ligos eigai, galime pasitelkti ir geriamuosius hormoninius preparatus, kurie sutraukia nosies gleivinę. Jie skiriami trumpam laikui ir palengvina atpratimą nuo purškiamųjų vaistų. Būtina išsiaiškinti, ar medikamentinio rinito nelydi kokia nors kita liga, sutrikimas, pavyzdžiui, lėtinis sinusitas, alerginė sloga, o galbūt kvėpuoti sunku dėl nosies pertvaros defektų. Nepašalinus šių priežasčių, tai yra negydant pagrindinės ligos, gerų rezultatų nebus pasiekta.
Įdomus faktas
Ekspertų teigimu, priklausomybė lašams ar purškalams nuo slogos yra fizinė, o ne psichologinė, nes juos naudojantis žmogus tokiu būdu siekia palengvinti nemalonius simptomus – nosies užgulimą.
Praktiniai patarimai
- Įsigiję lašus ar purškalą nuo slogos pirmiausia atidžiai perskaitykite informacinį lapelį ir laikykitės nurodymų, kaip juos vartoti.
- Jeigu būklė nepalengvėja, neskubėkite didinti šių vaistų dozės, pirmiausia išbandykite kitas pagalbines priemones – jūros vandenį, druskos tirpalą, eterinius aliejus, tepalus.
- Kokie požymiai rodo, kad jums vystosi pripratimas prie vaistų nuo slogos? Naudojate juos ilgiau nei savaitę, dažniau ar didesnėmis dozėmis, nei nurodyta informaciniame lapelyje. Kai tik nustojate juos naudoti, užgula nosį, darosi sunku kvėpuoti.
- Atkreipkite dėmesį, kad išsivysčius tolerancijai tam pačiam efektui pasiekti reikalinga vis didesnė dozė. Dar po kurio laiko žmogus jau negali normaliai kvėpuoti per nosį nenaudodamas dekongestantų.
- Jeigu per savaitę sloga nepraeina, būklė nepalengvėja, matote, kad nosies purškalai ar nosies lašai ar kiti vaistai nepadeda, kreipkitės į gydytoją, kad jis atliktų tyrimus ir išsiaiškintų, ar nosies užgulimą ir kitus jį lydinčius simptomus tikrai sukėlė virusinė ar bakterinė infekcija.
