Articles on health topics Nepageidaujami žarnyno gyventojai gali pridaryti daug bėdų
Mūsų žarnyne gali apsigyventi įvairūs parazitai – kelių šimtų rūšių kirmėlės ir kelių dešimčių rūšių pirmuonys. Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama penkių rūšių kirmėlėmis ir trijų pirmuonimis. Šie nepageidaujami įnamiai gali ilgą laiką tūnoti nepastebėti ir pamažu sekinti organizmą, silpninti imunitetą. Dažniausiai jie sukelia virškinimo sutrikimus, alergines reakcijas, kai kurie ir karščiavimą, bet gali nebūti ir visai jokių simptomų. Dėl to neretai šie parazitai aptinkami atsitiktinai. Nenustačius to laiku, nesigydant, galimos sunkios komplikacijos, todėl reikia žinoti požymius ir, kilus įtarimui, kreiptis į šeimos gydytoją.
Vislios, atsparios ir geba užsimaskuoti
Kirmėlės, dar vadinamos helmintais, yra dviejų formų: apvaliosios, kurioms priklauso askaridės, spalinės, toksokaros, trichinelės, plaukagalviai bei plokščiosios – šiai grupei priskiriami kaspinuočiai ir siurbikės, retos mūsų šalyje. Askaridės, plaukagalvių ir toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, gyvulinių kaspinuočių ir trichinelių – naminių gyvulių arba laukinių gyvūnų organizme, o spalinių kiaušinėliai subręsta jomis užsikrėtusio žmogaus žarnyne arba ant jo kūno.
Visų minėtų rūšių kirmėlės labai sparčiai veisiasi, askaridžių ar toksokarų patelė per parą gali padėti kelis šimtus tūkstančių kiaušinėlių. Iš jų ritasi lervos, po tam tikro laiko jos tampa suaugusiomis kirmėlėmis. Kirmėlių kiaušinėliai dėl specifinės struktūros yra labai gerai apsaugoti nuo kenksmingų išorinių veiksnių, todėl ilgą laiką išlieka gyvybingi aplinkoje. Askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje ir vandenyje nežūsta kelis metus, o toksokarų – net aštuonis.
Įdomu, kad parazitinės kirmėlės turi gebėjimą slopinti savo šeimininkų imunitetą, todėl jų organizme išgyvena ilgai – askaridės kelis metus, plaukagalviai – apie penkis, o kaspinuotis – ir iki kelių dešimtmečių. Trichinelių lervos, numigravusios iš žarnyno į raumenis, juose taip pat įsitvirtina ilgam. Spalinių egzistencija trumpa, keli mėnesiai, tačiau jei jomis užsikrėtęs žmogus nesigydo ir nesilaiko higienos, nedezinfekuoja namų aplinkos, pats vis užsikrečia pakartotinai.
Lietuvoje labiausiai paplitusios askaridės, spalinės ir toksokarai, kiek mažiau – trichinelės, kaspinuočiai, plaukagalviai. Askaridėmis ir spalinėmis dažniausiai užsikrečia vaikai, jos lengvai plinta darželiuose, pradinėse mokyklose. Spalinės greitai paplinta ir šeimose. Toksokarų sukeltomis infekcijomis taip pat daugiausiai serga vaikai, užsikrėtę jais smėlio dėžėse ar žolėje, užterštoje katinų ar šunų išmatomis. Trichinelės ir kaspinuočiai paprastai apsigyvena suaugusiųjų žarnyne.
Vien tik dažnai plauti rankas neužteks
Iš dirvožemio askaridžių, toksokarų, plaukuotagalvių kiaušinėliai patenka ant rankų, uogų, daržovių, jei jas valgome neplautas, užsikrečiame ir mes. Kartu su dulkėmis, pūstelėjus vėjui, kiaušinėliai gali pasklisti ore, patekti į nosį, burną, ant paviršių, liečiant juos ant rankų, nuo jų – į burną. Ant maisto produktų, indų juos gali pernešti musės, tarakonai. Šiomis kirmėlėmis galima užsikrėsti ir geriant jų kiaušinėliais užterštą nevirintą vandens telkinių vandenį ar jame maudantis.
Tuo metu spalinės labiausiai plinta patalpose – namų aplinkoje, ugdymo įstaigose per tiesioginį kontaktą nuo jomis užsikrėtusio žmogaus kūno arba per drabužius, patalynę. Per nešvarias rankas šių kirmėlių kiaušinėliai nukeliauja ir ant baldų, kilimų, durų rankenų, kompiuterių klaviatūros, žaislų, knygų, kitų daiktų, kuriuos sergantysis liečia. Iš ten nesunkiai patenka ant sveiko žmogaus rankų, per jas – ant maisto ar tiesiai į burną. Šis ciklas nuolatos kartojasi.
Trichinelėmis paprastai užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną ar šernieną, kurioje yra šių kirmėlių lervų. Jos labai atsparios, išlieka gyvybingos ir mėsą rūkant ar sūdant. Taip pat ir šaldant. Trichinelioze dažnai serga medžiotojai, jų artimieji, prieš vartojimą nepatikrinę sumedžioto šerno mėsos veterinarijos laboratorijoje, kaip rekomenduojama. Kiaulės ūkiuose užsikrečia nuo graužikų, jeigu jie nėra naikinami.
Panašiai į žarnyną patenka ir didysis kaspinuotis, kai valgome žalią, ne iki galo išvirtą ar iškeptą juo užsikrėtusio jaučio, kiaulės mėsą. Gyvūnai jomis užsikrečia vieni nuo kitų per užterštą dirvožemį, žolę ar girdomi vandeniu, kuriame yra kaspinuočio kiaušinėlių. Mažuoju kaspinuočiu žmogus gali užsikrėsti nuo graužikų, šių kirmėlių kiaušinėliai į aplinką patenka su graužikų išmatomis, juos gali išnešioti ir musės. Per maistą, užterštą vandenį, nešvarias rankas jie nukeliauja į žarnyną.
Požymiai, dėl kurių reikėtų sunerimti
Spalinių infekciją, vadinamą enerobioze, dažniausiai išduoda išangės, tarpvietės, lytinių organų niežulys, ypač susitiprėjantis vakare ir naktį. Jį sukelia užaugusios iki 1.3 mm ilgio kirmėlės, iššliaužusios per išeinamąją angą. Dėl to gali pablogėti miegas. Pradinėje ligos stadijoje, užsikrėtęs šiuo parazitu, pacientas gali jausti bendrą silpnumą, nuovargį, pilvo skausmus, gali pykinti, sumažėja apetitas. Tokie negalavimai paprastai įtarimo nesukelia ar praeina nepastebėti.
Užsikrėtus askaridoze ligos pradžioje dažnos alerginės reakcijos, kosulio priepuoliai, nes šių kirmėlių lervos migruodamos gali patekti į kvėpavimo takus. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, 15–30 cm ilgio, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu, silpnumu. Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis naktį, pilvo pūtimas ir skausmai. Retai, bet pasitaiko ir komplikacijų – žarnų nepraeinamumas, mechaninė gelta.
Sergatieji toksokaroze, jei į organizmą pateko nedaug šios kirmėlės kiaušinėlių, gali ir nieko nepajusti. Sunkesniais atvejais prasideda karščiavimas, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai, padidėja blužnis, kepenys bei limfmazgiai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Kadangi kirmėlės lervos migruoja, gali pateikti net į akis, dėl to gali pablogėti regėjimas.
Trichineliozės pradžioje, kai kirmėlė yra žarnyne, pasireiškia pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Kai susiformuoja lervos ir migruoja į raumenis, gali paburkti veidas, prasidėti akių uždegimas, pakilti temperatūra, atsirasti raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Kartais prasideda kvėpavimo takų uždegimas, sausas kosulys, padidėja kepenys, blužnis, limfmazgiai. Būklei blogėjant gali prasidėti plaučių pažeidimas, širdies nepakankamumas, centrinės nervų sistemos pažeidimai. Lengvos formos praeina su nedidele temperatūra, raumenų skausmu.
Kaspinuočiai savo kabliukais ir siurbtukais žaloja žarnos gleivinę, medžiagų apykaitos produktais nuodija žmogaus organizmą. Ligoniai skundžiasi ūmiais pilvo skausmais, sumažėjusiu apetitu, seilėtekiu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu su gleivių ar kraujo priemaišomis. Esant nervų sistemos pažeidimo reiškiniams, atsiranda galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, dirglumas, sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, gali atsirasti epilepsijos priepuoliai. Ligai užsitęsus, jos nediagnozavus ir negydant, gali vystytis mažakraujystė, disbakteriozė.
Kaip nustatoma ir kaip gydoma?
Askaridozė diagnozuojama ligonio išmatose radus askaridžių kiaušinėlių. Kartais askaridžių galima pamatyti joms pasišalinus su išmatomis. Enterobiozė nustatoma mikroskopu tiriant išangės raukšlių nuograndas, kuriose randama spalinių kiaušinėlių. Rečiau kiaušinėlių randama išmatose, šlapime ar makšties diagnostiniuose tepinėliuose. Šios ligos lengvai išgydomos naudojant antihelmintinius preparatus, kuriuos skiria šeimos gydytojas. Tiriami ir gydomi visi kontaktavę asmenys.
Toksokarozės diagnozė esant užsikrėtimo įtarimams patvirtinama kraujo serologinėmis reakcijomis, nustačius antikūnus. Gydymą skirti antihelmintiniais vaistais rekomenduojama tik esant klinikiniams požymiams. Įvertinant gydymo veiksmingumą, atliekami pakartotiniai kraujo tyrimai.
Trichineliozę įtarti leidžia panašūs negalavimai šeimoje, tarp artimųjų, pažįstamų, ypač kai suserga grupė žmonių, valgiusių tos pačios mėsos. Po to atliekami kraujo tyrimai, kurie parodo eozinofilinę leukocitozę. Dažnai būna padidėjęs raumenų fermentų aktyvumas periferiniame kraujyje, todėl diagnozei patvirtinti atliekami serologiniai kraujo tyrimai. Ši infekcija taip pat gydoma antiparazitiniais medikamentais.
Įtariant užsikrėtimą kaspinuočiu, daromas ligonio išmatų mikroskopinis tyrimas, ieškant jo kiaušinėlių. Jie iš žmogaus organizmo išsiskiria periodiškai, todėl norint įsitikinti, ar asmuo tikrai užsikrėtęs, po dviejų neigiamų atsakymų reikia atlikti trečią tyrimą, tarp jų turi būti 5–7 dienų pertraukos. Patvirtinus diagnozę, gydytojas skiria specifinį gydymą. Kartais antihelmintiniai preparatai nesunaikina kaspinuočio lervučių ir jos tampa suaugusiais kaspinuočiais.
Dėl šios priežasties po gydymo ligoniai mediciniškai stebimi iki pusės metų. Jiems kiekvieną mėnesį atliekami išmatų tyrimai. Jeigu tyrimai 4–6 mėnesius iš eilės yra neigiami, ligoniai laikomi pasveikusiais. Jeigu tyrimų rezultatai teigiami, skiriamas antrasis gydymo kursas, o stebėjimas pratęsiamas iki 12 mėnesių ir kiekvieną mėnesį atliekamas išmatų kontrolinis tyrimas.
Apie pirmuonis žinome nedaug
Prie žarnyno parazitų priskiriami pirmuonys yra vienaląsčiai mikroorganizmai. Paplitę jūrose, gėluosiuose vandenyse, drėgname dirvožemyje, gyvuosiuose organizmuose. Dažniausiai užsikrečiama trimis jų rūšimis – lamblijomis, dar vadinamomis giardijomis, balantidijomis ir amebomis. Lietuvos gyventojams didesnė rizika yra parsivežti šių parazitų iš kelionių į šiltus kraštus, pavyzdžiui, Egipto, Turkijos, Ispanijos, Indijos.
Viena iš pirmuonių sukeliamų ligų yra amebiazė, kuri pažeidžia storojo žarnyno gleivinę. Ameboms patekus į kraują, jos gali būti nuneštos į kepenis, inkstus, smegenis. Negydant amebiazės atsiranda sunkios komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi. Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra fekalinis-oralinis kelias. Infekcija perduodama per užterštą amebų cistomis maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus. Cistas gali pernešti įvairūs vabzdžiai (musės, tarakonai ir kt.).
Sergant kita pirmuonių sukelta liga – lambliaze – pažeidžiamas plonasis žarnynas. Ši liga paprastai įvardijama kaip zoonozė, kurios plitimas gali vykti tarp gyvūnų ir žmonių. Žmogus lambliaze užsikrečia giardijų cistoms per burną patekus į plonąjį žarnyną. Infekcija gali būti perduota tiesiogiai nuo gyvūno ar sergančio žmogaus per užterštas rankas, taip pat per užterštą vandenį, maistą ar kitus aplinkos daiktus.
Reta, tačiau ne mažiau pavojinga pirmuonių sukeliama liga yra kriptosporidiazė. Šios ligos metu yra pažeidžiamos virškinimo trakto ir kvėpavimo takų ląstelės. Infekcijos rezervuaras yra labai platus, nes jame dalyvauja laukiniai, naminiai žinduoliai bei žmogus. Pagrindinis ir pavojingiausias šio sukėlėjo rezervuaras yra sergantys (užsikrėtę) žmonės, stambieji raguočiai ir kiti naminiai gyvūnai.
Pirmuonių sukeltų ligų diagnozės patvirtinimui yra būtinas paciento išmatų mikroskopinis tyrimas. Žarnyno sukeliamų ligų diagnozė patvirtinama įvertinus klinikinius ligos požymius, laboratorinius, instrumentinius bei epidemiologinius duomenis. Visi, norintys pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę pirmuonių sukeltomis žarnyno ligomis, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šios ligos gydomos sukėlėjus naikinančiais preparatais.
Kaip apsisaugoti nuo žarnyno parazitų?
-
Tekančiu vandeniu su muilu plaukite rankas kiekvieną kartą pasinaudoję tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko, po darbo darže, pažaidus su savo augintiniais ar turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais.
-
Nevalgykite neplautų vaisių, uogų, daržovių.
-
Saugokite geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis. Taip pat nuo musių, tarakonų ir kitų vabzdžių.
-
Negerkite ir nenaudokite maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens, vandens iš užterštų šulinių.
-
Stebėkite, kad šunų ir kačių išmatomis nebūtų užterštos poilsio vietos, parkai, paplūdimiai, vaikų žaidimo bei sporto aikštelės, kiemai ir smėlio dėžės.
-
Reguliariai tvarkykite bei drėgnu būdu valykite gyvenamąsias patalpas, tualetus ir vonios kambarius, siurbkite kilimus, valykite kitus paviršius.
-
Nevalgykite kartu su savo augintiniais iš tų pačių indų, neleiskite jiems laižyti veido, ypač lūpų, miegoti vienoje lovoje, rūpinkitės jų bei savo higiena.
